aA
Praėjus dešimtmečiui nuo globalios finansų krizės Lietuva ir kitos Baltijos šalys džiaugiasi sparčiu ekonomikos augimu, žemu nedarbo lygiu ir sparčiu atlyginimų augimu.
© Swedbank

Vis tik net ir spartaus ekonomikos augimo laikotarpiu reikėtų vertinti, ar plėtra yra tvari ir ar ekonomika neperkaista. „Swedbank“ ekonomistai apskaičiavo ekonomikos perkaitimo indeksą, kuris rodo šalies ekonomikos temperatūrą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Šiuo metu indeksas nerodo jokių akivaizdžių Lietuvos ekonomikos perkaitimo ženklų. Istoriškai gana žemas nedarbo lygis bei pastaraisiais metais didėjantis atotrūkis tarp atlyginimų ir produktyvumo augimo rodo po truputį kaistančią situaciją darbo rinkoje. Tačiau kiti rodikliai rodo, kad ekonomikos plėtra yra tvari.

Šalies einamoji sąskaita ir užsienio prekyba išlieka subalansuotos, infliacija atslūgo, paskolų portfelis auga panašiu tempu, kaip ir nominalus BVP, o santykis tarp būsto kainų ir atlyginimų yra žemiau istorinio vidurkio“, − sako „Swedbank“ ekonomistas Vytenis Šimkus.

Vytenis Šimkus
Vytenis Šimkus
© Asmeninio albumo nuotr.

Pasak „Swedbank“ ekspertų, ekonomikos perkaitimas yra tokia ūkio padėtis, kai vidaus paklausa smarkiai viršija šalies gamybines galimybes, ir todėl atsiranda stiprus spaudimas kainoms. Įtempta situacija darbo rinkoje gali pavirsti aukštesne infliacija, paklausos perteklius atsispindėtų prastesniame prekybos balanse – importas pradėtų augti sparčiau už eksportą. Neracionalūs lūkesčiai gali paskatinti perteklinį skolinimą, galimai net formuotų turto kainų burbulus.

„Vis tik kol kas daugelis rodiklių rodo, jog Lietuvos ekonomika išlieka subalansuota ir paklausos augimas nevirto į netvarų kainų augimą. Ekonomikos perkaitimo indeksas šiuo metu yra labai toli nuo aukštumų, pasiektų prieš pasaulinę finansų krizę. Pavyzdžiui, einamosios sąskaitos deficitas 2008 metais Lietuvoje siekė apie 15 proc. BVP, o infliacija viršijo 10 procentų“, − komentuoja V. Šimkus.

Pasako „Swedbank“ ekonomisto, svarbus atskaitos taškas yra nulis – jis reiškia ilgalaikį istorinį vidurkį, o pakilimas virš jo signalizuotų apie ekonomikos perkaitimą. Kuo indekso reikšmė didesnė, tuo labiau išbalansuota ir pažeidžiama yra šalies ekonomika. Vis tik svarbiau yra ne konkreti indekso reikšmė, o jo pokyčiai – kaip greitai keičiasi ekonomikos temperatūra.

„Indeksas rodo, jog Latvijos ir Estijos ekonomikos yra šiek tiek vėsesnės nei Lietuvos. Pagrindinės to priežastys yra lėtesnis kaimyninių šalių atlyginimų bei kreditavimo augimas. Vis tik visose trijose Baltijos šalyse būtent darbuotojų trūkumas ir sparčiai augantys atlyginimai rodo perkaitimo ženklus, tuo tarpu vertinant kitus rodiklius matyti, kad ekonomikos augimas išlieka tvarus“, − Baltijos šalių situaciją komentuoja V. Šimkus.

Būtina vengti papildomo ekonomikos skatinimo

„Swedbank“ ekonomistų teigimu, šalies ūkio temperatūrai kylant, politikams būtina vengti papildomai skatinti visuminę paklausą. Kitaip sakant, turėtų būti vengiama vykdyti prociklinę fiskalinę politiką.

„Sparčiai augant ekonomikai ir didėjant biudžeto pajamoms politikams neretai kyla pagunda pamaloninti rinkėjus, tad valdžios sektoriaus išlaidos taip pat didėja arba imami mažinti mokesčiai. Tokiu būdu politikai pila dar daugiau žibalo į ugnį, nors jie turėtų elgtis priešingai ir pristabdyti degimą. Lietuvoje matome, kad pernai buvo pradėtas vykdyti prociklinis fiskalinis skatinimas, kuris dėl įgyvendinamų mokestinių pakeitimų ir didinamų viešojo sektoriaus išlaidų, tikėtina, tęsis ir kitąmet“, − komentuoja „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė.

Laura Galdikienė
Laura Galdikienė
© Asmeninio albumo nuotrauka

Šalies politikos formuotojams šiuo metu tenka ypač svarbus ekonomikos vaidmuo užtikrinti tvarų ekonomikos augimą. Pasak L. Galdikienės, be atsakingos fiskalinės politikos vykdymo svarbu vengti ir pernelyg spartaus minimalaus atlyginimo didinimo, kadangi tai dar labiau paskatintų netvarų atlyginimų, paklausos ir infliacijos augimą.

„Politikai turi dar vieną svarbų instrumentą ekonomikos temperatūrai kontroliuoti iš esmės nesumažinant ekonomikos augimo tempo – tai struktūrinės reformos. Tokios reformos, nukreiptos į efektyvesnį darbo rinkos veikimą, švietimo kokybės gerinimą, efektyvesnę inovacijų politiką, valstybės valdymą bei institucijų stiprinimą, paklotų tvirtesnį pamatą ilgalaikiam ekonomikos augimui.

Besidžiaugiant ekonomikos pakilimu nereikėtų užmiršti, kad ekonomikos pamatus palankiausia ir „pigiausia“ tvirtinti tada, kai už lango dar šviečia saulė“, − reziumuoja „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė.

Ką rodo ekonomikos perkaitimo indeksas
© Swedbank

„Swedbank“ ekonomikos perkaitimo indeksą sudaro šeši rodikliai: metinė infliacija (be maisto, energijos, alkoholio ir tabako), einamosios sąskaitos balanso dalis nuo BVP, nedarbas, atlyginimų augimo ir produktyvumo atotrūkis, skirtumas tarp kredito ir nominalaus BVP augimo, santykis tarp vidutinio atlyginimo ir būsto kainos Vilniuje. Istorinis vidurkis prilyginamas nuliui, skalė parodo standartinius nuokrypius – atotrūkį nuo istorinio vidurkio. Bendras perkaitimo indeksas yra sudaromas apskaičiuojant visų šešių rodiklių aritmetinį vidurkį.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Prie Estijos pakilimo prisidėjęs estas: nustokite pagaliau su mumis lygintis (267)

Svarbiausia ir pagrindinė idėja Lietuvai – pagaliau nustoti lyginti save su estais. Taip teigia...

Eksperto prognozė: kaip kriptovaliutų rinka atrodys 2019 metais (113)

Londono universiteto koledžo mokslininkas Paolo Tasca sako, kad kriptovaliutų rinka tampa vis...

Lietuviai nusiteikę skeptiškai – dalis gyventojų mano, kad ekonominė padėtis šalyje blogėjo (77)

Gyventojų nuotaikos išlieka stabilios - trečdalis mano, kad ekonominė Lietuvos ir jų šeimos...

Po daugelio metų aplankė Gariūnus: tokias kainas mieste sunkiai rasi (596)

Ilgus metus Gariūnuose nesilankiusi Aistė apniukusį šeštadienį nusprendė netysoti namie, o...

„Lietuvos geležinkeliai“ nuomosis 22 kalėdines eglutes stotims papuošti (13)

„Lietuvos geležinkeliai“ nuomosis 22 eglutes, skirtas papuošti geležinkelio stotims.

Top naujienos

Kremliaus Trojos arklys Europoje: pavojingas susitarimas su rusais – tik pradžia (448)

Dar 2017-ųjų lapkritį Ispanija kaltino Rusiją dėl kišimosi į referendumą Katalonijoje....

Gali užtekti vienintelio kriterijaus, kad vaikas būtų paimamas iš šeimos (358)

Alkoholis ir vaikų priežiūra - įstatymiškai neuždrausta, tačiau sunkiai suderinama....

Ketvertuko šeimoje po kaltinimų vyrui – skaudūs išbandymai: motina ryžosi prabilti atvirai (198)

Ašaros, pakilęs kraujo spaudimas ir dingstantis pienas – pirmojo Panevėžyje ir šešto Lietuvoje...

Sinoptikai perspėja: šaltukas primins, kad artėja žiema (5)

Pirmadienį Baltijos regiono link savo poveikio sferą plės Skandinaviškas anticiklonas, Lietuva...

Carolinos Herreros patarimai vyresnio amžiaus moterims: ko niekada neturėtumėte vilkėti (62)

Niekas taip nesendina moters, kaip apsimetinėjimas, kad ji vis dar jauna, įsitikinusi Carolina...

Monika Šedžiuvienė – atvirai apie išgalvotas „sužadėtuves“, būsimas vestuves bažnyčioje ir vaikus su naujuoju draugu (147)

Nepaisant keletą metų trukančių viešų skyrybų, šiandien Monika Šedžiuvienė sako esanti...

Turistų spąstai Barselonoje – kosminės eilės ir kišenvagiai nuo šios vietos neatbaido (11)

Jei Barselona būtų draugė, tai būtų draugelka , kuriai nesigėdyčiau 4 valandą ryto...

Po triuškinančios pergalės – Jasikevičiaus juokai apie „snaiperį“ Kavaliauską (29)

„Betsafe – LKL “ čempionate Kauno „Žalgiris“ (10/1) Šiaulių „Šiaulius“ (0/11)...

Karjeros pergalė: Zverevas emocingai triumfavo finaliniame ATP turnyre (27)

Londone (Didžioji Britanija) pasibaigusiame Teniso profesionalų asociacijos (ATP) sezono turnyre...