10 kartų didesnės nei skandinaviškų bankų siūlomos palūkanos padėjo lietuviškoms kredito unijoms pritraukti per metus beveik trečdaliu daugiau indėlininkų pinigų. Bet kad neįklimptų į nuostolius ir nevirstų "sekundėmis" ar "snorais", unijos privalo tas brangias lėšas rizikingai investuoti, rašo „Lietuvos žinios”.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Šiuo metu kai kurių kredito unijų siūlomos terminuotų indėlių palūkanos yra iki 10 kartų didesnės nei didžiųjų bankų. Pavyzdžiui, skandinaviškų bankų 12 mėnesių terminuoto indėlio palūkanos norma siekia 0,45-0,5 procento.

Tuo metu didžiuosiuose šalies miestuose įsikūrusios kredito unijos už to paties laikotarpio indėlius siūlo 4,5-4,8 proc. palūkanas, o už 36 mėnesių indėlius - net 5,1 proc. palūkanas.

Unijas pro didinamąjį stiklą jau pradeda stebėti šalies centrinis bankas. "Staigus indėlių ir turto šuolis primena bankų netvarų augimą 2005-2007 metais ir kelia susirūpinimą, ar kredito unijos sugebės tinkamai suvaldyti visą su smarkia plėtra susijusią riziką", - grėsmę įžvelgia Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Kredito unijos Vilniaus taupomosios kasos analitikas Stasys Jakeliūnas aiškina, kad, mokėdamos didesnes palūkanas už indėlius, kredito unijos privalo brangiau ir skolinti lėšas. "Kuo aukštesnės palūkanos, tuo tokių paskolų rizika teoriškai yra didesnė. Ne visi verslininkai linkę skolintis brangiai. Tie, kurie skolinasi, matyt, turi verslą, kuris teikia didesnę grąžą, arba jie negauna paskolų iš bankų už mažesnes palūkanas", - aiškino S.Jakeliūnas.

Gyventojų indėliai, už didesnes palūkanas padėti kredito unijose, pasak jo, saugūs tiek, kiek saugiai juos finansų įstaigos "įdarbina". Be to, visi iki 345 tūkst. litų indėliai, nesvarbu, kur jie laikomi, Lietuvoje yra apdrausti indėlių draudimu. "Valstybė prisiima tokius įsipareigojimus, tad indėliai kredito unijose yra tokie pat saugūs, kaip ir laikomi komerciniuose bankuose", - sakė analitikas.

Vyresnioji "Danske" banko analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė skirtingą didžiųjų skandinaviškų bankų ir lietuviškų kredito unijų palūkanų politiką aiškina tuo, kad pirmieji turi stiprų ir turtingą užnugarį - pagrindines įmones, o antrieji - ne.

Atsiųstame komentare Finansų valdymo sprendimų centro Stebėtojų tarybos pirmininkas Liutauras Varanavičius teigia, kad unijos finansuoja verslus laisviau nei bankai.

„Kalbant apie paskolas – negalima sakyti, kad kredito unijos išduoda labiau rizikingas paskolas. Tiesiog jos išduoda paskolas tuo tarpu, kai komerciniai bankai skolinimo kranelį yra prisukę. Be to, Lietuvoje teisinis unijų reglamentavimas yra itin griežtas lyginant su kitomis Europos valstybėmis, neretai griežtesnis nei bankų. Tad rizika yra valdoma ir griežtai prižiūrima centrinio banko”, rašo L. Varanavičius.

Jis nurodo, kad „kredito unijų, skirtingai nei komercinių bankų, tikslas yra ne maksimalus, o protingas pelnas, kuriuo jos dalinasi su savo nariais, pavyzdžiui, per didesnes indėlių palūkanas.”

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Departamentas spręs, ką daryti dėl akoholio reklamos užsienio leidiniuose (15)

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas svarstys, ką daryti su Lietuvoje...

Saksofonus džiazo legendoms gaminusi įmonė bus patikėta investiciniam fondui (1)

Logotipas skaičiuoja ilgesnę nei šimto metų istoriją, tačiau, panašu, kad vienus geriausių...

Tikrina prekiaujančius alkoholiu: jau pričiupo prasižengusių papildyta (62)

Alkoholio prekybos kontrolieriai kartu su policija šių metų pradžioje aktyviau tikrina alkoholio...

Prieš Davoso forumą Prancūzijoje renkasi 140 užsienio bendrovių vadovų (9)

Beveik 140 įmonių vadovų iš viso pasaulio pirmadienį renkasi Versalio rūmuose netoli Paryžiaus...

„Coca-Cola“ kelia ambicingus perdirbimo tikslus (2)

Jungtinių Valstijų gėrimų pramonės milžinė „ Coca-Cola “ pradeda kampaniją, kuria...

Top naujienos

Dėl dvylikamečio susikibo JAV ir Sovietų Sąjunga: berniukas atsisakė grįžti namo  „tėvas tik prieš mirtį pripažino, kad padarė klaidą“ (190)

Devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje apie Vladimirą Polovčaką skelbė beveik visos...

Vieni bankrutuoja, kiti bėga svetur (37)

Nors praėjusiais metais ne viename regione daugėjo darbuotojų, Darbo birža pranešė apie...

Buvusi Jasaičio žmona Vaida prabilo apie jo santykius su Oksana: neįleidžia į namus, keičia spynas (430)

Vaidos Klizaitės-Jasaitienės ir Simo Jasaičio santykiai truko septynerius metus, tačiau, anot jos,...

Interjero dizaino pasaka Amsterdame: viešnagė čia prilygsta nuotykiui stebuklų šalyje

Yra vietų, kur menas tampa gyvenimu, o gyvenimas – menu. Viena iš tokių stebuklingų vietų –...

„Lietuvos ryto“ jaunimas triumfavo Eurolygos jaunimo atrankos turnyre jaunieji žalgiriečiai – treti (15)

Vilniaus „Lietuvos rytas“ turi daug žadančią pamainą. Sostinės ekipos talentai laimėjo Kaune...

Štai kiek kavos puodelių jums kainuoja narystė ES (11)

Briuselis 2018 metus pradėjo drąsiu, bet paprastu teiginiu: narystė Europos Sąjungoje yra labai...

Vadinamasis Jolie genas – ne toks pavojingas, kaip manyta iki šiol (1)

Moterų, kurios yra pavojingo vėžio gen o nešiotojos, onkologinės ligos atveju galimybės...

Švedijos pakilimo istorija: kodėl jiems sekasi (240)

Švedijoje susiformavusiai ekonominei ir socialinei politikai didelės įtakos turėjo šalyje...

Rokiruotė Seime: Pūką keis tikrai spalvinga asmenybė į jo vietą sėstis nenorėtų (866)

Seimui panaikinus seksualiniu priekabiavimu apkaltinto Kęstučio Pūko mandatą į Parlamentą...

Iš kelto Ryga-Stokholmas iškrito lietuvis, jo paieškos bevaisės (112)

Šeštadienį vakare iš „Tallink“ kelto „Isabelle“ iškrito lietuvis. Jo gelbėjimo...