Dėliojasi atsarginius planus
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius laidoje „Piniginiai reikalai“ kalbėjo, kad šiai dienai Lietuva tikrai nėra priklausoma nuo eksporto į Rusiją ar Baltarusiją.
„Eksporto prasme mes šiai dienai labai didelių problemų santykyje su Rusija nematome ir jeigu ir buvo tam tikras nedraudžiamų prekių eksportas, ką pati Rusija įsileisdavo, jis vyko, tačiau dabar matome, kad daugelis lietuviškų įmonių kaip ir nustojo prekiauti su rusų įmonėmis, bet didžiausia problema yra žaliavos“, – įspėjo jis.
Kol kas, kaip tikino, tokių žaliavų importas, kaip naftos, dujų, dar vyksta, tačiau įvedus sankcijas atsiskaitymams bei Rusiją atjungus nuo SWIFT, situacija, ko gero, pasikeis.
„Kalbant apie Rusiją, keletas privačių bankų liko, tik klausimas, ar su jais bus galima atsiskaityti, taigi Lietuva turi ieškoti galimybių diversifikuoti (šaltinius-red.). Kas liečia dujas, naudotis SGD terminalu, kas kitus dalykus – ieškoti alternatyvų ir įmonės tai daro, skaičiuoja ir mąsto“, – teigė atstovas.
Šiandien didžiausios problemos, pasak jo, susijusios su žaliavų tiekimu, yra medienos pramonei bei popieriaus gamybos pramonei.
„Didžiausias kiekis žaliavų ateidavo iš Ukrainos, kuris dabar yra sustojęs, Baltarusijos ir Rusijos. Tai čia, ko gero, greičiausiai pasimatys probleminės situacijos per ateinančias 2-3 sav., nes tas tiekimas daugeliu atvejų yra sustojęs. Dar kažkiek likučių yra, apmokėtos prekės yra, jos dar važiuoja, bet, tikėtina, kad ilgainiui, įsigaliojus sankcijoms, turėsime tam tikrų klausimų“, – tikino V. Janulevičius.
Jis atvirai sakė, kad kai kurios įmonės šiandien netgi dėliojasi planus dėl darbų pristabdymo, jeigu tai būtų reikalinga pritrūkus žaliavų.
„Tokie planai yra dėliojami, bet kol kas sakyti, ar jie įsigalios, tikrai yra sunku, bet kelios įmonės apie tai galvoja, kad mažintų apsukas“, – teigė jis ir pridūrė, kad minėtos įmonės dirba su mediena.
Ar brangstančios žaliavos smarkiai atsilieps ir bendroms produkcijos kainoms, V. Janulevičius teigė, kad kol kas pasakyti dar sunku.
„Anksti sakyti, tikrai negalėčiau kalbėti su savo kolegas. <..> klausimų turės ir logistai, ir Klaipėdos uostas, ir „Lietuvos geležinkeliai“.
Ką matome iš esmės, ką reikės daryti ir spręsti šią situaciją, kad užsidarius rytiniam tranzitui, visi turime aktyviau naudotis mūsų Klaipėdos uostu, siųsti prekes jūra“, – sakė jis.
Pramonininkų atstovas tikino, kad kas liečia prekių eksportą į Rusiją, bendrai verslui atsiriboti ir diversifikuoti jį nebus sunku, tačiau kalbant apie importą situacija kiek kitokia.
„Apie importą aš taip nesakau, čia yra ilgesni dalykai ir atsisakyti tam tikrų energetinių išteklių yra visų siekis, bet tam reikės tam tikro laiko. Bet gali būti, kad jo ir nebus, nes atsiradus sankcijoms reikės ieškoti greitų sprendimų“, – teigė V. Janulevičius.
Prireiks iki metų persiorientuoti
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) prezidentas Rimas Varkulevičius kalbėjo, kad kalbant apie žaliavų tiekimą pirmiausia reikia kalbėti apie atsiskaitymo sistemas.
„Šiuo atveju, kada jau yra apribotas atsiskaitymas ir pritaikytos sankcijos bankams, dalykas tas, kad nebebus galimybės atsiskaityti. Čia kalbant tiek apie SWIFT, tiek apie sankcijas bankams.
Įmonės apie tai labai gerai žino ir dabar vienintelis kelias dėl to yra ieškoti naujų rinkų, naujų tiekėjų ir naujų pardavimo kanalų. Čia nieko daugiau nesugalvosi“, – sakė jis ir pridūrė, kad sankcijų tikslas ir yra imtis visko, jog Rusija nebebūtų pildoma piniginiais resursais, kurie naudojami agresijai Ukrainoje.
Jis tikino, kad dalis įmonių šiandien turi sukaupusios žaliavų rezervų ir jomis dar kurį laiką naudosis, tačiau visos kitos kompanijos turi įjungti visas įmanomas pavaras.
„Vis dėlto importas iš Rusijos siekia kelis milijardus ir balansas skiriasi keliolika kartų ir tai yra labai svarbu, bet misija tikrai įmanoma.
Nėra taip, kad žaliava, ar tai metalas, ar tai komponentai, ar energetinis resursas neegizstuotų kitur, Europoje, ir su tuo susidurs tos pačios kitos kompanijos Europoje.
Mes patenkame į tam tikrą tiesioginę konkurenciją su jomis, nes gi žaliavų reikės ir Lenkijos, Latvijos kompanijoms. Dabar tik klausimas, kur ta resurso bazė. Manau, kad čia galėtų suveikti ir JAV pagalba“, – svarstė jis ir sakė, kad padidėjusi paklausa, kaip ir įprasta rinkoje, iššauks ir didesnes žaliavų kainas.
„Bus didesnės kainos ir dažnai toks procesas net būna nevaldomas. Visos šalys stengsis apsirūpinti resursais, kaip tik įmanoma, bet Lietuva nėra mega valstybė, Lietuvos poreikiai nėra labai dideli ir susiradus tam tikras nišas, kaip JAV, Taivaną, reikia dėti ant stalo reikiamus sąrašus, ko trūksta“, – teigė jis.
Paklaustas, ar pats girdėjo, kad vienai ar kitai įmonei šiuo metu jau trūktų žaliavų, atstovas teigė su keletu kalbėjęs, tačiau įmonės situaciją vertinančios atsargiai.
„Jos visada stengiasi nupiešti tokį atsargesnį vaizdą ir nelabai to pasako. Su viena įmone kalbėjau, kuri tiekia agregatus automobiliams, tai jie teigė turintys rezervo ir grėsmės nejaučiantys“, – sakė jis.
Kaip teigė, bendrai įmonėms reikės iki metų laiko, kad šios persiorientuotų žaliavų tiekimą.
„Vienos įmonės tai padarys greitai, kitos – gal reikės metų ar daugiau“, – teigė R. Varkulevičius.
