Automatizuota gamyba – būtinybė, tačiau ne realybė
Kauno technologijos universiteto Elektronikos ir valdymo inžinerijos fakulteto dekanas prof. Jonas Daunoras sako, kad automatizuotų gamybos valdymo sistemų diegimas tapo viena iš prioritetinių pramonės įmonių plėtros krypčių. „Šiandien itin sparčiai automatizuojamos ir naujus įrenginius perka beveik visos šalies įmonės. Be robotų ir automatizuotų gamybos linijų neišsiverčia nė viena produktų pakavimo grandį turinti įmonė. Siekdami didinti darbo našumą, tikslumą ir produktų kokybę verslininkai stengiasi automatizuoti vis didesnę gamybos dalį“, – pabrėžia J. Daunoras.
Paklaustas, ar automatizuodami gamybą lietuviai kuo nors nusileidžia skandinavų, vokiečių ar italų įmonėms, mokslininkas net nedvejodamas tvirtina, kad naujos Lietuvos įmonės modernumu prilygsta kitų Europos valstybių įmonėms ar jas net lenkia. Vis daugiau dėmesio skiriama energijos efektyvumui ir aplinkosaugai. Pasak J. Daunoro, naujovių ir naujų technologijų stinga senesniems fabrikams, tačiau ir jie sparčiai automatizuojami.
Alytaus šaldytuvų gamybos bendrovėje „Snaigė“ daug metų dirbęs, o dabar pramonės automatizavimo paslaugas teikiančios bendrovės „Irseva“ inžinierius-elektronikas Arūnas Urbanavičius piešia kur kas realesnį Lietuvos pramonės automatizavimo žemėlapį. Pasak specialisto, dėl investicijų stokos lietuviai renkasi ne naujus ir pažangius, bet užsienyje naudotus, pasenusius ir į metalo laužą atiduotus įrenginius.
„Naujose šalies gamyklose dažniau statomi nauji įrenginiai, bet dauguma jų į Lietuvą atkeliauja iš užsienio laužynų. Ten nurašyta kaip naudota įranga išmontuojama, o lietuviai auksarankiai ją vėl prikelia iš numirusių. Reta kuri Lietuvos įmonė perka visus naujus įrenginius“, – pastebi A. Urbanavičius.
Nėra nei kuriančiųjų, nei naudojančiųjų robotus
Lietuvos inovacijų centro duomenimis, darbo jėgos našumo lygis Lietuvoje kelis kartus mažesnis negu kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse ir praėjusiais metais sudarė tik 28,9 proc. ES lygio. Palyginti su kitais pramonės sektoriais, Lietuvoje dominuojančios apdirbamosios pramonės darbo našumas taip pat smarkiai atsilieka nuo Vakarų. Konkurencinę kovą beviltiškai Kinijai pralaiminti tekstilės ir odos pramonė traukiasi iš Europos žemėlapio dėl itin pabrangusios darbo jėgos.
Viena didžiausių Baltijos šalyse sportinės aprangos gamintojų Kauno bendrovė „Audimas“ šiais metais paskelbė uždaranti filialus Alytuje ir Prienuose, o dalį gamybos iškelianti į Baltarusiją. Tekstilės milžunės „Alytaus tekstilė“ ir „Dirbtinis pluoštas“ bankrutavo, o mažesni rinkos dalyviai su nerimu laukia ateities pokyčių.
Pasak ekspertų, mažą darbo našumo lygį lemia šalyje vyraujančios žemesnio technologinio lygmens įmonės. Lietuvos inovacijų centras skelbia, kad 52 proc. visų įmonių Lietuvoje yra žemųjų technologijų įmonės, 31 proc. – vidutiniškai žemų. Ir tik 12,1 proc. įmonių šalyje taiko vidutiniškai aukštas, o 4,4 proc. – aukštąsias technologijas. Lietuva pagal naujoves yra 143 vietoje pasaulyje.
Nors Statistikos departamentas kasmet skelbia optimistiškus darbo našumo augimo rezultatus, tačiau menkos investicijos į naujas technologijas neleidžia smarkiai didinti pramonės konkurencingumo. Kai kurių ekonomikos analitikų manymu, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) sparčiai auga dėl didelio vartojimo ir milžiniškos nekilnojamojo turto sektoriaus plėtros.
Dėl šios priežasties BVP ir ekonomikos augimo rezultatams mažai įtakos daro pramonės įmonėse sukurta pridėtinė vertė, o pramonės struktūra netinkama ekonomikai sparčiai augti. Inovacijų centras pastebi, kad grupuojant įmones pagal imlumą technologijoms Lietuvoje dominuoja rinkodaros (prekybos ir paslaugų), kapitalo ir apdirbamosios pramonės įmonės, kurioms reikia daug darbo jėgos.
Poreikio automatizuoti gamybą nebuvo
Dar visai neseniai Lietuva garsėjo kaip pigios darbo jėgos valstybė ir šį faktą pristatydavo investuotojams kaip „konkurencinį“ pranašumą. Atsidarius ES sienoms, pigios darbo jėgos vėliava mojuoti ilgai neteko. Situacija šalies darbo rinkoje pasikeitė radikaliai. Dabar investuotojai juokauja, kad Lietuvoje karvių melžėjų, vairuotojų ar statybininkų atlyginimai kone didesni už vadybininkų ar inžinierių.
Anksčiau investicijas į produktyvesnę gamybą ir naujas technologijas stabdė gana pigi darbo jėga, o šiandien susiduriama su kitokio pobūdžio problemomis. Bendrovės „Irseva“ inžinierius-elektronikas A. Urbanavičius pasakoja, kad tradicijų, kaip produktyviau dirbti, nebuvo nuo sovietmečio. „Tarybiniais laikais viskas buvo pateikiama centralizuotai, todėl nebuvo didelio poreikio patiems konstruoti.
Tuomet pagrindiniai konstravimo biurai buvo Maskvoje, Kijeve, o Lietuvoje tik atskiros įmonės turėjo konstravimo padalinius. Po privatizacijos ir jų nebeliko. Per nepriklausomybės dešimtmetį didelio poreikio automatizuoti gamybą nebuvo, nes darbo jėga buvo per pigi. Smarkiai pabrangus darbo jėgai dabar vėl atsirado procesų automatizavimo poreikis, tik bėda ta, kad nebėra įmonių, kurios galėtų tuo užsiimti“, – aiškina specialistas.
Automatizavimo paslaugų rinka laisva
Lietuvoje pramonės automatizavimo paslaugas siūlo vos keletas bendrovių. Šioje srityje bene daugiausia nuveikusios bendrovės „Elinta“, „Axis Industries“, „Lintera“, pakavimo automatų gamintoja „Pakma“. Tačiau itin sudėtingų, nestandartinių automatizavimo sprendimų Lietuvoje tikėtis neverta.
„Galvojantieji apie rimtesnį automatizavimą kreipiasi į užsienio įmones. Lietuvoje nėra automatizavimo paslaugų teikėjų, galinčių realizuoti sudėtingesnius projektus. Sudėtingas konvejerių sistemas kuria čekai, o lietuviai tesugeba suvirinti metalinius rėmus. Apie automatinį valdymą ir sprendimų kūrimą Lietuvoje net kalbėti neverta. Lietuviai kol kas sugeba tik importuoti užsienyje taikomus automatizavimo sprendimus“, – pastebi A. Urbanavičius.
Gamybą planuojanti automatizuoti garažo vartų gamybos bendrovė „Idomus“ sprendimų dairosi užsienyje. „Lietuvoje sunku rasti įmonių, diegiančių pramonėje sudėtingesnius sprendimus. Dažniausiai visiškai automatizuoti kompiuterizuoto skaitmeninio valdymo (Computer Numerical Control, CNC) apdirbimo centrai atsivežami iš užsienio ir čia tik pritaikomi. Dėl gamybos specifikos esame priversti patys ieškoti partnerių užsienyje, galinčių pasiūlyti mums tinkamus sprendimus“, – teigia UAB „Idomus“ direktorius Gytis Akstinas.
Pašnekovas mano, kad gamybos automatizavimo poreikio nereikėtų sieti vien tik su darbo jėgos brangimu. „Gamybą iš dalies ar visai automatizuoti ekonomiškai apsimoka pasiekus gana didelius gamybos mastus. Dėl didelių investicijų įranga su CNC technologija dažniausiai naudojama tik stambiose pramonės įmonėse. Vargu ar smulkiai įmonei investicijos į modernų CNC apdirbimo centrą visuomet atsipirktų“, – pastebi G. Akstinas.
Pastebi automatizavimo naudą
Šiais metais į pavarų valdymo automatizavimo rinką įžengusi bendrovė „Irseva“ taip pat pastebėjo susidomėjimą automatizavimu. „Tai aktuali pramonei tema, nes darbo jėgos mažėja, o jos kaina didėja. Šiandien darbininkams įsidarbinti lengviausia. Todėl įrenginiai, atstojantys kelis ar keliolika žmonių, greičiau atsiperka. Ši aktualija būdinga beveik visoms įmonėms“, – teigia UAB „Irseva“ direktorius Irmantas Ambraziejus.
Ekspertų teigimu, modernizuojant ir automatizuojant gamybos procesus dabar dažnai naudojamos „serv“ tipo pavaros, keičiami valdikliai ir valdymo blokai. Nuolatinės srovės pavaras pakeitė dažninės pavaros. Dėl šių konstrukcinių ir technologinių pokyčių pramonės automatizavimas tapo dar efektyvesnis: padidėjo įrenginių veikimo greitis, sumažėjo derinimo laikas, sutrumpėjo gamybos ciklas. Įrenginiai tapo tikslesni ir universalesni, lengvai pritaikomi skirtingiems produktams gaminti.
„SEW Eurodrive GmbH & Co KG“ prezidentas Raineris Blickle’as pastebi dar vieną tendenciją – naudojant elektroninius valdiklius ir naujo tipo pavaras gerokai sumažėja energijos nuostolių. Investicijos į modernizavimą ir automatizavimą gali atsipirkti vos per kelis mėnesius, o naujos technologijos suteikia esminių konkurencinių pranašumų. Verslo guru Eliyahu Goldratto teigimu, net menkiausias gamybos modernizavimas gali padidinti laidumą kelis kartus, t. y. tomis pačiomis sąlygomis galima kelis kartus daugiau pagaminti ir parduoti.
Lietuvoje sparčiau pradėta automatizuoti statybinių medžiagų, medienos apdirbimo ir baldų, maisto produktų gamybos pramonė. Automatizuotus transporterius naudoja logistikos terminalai, visiškai automatizuotą gamybos ciklą taiko pakavimo įrenginių gamintojai. Kai kurios elektronikos įmonės į Lietuvą iš Japonijos jau spėjo atsivežti pramoninius robotus.
