Atostogoms bet kuris laikas atrodo tinkamas, tačiau finansine prasme išlošti pavyks ne visada. Šiuo aspektu mėnesiai skirstomi į „blogus“ ir „gerus“.
Asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė paskaičiavo, kokie būtų atostoginiai, jei kitais metais darbo užmokestis siekia 1800 eurų „ant popieriaus“, o atostogaujama 10 darbo dienų.
Rugpjūtis – tarp nepalankių
Palankiausiais atostogauti mėnesiais 2025–aisiais laikomas sausis, liepa, rugsėjis ir spalis. Sausį skirtumas tarp darbo užmokesčio sutartyje ir faktiškai paskaičiuoto esant minėtoms aplinkybėms sieks 52,79 euro, tai reiškia, kad darbo užmokesčio suma su atostoginiais sudarys 1852,79 euro.
Atostogaujant liepą darbo užmokestis kartu su atostoginiais sieks 1888,36 euro, rugsėjį – 1838,96 euro, spalį – 1848,16 euro.
Atostogaujant birželį būtų paskaičiuota 1770,97 euro siekianti suma, taigi, beveik 30 eurų mažiau nei numatyta darbo sutartyje, nors šis praradimas ir nėra labai ženklus.
Didesni netekimai lauktų pasirinkus rugpjūtį – už šį mėnesį atlyginimas su atostoginiais sudarys 1743,75 euro (56,25 euro mažiau nei numatyta darbo sutartyje).
Labiausiai neapsimokės atostogauti lapkritį ir gruodį – tais mėnesiais atlyginimas su atostoginiais sieks 1730,77 euro.
Atostoginių skaičiavimo principas Lietuvoje yra gana sudėtingas. Jų dydis priklauso nuo iki tol buvusių trijų mėnesių darbo dienų skaičiaus ir darbo dienos įkainio vidurkio. Kuo daugiau mėnesis turi darbo dienų, tuo ji tampa „pigesnė“, tai reiškia, kad tada ir apsimoka atostogauti.
„Blogais“ laikomi tie mėnesiai, kurie turi mažiau darbo dienų. Kuo mažiau dienų, tuo brangesnė ta darbo diena. Pakeitus brangią darbo dieną į atostogų dieną, kuri skaičiuojama iš mėnesių, kurie turi daugiau darbo dienų, vadinasi, tų mėnesių darbo diena – pigesnė, todėl darbuotojas gauna mažiau“, – anksčiau „Delfi“ sakė D. Čibirienė.
Svarbu, kad šie principai pasitvirtina tik tada, jei darbuotojo alga kas mėnesį yra vienoda ir jis negauna jokių priedų ar priemokų už viršvalandžius, naktinį darbą, darbą per šventes ir išeigines, ar kitas išmokas, kurios keičia mėnesio darbo užmokestį, naudojamą vidurkio skaičiavimui.
D. Čibirienė taip pat paskaičiavo, kokie būtų atostoginiai, jei darbuotojas atostogauja 20 darbo dienų. Skirtumai čia dar labiau išryškėja.
Tokiu atveju liepą skirtumas tarp darbo užmokesčio sutartyje ir faktiškai paskaičiuoto siektų net 176,72 euro. Tai reiškia, kad atlyginimo suma su atostoginiais būtų 1976,72 euro.
Išėjus ilgų atostogų lapkritį ar gruodį, darbo užmokestis su atostoginiais abiem šiais mėnesiais siektų 1661,54 euro, vadinasi, prarastumėte net 138,46 euro.
Ką numato įstatymai
Darbo kodekse numatyta, kad už vienerius išdirbtus metus kiekvienam darbuotojui turi būti suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų atostogos. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė nei 10 darbo dienų.
Teisės aktuose reglamentuojama, kad už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus.
Tačiau yra ir išimčių, kai jos gali būti suteikiamos ir nesuėjus 6 nepertraukiamo darbo mėnesiams: nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų, darbuotojams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų, darbovietėje taikomų vasaros atostogų metu, mokyklų pedagogams vasaros atostogų metu, kitais darbo teisės normų nustatytais atvejais.
