Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) sprendimai lemia, kokios bus kainos už elektrą, dujas ar šilumą – taryba reguliuoja energetikos srityje veikiančių ūkio subjektų veiklą.
VERT tarybos pirmininkės Ingos Žilienės kadencija baigiasi sausio 20 dieną. Ją Seimas į tuometinės Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkės pareigas paskyrė 2014 m. gruodžio 4 d.
Per šį laikotarpį mažėjo kone visi paslaugų tarifai: šildymas pigiausias bent nuo 2012 metų, gerokai mažiau, lyginant su ES vidurkiais, gyventojai moka už dujas ar elektrą. Pati I. Žilienė skaičiuoja, kad vartotojams VERT sprendimai leido sutaupyti 300 milijonų eurų.
Tačiau ne šiuos pasiekimus mini pati I. Žilienė. Tai buvo neįprastas interviu – kone visą jo suplanuotą laiką užėmė vienintelis užduotas klausimas: kas jau padaryta, o ką dar atlikti reikės, darbus dėl patogumo sunumeravome žemiau.
– Norėjau jūsų paklausti apie Astravo atominės elektrinės blokadą – ar šį klausimą įmanoma išspręsti ir rasti sutarimą su kaimyninėmis valstybėmis?
– Aš manau, kad šiame etape jau yra labai svarbus politikų įsitraukimas. Nes čia Lietuvoje mes turime išskirtinę situaciją, kadangi tik Lietuvos Respublika turi taip vadinamą anti-Astravo įstatymą, kurį privalu įgyvendinti ir perdavimo sistemos operatoriui, ir VERT. Siekis yra, kad ir Latvijoje, ir Estijoje įgyvendinimas būtų tinkamas.
Nors šiai dienai pačiu aukščiausiu lygmeniu Lietuvos, Latvijos ir Estijos politikai ir pareigūnai yra sutarę, kad Astravo elektra neturi patekti į Baltijos rinkas, tačiau, kaip ir VERT yra anksčiau komunikavęs, matome problemų, kad iš tiesų šiai dienai tai nėra įgyvendinta per pralaidumų skaičiavimo metodiką, kurią taiko latviai, estai.
Bet čia yra svarbi žinia ta, kad mes turėjome susitikimą su Latvijos ir Estijos reguliuotojais ir iš jų pusės tikrai nevienareikšmiška žinutė – turime ir toliau išlaikyti Baltijos šalių vienybę. Latvijos ir Estijos reguliuotojai tikrai skatina perdavimo sistemos operatorius rasti bendrą sprendimą, atsižvelgiant į Lietuvos siūlymus. Labai svarbu, kad Latvijos ir Estijos perdavimo sistemos operatoriai gautų aiškią žinutę iš savo politikų, kad iš tiesų dar reikia tobulinti esamą pralaidumų skaičiavimo metodiką.
Kaip minėjo energetikos ministras Dainius Kreivys, tuo klausimu yra dirbama Vyriausybiniu lygmeniu, yra sudaroma darbo grupė, kuri skirs prioritetą šiam klausimui. O reguliuotojas taip pat dalyvaus tos grupės veiklose visuose formatuose, teikiant savo kompetencijoje esančią informaciją, galimus sprendimų projektus.
– Jūs matote situaciją rinkoje – kaip pasikeitė situacija po Astravo AE paleidimo? Ar pasikeitė elektros energijos srautai, kai Latvija ir Estija pradėjo prekiauti pagal atskirą metodiką?
– Galiu tik tiek pasakyti, kad šiuo metu Astravo elektrinė veikia bandomuoju režimu. Pasakyti, kaip keisis Baltarusijos balansas, kai bus paleista elektrinė, šiai dienai pagal turimus duomenis dar negalime. Nes kai elektrinė veikia bandomuoju režimu, laikomasi principo, kad kuo mažiau būtų veikiamos tarpsisteminės jungtys.
Bet ką matome iš duomenų – pralaidumai prekybai elektra su Rusija šiuo metu yra išduodami didesni, negu fiziškai patenkančios elektros energijos kiekis iš kontinentinės Rusijos į mūsų regioną. Tą tikrai galima vienareikšmiškai pasakyti iš turimų duomenų.
– Ar tai reiškia, kad likusią dalį elektros parūpina Baltarusija?
– Kita dalis, taip, ateina per Baltarusijos–Lietuvos jungtį. VERT pasiūlymai buvo pateikti tokie, kad išduodant pralaidumus prekybai, tarp Latvijos, Estijos ir Rusijos būtų atsižvelgiama būtent į fizinių srautų balansą – tai yra, kiek elektros energijos patenka fiziškai iš Rusijos į Latviją ir Estiją, tokie pralaidumai prekybai ir turėtų būti išduodami. O tam elektros energijos srautui, kuris patenka iš Baltarusijos į Lietuvą, pralaidumai prekybai neturėtų būti išduodami.
– Vartotojams ko gero aktualiausia tema – tarifai, kiek kainuoja elektra, dujos, vanduo ar šiluma. Ilgą laiką mažėjusios elektros energijos kainos pamažu ėmė augti, kokios tendencijos čia vyrauja?
– Galbūt reikėtų kalbėti apie skirtingus sektorius. Pvz., šilumos sektoriuje šių metų sausio mėnesį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 44 proc. mažesnė, lyginant su 2012 m. sausio duomenimis. Šiemet sausį turime pačią mažiausią centralizuotai tiekiamos šilumos kainą nuo 2012 metų. Ar ji galėtų dar mažėti – iš tiesų galėtų mažėti ta apimtimi, kiek atsinaujinančios energetikos projektų bus įgyvendinta, kiek galimai bus surasta efektyvesnių sprendimų pereinant nuo centralizuotai tiekiamos šilumos prie galbūt kitokių sprendinių. Pvz., kai yra nutolę tarkime keli gyvenamieji namai, galbūt galima rasti kitokius techninius sprendimus.
Iš techninės pusės irgi nagrinėjamas žemos temperatūros tinklų režimo įdiegimas, šiuo metu Vilniaus šilumos tinklai tokį projektą įgyvendina. Tikrai dar galima atrasti tarifo mažinimo būdų, bet jau nebe veiklos sąnaudų mažinime. Sektorius tikrai yra išgrynintas, įgyvendinta nemažai efektyvumo priemonių, atlikti auditai. Sutaupymai galėtų būti kalbant apie kintamąją dalį, yra potencialo, kad ši kuro dedamoji sumažėtų.
Apie elektros energijos sektorių kalbant – tai žinoma, kad atsinaujinanti energetika apskritai turėtų gyventojų ar šeimos ūkio išlaidas sumažinti ta dalimi, kiek gyventojai turės įsidiegę savo elektrinių. Jei galime taip pasakyti – kiek bus gaminančių vartotojų. Iš tiesų saulės elektrinės turėjimas gerokai sumažina vartotojų išlaidas, nepaisant to, kad reikia mokėti pasinaudojimo tinklais tarifą. Šis tarifas yra apie du kartus mažesnis, negu galutiniai elektros energijos tarifai, kuriuos moka gyventojai. Tai yra ženklus skirtumas.
Su ES parama atsinaujinančios energetikos projektų kaštai turėtų dar labiau mažėti. Ir čia labai didžiulis potencialas laukia daugiabučių namų gyventojų, kur irgi būtų galima įdiegti atsinaujinančios energetikos projektus, saulės elektrines.
Pastaruoju metu elektros energijos kainas šiek tiek augino kainų pokyčiai elektros biržoje, buvo reikšmingas augimas. Bet tai priklauso nuo situacijos: klimato, naftos kainų, hidroelektrinių resursų prieinamumo, daug dedamųjų. Aplinkos taršos leidimų kainų augimas yra tikrai labai ženklus ir jei mes prieš 5-6 metų turėjome apie 5 eurus už taršos vienetą, tai dabar fiksuojama ir 25-30 eurų kaina už vieną taršos vienetą. Ateityje ji dar labiau augs, dėl to atsinaujinančios energetikos diegimas yra labai svarbus norint šių kaštų išvengti.
Na, o gamtinių dujų srityje turėjome irgi labai palankią situaciją praėjusiais metais – čia galbūt ir COVID-19 įtaka. Turėjome vienas iš žemiausių didmeninių gamtinių dujų kainų. Tai iš tiesų atsispindi ir gamtinių dujų vartotojų tarifuose.
Anksčiau galiojo „Gazprom“ taikyta nuolaida, tačiau net ir kai kompensacija buvo panaikinta, tarifai gyventojams neišaugo.
Čia labai svarbu pažymėti, kad ir SGD terminalo projekto įgyvendinimas leido sumažinti didmenines kainas, ir ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje. Nes iš tiesų atsirado konkurencija – „Gazprom“ dujos jau konkuravo su SGD, kurios patekdavo per SGD terminalą Lietuvoje. Turėjome tokią situaciją, kai Lietuvoje didmeninė kaina praktiškai nesiskyrė nuo „Gaspool“ biržos kainų, tai tikrai rodo brandžią mūsų didmeninę gamtinių dujų rinką.
– Buvo nesutarimų, kiek laivų SGD į terminalą turėtų būti nuperkama kaip būtinasis kiekis, 2 ar 4. Kaip jūs vertinate?
– Kai laivas pradėjo veikti, 2015 m. dar nebuvo žinoma, kiek pavyks pritraukti komercinių krovinių. Iš tiesų būtinasis kiekis buvo įrankis, kuris leistų užtikrinti nenutrūkstamą terminalo veiklą.
Tačiau šiai dienai mes matome tendencijas, kad terminalas yra vis labiau išnaudojamas komerciškai, ir komercinių krovinių kiekiai vis auga. Atsižvelgiant į tai, kad greitai pradės veikti gamtinių dujų jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos, GIPL, mes manome, kad atsiras dar didesnės galimybės išnaudoti SGD. Būtinojo kiekio mechanizmas iš tiesų turėtų būti peržiūrėtas. Manau, kad čia turėtų būti tik techninio pobūdžio sprendimas, turėtų būti vertinami komercinių krovinių kiekiai, link to ir einama.
– „Ignitis grupė“ nusprendė skatinti vadovus akcijomis už pasiekimus ir tai yra signalas, kad valstybės valdomos įmonės vis labiau orientuojasi į pelną. Ar nėra kokių požymių, kad reguliuojamos įmonės atliktų perteklinių investicijų, ar bandytų kitaip padidinti tarifus?
– Ką paskelbė „Ignitis grupė“ dėl vadovų skatinimo akcijomis – tai yra taikoma visoms „Ignitis grupės“, tai yra, ir nereguliuojamai veiklai. Šiai dienai iš reguliuojamos veiklos „Ignitis grupė“ gauna apie du trečdalius pajamų, trečdalis pajamų ateina iš nereguliuojamos veiklos. Tačiau jeigu žiūrėsime pelną, daugiau negu 2/3 pelno yra generuojama nereguliuojamoje veikloje – yra toks atvirkštinis efektas.
Ką mes reguliuotojas sakome – visi veiklos rodikliai, jie turi būti aiškiai parodyti visuomenei ir taip pat reguliuotojui. Ir pelningumo rodikliai gali būti taikomi tik nereguliuojamai veiklai.
Reguliuojamoje veikoje mes kaip reguliuotojams visoms reguliuojamoms įmonėms nustatome pelno maržą, arba taip vadinamą investicijų grąžos normą, kurios įmonė negali viršyti. Jeigu yra viršijama – praėjus kalendoriniams metams įvertinamas perviršis ir ta dalimi yra mažinamas tarifas. Tai to perviršio negali būti.
Iš tiesų tokių reguliuojamų įmonių pelningumo rodiklių siekimas nėra teisingas, jis yra realiai nepasiekiamas. Todėl mums kaip reguliuotojui yra labai svarbu, kad tie rodikliai būtų aiškiai atskirti. Reguliuojamai veiklai gali būti nustatyti labiau kokybiniai rodikliai, kurie būtų orientuoti į kokybišką investicijų įgyvendinimą laiku, ar efektyvumo siekimą, įmonių veiklos efektyvumo siekimą. Tačiau pelningumo rodikliai iš tiesų negali būti padidinti, nes mes to neleidžiame kaip reguliuotojas ir to neįmanoma pasiekti.
Kalbant apie investicijų vertinimą – mes kiekvieną reguliuojamos įmonės investiciją vertiname, taikome kaštų naudos principą. Taip pat kadangi šiai dienai mes turime ir technines kompetencijas, įvertiname tokių investicijų poreikį ir iš techninės pusės. Iki šiol neturėjome tokių požymių. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad investicijų vertinimo procese atsitinka taip, kad reguliuotojas sumažina investicijų vertę.
Norėčiau priminti, kad mes derinome „Energijos skirstymo operatoriaus“ išmaniosios apskaitos elektros energetikos sektoriuje investicijų projektą – po mūsų analizės ir vertinimo projekto vertė buvo sumažinta 79 mln. eurų. Ką noriu pasakyti – reguliuotojas tikrai vertina ir ekonominę pusę, vertina techninę pusę ir taip pat vertinama kaštų-naudos analizės principu, tai yra, naudos turi būti didesnės už kaštus.
– Kaip vertinate praėjusią kadenciją, kokie svarbiausi darbai buvo padaryti?
1. Susijungimas su energetikos inspekcija
– Na iš tiesų darbų buvo nuveikta daug, nesitikėjau tiek kadencijos pradžioje. Vienas iš esminių pokyčių, kad iš Kainų komisijos tapome energetikos reguliavimo institucija, tai yra VERT, kai prie kainų komisijos buvo prijungta Valstybinė energetikos inspekcija. Visas įstatyminis paketas, teisės aktų paketai buvo parengti tuo metu Kainų komisijoje dirbusių darbuotojų, visa koncepcija buvo sudėliota. Labai svarbu buvo, kad mes sujungimą atlikome per kelis mėnesius.
Kaip rinkos reguliuotojas įgijome kompetencijas techninio reguliavimo srityje.
Ir ką tai davė – iš tiesų mes sujungę tiek ekonomines, tiek technines kompetencijas, galime kokybiškiau vertinti įmonių teikiamas investicijas, spręsti vartotojų ginčus, kai reikia nuvažiuoti į vietą ir patikrinti konkrečią problemą, pvz., dėl gamtinių dujų prijungimo, tiekimo, šilumos tiekimo ar elektros tiekimo tam tikrų problemų. Ateina ir ES reglamentavimas techninėje srityje – galime visapusiškai vertinti rinkoje esančius pokyčius ir atitinkamai sprendimus priimti.
2. Tarp pažangiausių reguliuotojų
– Kas yra svarbu, kad 2019 metais Ekonomikos ir inovacijų ministerija VERT pripažino kaip vieną iš pažangiausių verslo priežiūros institucijų Lietuvoje. Tai manome, kad tikrai ženklus pasiekimas, ir čia nesustojam, toliau irgi esame suplanavę nemažai priemonių, kaip galėtume įdiegti ir IT priemones, siekiant efektyviau atlikti ūkio subjektų priežiūrą ir ypač techninės priežiūros srityje.
3. Įmonių patikrinimai įnešė skaidrumo ir sutaupė 300 milijonų
– Kai pradėjau eiti pirmininkės pareigas dar kainų komisijoje, vienas iš esminių mano tikslų buvo viso sektoriaus išskaidrinimas. Kad iš tiesų gyventojams, vartotojams, verslui nekiltų klausimų, ar į kainas nėra įskaičiuojamos nepagrįstos sąnaudos, prestižas (buhalterijoje – už įmonės akcijas sumokėtos kainos dalis, kuri viršija grynojo turto vertę) ar kitos įtraukiamos priemonės. Iš tiesų šioje srityje žiūrėjome labai sistemiškai. Pradžioje buvo atlikti įmonių patikrinimai, tuomet dėl reguliavimo sprendimų 2015-2020 metais vartotojai sutaupė virš 300 mln. eurų.
4. Griežtesni auditai energetikos bendrovėms
– Tada irgi matėme, kad iš tiesų vien tik patikrinimų neužtenka ir reikia siekti ir administravimo efektyvumo. Ėmėmės iniciatyvų dėl auditų stiprinimo – tai yra, kiekviena reguliuojama įmonė kas metus privalo atlikti reguliuojamos veiklos, sąnaudų ir pajamų auditą. Pateikėme Energetikos ir Finansų ministerijoms pasiūlymus dėl įstatymų keitimo, įskaitant suteikti naują funkciją Audito, apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai, kuri galėtų patikrinti, ar audito įmonės tinkamai atlieka reguliuojamų energetikos įmonių auditus. Atsirado galimybė numatyti VERT nustatyti techninę užduotį, pagal kurią tie auditai turėtų būti atliekami.
Ko mes siekiame tokiu įrankiu – mes gauname jau išsamias pilnas įmonių audito ataskaitas, ir VERT darbuotojams nebereikia tikrai detaliai tikrinti kiekvienos įmonės sąnaudų, kas iš tiesų užima labai daug laiko. O viešojo administravimo institucija turi ribotus išteklius. Tas išskaidrinimas buvo labai svarbus. Kai yra sutvarkyta kainodara, išskaidrintas sektorius, galima imtis inovatyvių reguliavimo įrankių, kitokių, ir šiek atlaisvinant ir institucijos resursus.
5. Sutvarkė degalinių licencijavimą – papildė biudžetą
– Dar kalbant apie sektoriaus išskaidrinimą, VERT iš savivaldybių perėmė nefasuotų naftos produktų mažmeninės ir didmeninės prekybos licencijavimą ir tai įvyko 2020 metais. Iki to laiko kiekviena savivaldybė, atskira savivaldybė pagal savo tvarkas ir supratimą išduodavo licencijas didmeninei ir mažmeninei prekybai nefasuotais naftos produktais.
Ir iš tiesų tame sektoriuje, kaip pasisakė ir Valstybinė mokesčių inspekcija, anksčiau galimai buvo tikrai didelis šešėlis, neapskaitytų pajamų, nelegaliai veikiančių įmonių. Leidimų informacinėje sistemoje ne visos įmonės buvo suvestos. Buvo ir tokių licencijų, kur jau adresai buvo pasenę, arba įmonė jau neegzistavo, arba tos degalinės jau toje vietoje nebuvo, tačiau leidimų informacinėje sistemoje leidimas buvo.
VERT buvo suteikta galimybė – jeigu tokios įmonės nesumoka valstybei, „Sodrai“, VMI, mes privalome sustabdyti leidimą iki mėnesio, kol įmonė nesusimoka valstybei visų mokesčių. Jeigu ir per mėnesį laiko nesumoka, tokiu atveju tokia licencija yra naikinama.
Ir iš tiesų tas įrankis veikia, iki 2021 metų sausio 1 dienos išdavėme apie 1000 naujų licencijų, kadangi buvome pateikę siūlymą, kad reikėtų visas įmones perlicencijuoti – tam, kad ir VMI, ir „Sodra“, mes, ir kitos priežiūros institucijos turėtume tikrą vaizdą apie šioje rinkoje veikiančius ūkio subjektus.
Na ir to pasekoje į valstybės biudžetą buvo sumokėta apie 1,3 milijono eurų. Šiai dienai yra sustabdyta licencija vienai įmonei, kuri yra skolinga 7 mln. eurų. Tai manome, kad tikrai tokiais sistemingais veiksmais šioje rinkoje turėsime irgi skaidrumą.
6. Šiluma prekiaujama aukcionuose
– Taip pat buvo pateikti įstatymų projektai dėl šilumos supirkimo perkėlimo į elektroninių aukcionų erdvę ir jau realiai dabar veikia elektroniniai aukcionai. Tas iš tiesų įnešė skaidrumo į šį sektorių.
7. Biokurą šilumos tiekėjai perka pigiausiai
– Taip pat buvo atlikta biokuro pirkimo biržoje kontrolė, ir iš tiesų šiai dienai galiu pasidžiaugti, kad už 2019 m. visos šilumos tiekimo įmonės, nepriklausomi šilumos gamintojai, pirko biokurą ekonomiškiausiu būdu. Tai iš tiesų yra geras ženklas, kad sektorius išskaidrėjo ir į šilumos kainą nėra įtraukiamos papildomos biokuro sąnaudos.
Tiek skaidrumo klausimų, tas skaidrumas tikrai yra labai svarbus, kadangi reguliuotojas gali pereiti į kitą etapą ir prioritetus teikti jau kitoms reguliavimo veikloms. Šiandieną turime besikeičiantį rinkos modelį, kai patiriama labai sparti atsinaujinančių energijos išteklių plėtra ir integracija į sistemą, gaminančių vartotojų skaičiaus augimas, ir su atsinaujinančiu žaliosios energetikos paketu reguliuotojo vaidmuo keičiasi ir keisis.
– Kokių iššūkių, ar problemų dabar patiria energetikos sektorius, į ką turėtume susitelkti artimiausiu metu?
– Dar vienas iš prioritetų, kuris buvo, yra ir bus Lietuvos politiniame lygmenyje, kas yra labai svarbu energetinės nepriklausomybės stiprinimui – tai yra dėmesys Lietuvos energetiniam saugumui ir inovacijoms.
8. Suderintos investicijos į strateginius projektus, reglamentavimas
– Tai čia gal tik norėčiau prie atliktų darbų paminėti suderintas strategines investicijas, ypač į Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sinchronizavimą su kontinentine Europa, suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo atsiradimą nuo 2015 metų ir viso veiklos modelio reglamentavimą.
Iš tiesų ateityje tai bus vieni iš prioritetinių darbų tiek reguliuotojui, tiek ministerijai – būtent sėkmingas sinchronizavimasis su kontinentine Europa.
Iš reguliuotojo pusės labai svarbi integracija į ES energetikos rinką, balsavimo rinką, dienos eigos prekybos platformą, kai visoje Europoje elektros energija bus prekiaujama valandos bėgyje. Šitie klausimai, taip pat pralaidumų skaičiavimo klausimai, ir bendro intereso projektų įgyvendinimas.
Ir manau, kad ties tuo nereikėtų sustoti.
9. Vandenilis atkeliaus į dujų sektorių
– Nes ir dujų sektorius įgauna ir įgaus vis didesnę svarbą žaliojo energetikos kurso įgyvendinime. Čia norėčiau konkrečiai kalbėti apie vandeninio dujas. Reguliuotojai iš tiesų turės didelį dėmesį kreipti, kad būtų sukurtas toks reguliacinis mechanizmas, kad tos investicijos būtų įgyvendinamos Lietuvoje.
Čia jau yra dviejų sektorių sinergija: tiek elektros energijos, tai yra būtent atsinaujinančios energetikos, tiek ir gamtinių dujų visos infrastruktūros pritaikomumo vandeninio dujoms. Tai iš tiesų čia reguliuotojas turės spręsti tokius klausimus kaip infrastruktūros kaštų padalinimas tarp elektros ir vandenilio arba gamtinių dujų sektorių. Taip pat reikės irgi galvoti apie tai, kaip pritaikyti infrastruktūrą vandenilio dujoms, įdiegti standartus. Ir manau, kad tikrai labai platus reglamentavimas bus būtinas, tiek ir politiniame lygmeny, įstatymų lygmenyje, bet iš reguliuotojų pusės – taip pat.
10. Regi energetikos bendruomenių atsiradimą
– Na ir dar kalbant apie ateitį, reguliuotojo vaidmuo vis svarbesnis bus kalbant apie žaliojo energetikos paketo įgyvendinimą. Jau nekalbu apie įstatymą, kuris yra rengiamas ministerijos iniciatyva, įtraukiant rinkos dalyvių pasiūlymus, reguliuotojo pasiūlymų pagrindu rengiama.
Tačiau reguliuotojo vaidmuo čia svarbus, kad nauja rinka veiktų tinkamai. Kalbant apie energetikos bendruomenių atsiradimą, bus labai svarbu užtikrinti – ar tinkamai yra vykdomi mainai tarp energetikos bendruomenių, kalbant apie atsinaujinančią energetiką.
Iš tiesų čia sustiprės ir bendradarbiavimas su finansų reguliuotoju, tai yra Lietuvos banku, nes gali atsirasti ir tokių finansinių priemonių, finansinių paslaugų, susijusių su prekyba elektra, pagaminta gaminančių vartotojų iš atsinaujinančios energijos.
11. Duomenų centruose atliekančią šilumą galima panaudoti
– Kalbant dar apie šilumos sektorių, kuris buvo mano kuruojamas sektorius pirmininkavo laikotarpiu, labai svarbu bus toliau bendradarbiauti su Energetikos ministerija. Rengiant šilumos ūkio projektą reikės atsižvelgti į klimato kaitos projektų atsiradimą šilumos sektoriuje – būtų išspręstas atliekančios šilumos energijos surinkimo klausimas.
Iš tiesų šiai dienai labai daug šilumos yra prarandama – išmetama į aplinką. Pvz., duomenų centrai galėtų šilumą tikrai puikiai atiduoti į centralizuotai tiekiamos šilumos tinklus, tačiau šiai dienai tai nėra daroma, o jeigu daroma, tai labai nedideliais masteliais.
12. Astravo atominės elektrinės (AE) užkardymas – kaimynų pusėje
– Dar tarp prioritetų, kuris labai aktyvus ir labai svarbus, praėjusiais metais pasiekęs piką – tai Astravo AE elektros patekimo į Lietuvą užkardymas. VERT pernai pateikė pastabas perdavimo sistemų operatoriams, Latvijos ir Estijos reguliuotojams, kaip galėtų būti tobulinama pralaidumų skaičiavimo su trečiosiomis šalimis metodika, jie ją vertina. Darbai ir toliau bus tęsiami bendradarbiaujant su Energetikos ministerija, Seimu, Vyriausybe – nes turi būti bendras sprendimas, kuriam pritaria visos valstybinės institucijos, visuose lygmenyse.
13. Liberalizuojama elektros rinka palies kiekvieną
– Na ir dar apie prioritetus, jeigu galima – tai aišku tolimesnis elektros rinkos liberalizavimas. Nes pirmas liberalizavimo etapas tik prasidėjo. Reguliuotojo vaidmuo bus labai svarbus kainų palyginimo skaičiuoklių įdiegimo kontekste, taip pat sprendžiant vartotojų ginčus, teikiant pasiūlymus, kur vis dėlto konkurencija gal nepakankamai suveikia, ar reikalingi įstatymų pakeitimai, siekiant sudaryti vienodas sąlygas visiems konkuruoti. Mes kaip reguliuotojas tikrai toliau turėsime reaguoti į toje rinkoje veikiančius procesus. Ir ypatingai kreipiant dėmesį į vartotojų skundus.
Šiuo metu tik pirmas etapas, ir nors vartotojų skaičius nėra didelis, tačiau jų suvartojama elektros energija, jei skaičiuosime megavatvalandėmis, tai tikrai yra didelė. Bet manau kad ateityje, ir šiemet, ir kitais metais, turėsime daugiau dėmesio skirti vartotojų edukacijai.
Taip pat mes turėsime nustatyti ir visuomeninio tiekimo tarifą pažeidžiamiems vartotojams – juos taip pat reikės edukuoti, kad nebūtų nuogąstavimų, kad jie nebegaus elektros energijos, jeigu jie nepasirinks nepriklausomo tiekėjo.
O galima dar vieną pridėti prie svarbių darbų?
– Nežinau, ar tilpsime viską išvardyti (juokaujame).
14. Bendra gamtinių dujų rinką reikia išjudinti iš sąstingio
– Norėčiau atkreipti dėmesį, kas buvo pradėta ir kas nepavyko, ir kur ateityje dar turėtų būti dirbama – regioninė gamtinių dujų rinka. Dar 2017 metais reguliuotojai iškėlėme idėjas kartu su perdavimo sistemos operatoriais, kad siekiant efektyviai išnaudoti gamtinių dujų infrastruktūrą, tiek perdavimo tinklą, tiek Inčukalnio saugyklą Latvijoje, tiek SGD terminalo pajėgumus išnaudoti, reikia sukurti bendrą regioną, į kurį įeitų Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija.
Turint vieną perdavimo sistemos tarifų zoną neliktų tarifų ant mūsų valstybių sienų, gamtinės dujos galėtų tikrai laisvai tekėti visam regione, suaktyvintume ir prekybą ir likvidumą šioje rinkoje. Ir iš tiesų ta idėja buvo palaikoma ir politikų, ir įstatyminiu lygmeniu. Tačiau atsitiko taip, kad tuo metu, kai mes jau priartėjome prie galimų sprendimų su Latvija, Estija ir Suomija, tos sąlygos, kuriomis mums pasiūlė susijungti regiono partneriai, jos labiau buvo palankios Šiaurės valstybėms, negu Lietuvai. Dėl to kol kas šitas sprendimas yra atidėtas. Darbai vyksta ir ateityje matome, kad regioninė rinka tikrai turi potencialą, kalbant ir su Lenkija dėl GIPL dujotiekio atsiradimo. Nemažas įdirbis jau padarytas ir ateityje laukia daug darbų – tai yra svarbus projektas einant ES vidaus rinkos stiprinimo ir regioninės gamtinių dujų rinkos turėjimo link.
– Kokie jūsų planai po sausio 20 dienos?
– Na galbūt tiek norėčiau pasakyti, kad turint patirtį valstybės tarnyboje ir prisiliečiant prie vertės kūrimo visuomenei, prioritetą teikčiau darbui valstybės tarnyboje. Prioritetas būtų valstybės tarnyboje. Tikrai matau, kad galiu duoti pridėtinę vertinę šioje srityje.
– Ačiū už pokalbį.
