Didžiąją dalį gautos paramos įmonės turės grąžinti, rodo Valstybės kontrolės pasidalinta informacija. Mat iš 423 milijonų eurų, kuriuos valstybė skyrė TOP 100 paramos gavėjų, beveik 191 mln. eurų sudaro mokestinė pagalba (atidėjimai), paskolos – kone 56 mln. eurų, garantijos – dar 52 mln. eurų.
55,8 mln. eurų šiems gavėjams buvo išmokėti ir subsidijų forma – daugiausia tai parama darbuotojams prastovų metu ir po prastovų.
„Delfi“ kalbintų įmonių vadovų žada atsiskaityti laiku, tačiau daugiau iššūkių kyla labiausiai nukentėjusiuose sektoriuose.
Kaip skelbta, vien Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, šiuo metu apie 17,2 tūkst. įmonių bendrai turi 573,4 mln. eurų mokesčių nepriemoką, kuriai taikomos mokestinės pagalbos priemonės.
1. 16,7 mln. eurų gavusi „Autobrava“ patikina: automobilių pramonė patyrė nemenką smūgį
Daugiausiai paramos (16,7 mln. eurų) gavusi bendrovė – UAB „Autobrava“, kontroliuojama „Modus grupės“. Jos veikla apima prekybą automobiliais, nekilnojamojo turto objektų statybą bei valdymą, CNG degalinių įrengimą, gamybą ir kitas.
Tačiau visą šią paramą įmonė turės sugrąžinti, kadangi parama teikta mokesčių atidėjimų ir garantijų forma.
Bendrovės atstovai patikina, kad pandemijos pradžioje automobilių pramonė patyrė nemenką smūgį.
„Gamyba buvo visiškai sustojusi, užsidarė gamyklos, strigo tiekimo grandinės, smarkiai apribota automobilių salonų veikla. Dėl nuolat kintančios pandeminės situacijos vyravo neapibrėžtumas, kuris padarė įtaką tiek mums, tiek mūsų galutiniams klientams. Ėmė stoti pardavimai – gamybos sandėliai buvo pilni automobilių, tačiau nebebuvo kur jų dėti, kaip parduoti. Labai pagelbėjo valstybės suteikta pagalba – gavę ją galėjome suvaldyti rizikas, kilusias vykdant atsiskaitymus su gamintojais“, – rašoma direktoriaus Pauliaus Kudriavcevo komentare.
Tačiau pandemijos padariniai tiekimo grandinėje ir gamybinių komponentų trūkumas vis dar kelia įtampą: „Įmonė su valstybe atsiskaitinėja laiku pagal sutartą grafiką, bet dėl sudėtingos situacijos rinkoje šiuo metu nemato galimybių grąžinti mokestines paskolas anksčiau laiko.“
2. „Novaturas“ anksčiau grąžino dalį paramos
Poilsinių ir pažintinių kelionių organizatorė „Novaturas“ yra gavusi 16,48 mln. eurų įvairios valstybės pagalbos. Didžiąją dalį sudaro 9,9 mln. eurų paskolos, 4,5 mln. eurų garantijos, 1,6 mln. eurų – mokestinė pagalba. Grąžinti nereikės 0,4 mln. eurų gautų subsidijų.
„Novaturo“ grupės vadovė Audronė Keinytė primena, kad turizmo sektorius skaudžiai pajuto pandemijos pasekmes.
„2020 metais grupės pajamos krito daugiau nei 80 proc., situacija dėl stabilesnio veiklos atnaujinimo taip pat buvo sunkiai prognozuojama. Vertinome visas įmanomas finansinės pagalbos priemones, tame tarpe ir valstybės. Pritraukta pagalba buvo reikalinga įmonių grupės finansinės situacijos stabilizavimui bei įsipareigojimų keliautojams vykdymui“, – sako A. Keinytė.
Ji vardija, kad pritrauktas investicijas „Novaturas“ naudoja prioritetinėms įmonės verslo sritims: stiprinti santykius su užsienio partneriais, plėtoti asortimentą, stiprinti išskirtinių ir unikalių viešbučių pasiūlą bei užtikrinti patrauklias sąlygas keliautojams. Taip pat pagalba panaudota investicijoms į elektroninę komerciją – klientų bei kelionių pardavimo agentų aptarnavimo kanalų bei palaikančių programų efektyvinimui, automatizavimui ir inovacijų diegimui.
Šiemet liepą „Novaturas“ jau kalbėjo apie atsigaunantį turizmo sektorių – atsidarant atostogų kryptims, prasidėjus vakcinacijai, kontroliuojant kaštus, įmonė gavo teigiamus pelningumo rodiklius pirmąjį pusmetį.
„Geri pirmojo ir antrojo 2021 metų ketvirčių rezultatai leido mums anksčiau laiko atsiskaityti su savo finansiniais partneriais. Vasario mėnesį su Valstybės investicijų valdymo agentūra susitarėme dėl 10 milijonų eurų investicijos į bendrovės obligacijas šešerių metų laikotarpiui. Liepos mėnesio pabaigoje išpirkome dalį išleistų konvertuojamų obligacijų už 2,5 mln. eurų. Obligacijas išpirkome anksčiau numatytų terminų be jokių papildomų apribojimų“, – sako A. Keinytė.
Augančios pajamos ir teigiamos perspektyvos leidžia „Novaturui“ atsiskaityti ir su bankais.
„Rugsėjo mėnesį 3,04 mln. vertės ilgalaikę paskolą bankui grąžinome nelaukdami sutartyje numatyto termino – 2023 metų pabaigos ir tuo pačiu susitarėme grąžintą 3,04 mln. eurų paskolą konvertuoti į kredito liniją, kuria galėsime pasinaudoti bet kada“, – paaiškina vadovė.
Žvelgdama iš šiandienos perspektyvos, tolesnio rėmimo paskolų forma A. Keinytė nebeplanuotų:„Įmonės likvidumo situacija yra stabili, įmonių grupė generuoja pajamas, dirbame pelningai, atsiskaitome su finansiniais partneriais“.
3. „Amber Food“: pusantrų metų buvome uždaryti, o paramą turime grąžinti per 14 mėn.
835 darbuotojus turinti UAB „Amber Food“ valdo picerijas „Charlie Pizza“, blynines „La Crepe“, restoranus „Katpėdėlė“, restoranus „Pilies Katpėdėlė“ ir „Memelio Katpėdėlė“, restoranus „Carskoje Selo“, gastrobarą „Beer Garden“, laivą-restoraną „DAS BOOT“, barų zonas „Žalgirio“ arenoje, sezonines terasas „Grill terrace“.
Ši įmonė pagal gautą paramą iš valstybės – 9,96 mln. eurų – yra trečioje vietoje. 4,3 mln. eurų įmonę pasiekė kaip negrąžintinos subsidijos, dar 3,6 mln. eurų – atidėti mokesčiai, 2,1 mln. eurų – paskolos.
Bendrovės vadovas Gediminas Balnis patikina, kad be Vyriausybės pagalbos įmonė, kaip ir dauguma kitų restoranų ar kavinių, nebūtų pajėgusi išgyventi.
„Aišku, kad niekas negali išgyventi tokio dydžio pandemijos, bet buvo laiku susigriebta – net ne patys, o daug priemonių buvo skirta iš ES. Reikia nepamiršti, kad ir bankai grobuoniškai atiminėjo pinigus iš šito sektoriaus, ir dar dabar taip yra. Valstybės pagalba leido sektoriui išgyventi. Aišku, kad yra netobulumų – mes buvome uždaryti pusantrų metų, o dabar reikia per 14 mėnesių VMI skolas išmokėti. Tai yra labai trumpas, neproporcingai sudėtingas laiko tarpas“, – vertina G. Balnis.
Jis apgailestavo, kad sektorius vis dar patiria sudėtingus laikus – apyvartos yra smarkiai mažesnės, tuo metu atlyginimai padidėję, žaliavos pabrangusios, besibaigiančią valstybės pagalbą reikia grąžinti.
Išmokėtos subsidijos daugiausia buvo panaudotos darbuotojams išmokėti.
„Natūralu, turėjome virš 1000 darbuotojų, dėl to parama ir yra viena didžiausių. Noriu pabrėžti, kad mes neatleidome darbuotojų, skrupulingai klausėme rekomendacijų ir saugojome darbo vietas. Ta pagalba, didžioji dalis, yra darbuotojams. Jei ne per įmonę, jie ją būtų gavę iš Užimtumo tarnybos. Jei mes būtume bankrutavę, Užimtumo tarnyba tam pačiam 1000-iui darbuotojų būtų mokėjusi tuos pačius pinigus“, – paaiškina G. Balnis.
Jį neramina tai, kad Lietuva dabar Europoje pirmauja pagal naujus COVID-19 užsikrėtimų skaičius, atsiranda papildomų ribojimų, grąžinant paramą restoranams tenka kovoti už būvį.
„Situacija darosi komplikuota. Ko norėtųsi, kad dar nepradėtų paskolų ar subsidijų atiminėti. Nes ar protinga – pusantrų metų sukaupiame skolas VMI, ir per 14 mėn. turime sugrąžinti“, – kalbėjo G. Balnis.
Jis išskyrė, kad restoranams sumažintas PVM tarifas yra didelė paspirtis ir leidžia iš dalies amortizuoti kylančias sąnaudas.
4. „CityBee Solutions“ už paskolą atstatė įmonės veiklą
Tarp TOP 5 pozicijų pagal gautą paramą yra dar viena „Modus Group“ grupės įmonė – „CityBee Solutions“. Jai skirta valstybės parama sudaro 9,94 mln. eurų, iš jų 8,6 mln. eurų sudaro suteiktos paskolos, 1,3 mln. eurų – atidėti mokesčiai, ir tik 0,1 mln. eurų – išmokėtos subsidijos.
„CityBee“ veikla nukentėjo tiesiogiai, dėl karantino situacijos šalyje, kuri tęsėsi gana ilgai. Gyventojų judėjimas buvo ribojamas visoje šalyje, daugelis dirbo ir mokėsi iš namų, nebeliko pramogų, visa tai tiesiogiai paveikė „CityBee“ veiklą ir įmonės pajamas, kurios krito daugiau nei 30 proc., teko laikinai mažinti automobilių parką. Valstybės pagalbos reikėjo, tam, kad „CityBee“ galėtų atstatyti savo automobilių parką iki tokio lygio, kokio reikėjo klientų poreikiams patenkinti pasibaigus griežtiems karantino suvaržymams“, – paaiškina įmonės vadvoas Kristijonas Kaikaris.
Už skirtas lėšas bendrovė įsigijo automobilių ir atstatė įmonės veiklą.
„CityBee“ vykdo savo įsipareigojimus pagal sutartį su Valstybės pagalbos fondu. Kreditų anksčiau laiko, grąžinti neplanuojame. „CityBee“ poreikiams papildomos pagalbos šiuo metu nereikia, tačiau matant pandemijos dinamiką, kaip bus ateityje, šiuo metu sunku pasakyti“, – teigiama komentare.
Visame TOP 100 yra ir dar viena „Modus Group“ kontroliuojama įmonė, veikianti energetikos srityje – „Green Genius“, jai suteikta 4 mln. eurų mokestinių paskolų, 0,8 mln. eurų garantijų ir 0,3 mln. eurų subsidijų.
„Per pirmąją pandemiją sustojo rangovinė veikla dėl apribotų sienų, skrydžių, medžiagų tiekimo ir pan. Dėl to sustojo apyvartinio kapitalo judėjimas. Mokestinė paskola leido išdėlioti avansinį pelno mokestį laike, kuris dėl gerų 2019 metų rezultato buvo itin didelis“, – teigiama įmonės komentare.
Nors pernai patyrė rekordinius nuostolius, „Green Genius“ šiuos metus planuoja užbaigti pelningai, šiuo metu įmonė pajėgi ir planuoja mokestinę paskolą grąžinti sutartais terminais.
„Šiuo metu papildomos pagalbos iš valstybės nebereikia ir jos nebegauname“, – patikina „Green Genius“.
5. Pandemija sutrikdė įprastą „FL Technics“ veiklą
„Avia Solutions Group“ (ASG) priklausanti tarptautinė kompleksinės lėktuvų techninės priežiūros ir remonto bendrovė UAB „FL Technics“ yra penktoje pozicijoje pagal gautą valstybės paramą. Jai suteikta pagalba sudarė 9,64 mln. eurų, iš jų 7,8 mln. eurų sudarė mokestinė pagalba, o subsidijos – 1,8 mln. eurų, skaičiavo Valstybės kontrolė.
„Kadangi „FL Technics“ veikla yra glaudžiai susijusi su aviacijos sektoriumi, kuris buvo ir yra stipriai paveiktas COVID-19 pandemijos visame pasaulyje, situacija darė ir vis dar daro reikšmingą įtaką įmonės veiklos rezultatams. Pandemija paveikė „FL Technics“ veiklą, pardavimų apimtis, klientų mokumą. Didelė dalis bendrovės tiekėjų reikalauja išankstinių apmokėjimų už prekes ir paslaugas, kurių nedarydama „FL Technics“ negalėtų vykdyti veiklos ir generuoti pajamų, kurios leistų išsaugoti darbo vietas bei sumokėti darbo užmokestį ir su darbo užmokesčiu susijusius einamuosius mokesčius, atsiskaityti su kitais tiekėjais“, – paaiškina ASG atstovai.
Nuo 2021 m. II ketvirčio stebimas veiklos rezultatų gerėjimas, todėl „FL Technics“, įvertinusi planuojamus pinigų srautus, nuo 2021 m. gegužės mėn. pradėjo mokėti einamąsias mokesčių įmokas, nors pagal tuo metu galiojusius teisės aktus dar galėjo ir toliau naudotis mokesčių mokėjimo atidėjimo lengvata.
„Sudaryti susitarimai dėl atidėtų mokesčių įsipareigojimų bus įvykdyti pagal patvirtintus grafikus ateinančiais laikotarpiais“, – paaiškina ASG.
Tarp TOP 100 didžiausių paramos gavėjų yra ir dar viena ASG grupės įmonė „Baltic Ground Services“ (BGS), kuriai suteiktų mokesčių atidėjimų suma siekia 2,5 mln. eurų, o suteiktos subsidijos – 0,8 mln. eurų.
„Pandemija smarkiai paveikė „BGS“ veiklą. Valstybės parama prastovų darbo užmokesčio daliniam kompensavimui leido išlaikyti darbuotojų skaičių, kurio pagal 2020-2021 metais aptarnaujamą aviacijos operacijų skaičių įmonei nereikėjo, tačiau tai buvo svarbu, galvojant apie ateitį ir aviacijos sektoriaus atsigavimą. Turint žemą operacijų lygį, veikla tapo nuostolinga, o dėl lizingo mokėjimų atidėjimo ir kitų fiksuotų sąnaudų dengimo pavyko susitarti ne su visais kreditoriais“, – paaiškina ASG atstovai.
Šiuo metu BGS naudojasi galimybe atidėti VMI ir „Sodros“ mokėtinas sumas, tačiau šis atidėjimas įmonei patvirtintas ne maksimaliam terminui, nes įmonė dėl savo veiklos specifikos nevaldo didelės apimties turto, kurį būtų galėjusi pasiūlyti kaip užstatą, paaiškina grupė.
„Kadangi aviacijos sektorius po truputį atsigauna, tikimasi ir „BGS“ operacijų apimties normalizavimosi. Įmonė įdėjo daug pastangų optimizuodama sąnaudas, perorientuodama resursus, įsisavindama naujas veiklos sritis. Siekiant didinti darbo našumą ir operacijų efektyvumą, būtinos investicijos į naujas technologijas, tačiau finansiniai rezultatai po beveik dviejų metų drastiškai sumažintų operacijų apimčių, tikėtina, neleis skolintis iš komercinių bankų palankiomis sąlygomis, todėl investicijų finansavimo garantijos bei parama „žaliesiems“ sprendimams yra labai reikalingi“, – tolesnio rėmimo poreikį įžvelgtų grupės atstovai.
6. „Apranga“ žada atsiskaityti laiku
Mažmeninės prekybos drabužiais bendrovė „Apranga“ iš valstybės gavusi 9,61 mln. eurų paramos, iš jų 6,7 mln. eurų yra mokestinė pagalba, o 2,9 mln. eurų – subsidijos.
„Aprangos“ grupės generalinio direktorius Rimantas Perveneckas paaiškina, kad sektorius yra vienas labiausiai nukentėjusiųjų nuo pandemijos.
„Mūsų parduotuvės buvo uždarytos daugiau nei pusę metų pirmojo ir antrojo karantino metu. Siekiant užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą ir stabilumą bei darbo vietų išsaugojimą, mokesčių atidėjimas ir kita valstybės pagalba buvo itin svarbi, ypač visiško uždarymo laikotarpiu. Subsidijos darbo užmokesčiui kompensuoti iš esmės buvo pagalba ne įmonėms, o darbuotojams, kuri padėjo išsaugoti darbo vietas. „Aprangos“ grupė 2020 m. darbo užmokesčiui skyrė daugiau lėšų nei gavo subsidijų iš valstybės net ir visiško uždarymo laikotarpiu“, – paaiškina vadovas.
„Apranga“ nuo 2020 metų lapkričio mėnesio su mokesčių administratoriumi sudarė sutartį dėl mokesčių atidėjimo grąžinimo pagal valstybės numatytą grafiką ir patikina, kad visus savo įsipareigojimus vykdo laiku.
„Visą valstybės mokestinę pagalbą numatoma grąžinti iki 2022 metų gruodžio 31 d. arba, esant palankioms aplinkybėms, anksčiau. Šiuo metu jau esame grąžinę apie 16 proc. visos atidėtų mokesčių sumos, o einamuosius mokėjimus vykdome numatyta tvarka. Šiai dienai vis dar išlieka neapibrėžtumas dėl ateities ir mes vis dar veikiame apribotomis sąlygomis, negana to, negalime žinoti, su kokia situacija susidursime ateityje, tačiau viliamės, kad padėtis neblogės“, – vertina R. Perveneckas.
7. „Kosmelita“ paremta 9,4 mln. eurų
„Kosmelita“, valdanti „Eurokos“ kosmetikos parduotuves, pasinaudojo 9,36 mln. Eur valstybės pagalba, iš jos 5,4 mln. eurų sudaro mokestinė pagalbą, o 4 mln. – išmokėtos negrąžintinos subsidijos. Įmonėje dirba 837 darbuotojai.
8. „Depo“ gauta parama – 9,4 mln. eurų
Prekybos centrus „Depo“ kontroliuojanti įmonė „DEPO DIY LT, UAB gavo 9,34 mln. Eurų vertės valstybė pagalbos, tačiau 7,5 mln. eurų mokestinės pagalbos turės grąžinti. 1,9 mln. eurų sudarė negrąžintinos subsidijos, skaičiuoja Valstybės kontrolė. Įmonėje šiuo metu dirba 815 darbuotojų.
9. „Kotryna Group“ pasinaudojo 8,2 mln. eurų.
Vaikiškų prekių parduotuvių valdytoja ir prekių ženklų atstovė „Kotryna Group“ pasinaudojo 8,2 mln. Eur valstybės parama, iš jų 6,1 mln. eurų sudarė mokestinė pagalba, ir 2,1 mln. eurų – negrąžintinos subsidijos. Įmonėje dirba 367 darbuotojai.
10. „Amber Distribution“ vadovas: situacija nėra stabili
8 mln. eurų paramos iš valstybės gavo ir prekiautoja alkoholiniais ir gaiviaisiais gėrimais „Amber Distribution Lithuania“ (anksčiau „Bennet distributors“). Beveik visą sumą, 7,8 mln. eurų, sudaro mokestinė pagalba, rodo Valstybės kontrolės duomenys.
„Mes kreipėmės pagalbos, tai yra normali praktika, ir ne tik mūsų šalyje. Nors gavome vieną iš didžiausių paramos sumų, bet reikia suprasti, kad mums per 2020 metus buvo priskaičiuota virš 84 mln. eurų mokesčių. Mūsų verslas toks, kad sumokame labai daug akcizų mokesčio, PVM. Iš viso paramos buvome gavę virš 14 mln. eurų. Mes per mėnesį sumokame apie 9 mln. eurų mokesčių“, – lygino įmonės vadovas Marekas Kuklis.
Jis paaiškina, kad pandemijos pradžioje situacija buvo itin įtempta, kadangi didelę dalį verslo sudaro viešbučių, maitinimo įstaigų aprūpinimas, o šie verslai buvo uždaryti du kartus, dalį darbuotojų teko išleisti į prastovas.
„Tai nulėmė mūsų pardavimus ir pelningumą, parašėme galimybės tuos mokesčius valstybei atidėti. (…) tai pirmas kartas, kai valstybė padėjo verslui, kad jis nežlugtų. Tie mokesčiai niekur nedings, visus įsipareigojimus mes grąžinsime. Bet reikėjo padėti ir žmones išlaikyti, ir kolektyvą, ir algas – išlaikėme viską. Pas mus kažkokių drastiškų atleidimų ar mažinimų nebuvo, turėjome aiškų planą, pagalbą turėjome“, – pasakoja M. Kuklis.
Suteikta pagalba leido įmonei investuoti į elektroninę prekybą ir taip prisitaikyti.
„Kasdien dirbame su prižiūrinčiomis institucijomis, įskaitant VMI. Vieną mokestinį kreditą mes jau turime padengti šį mėnesį, 4 mln. eurų. Grafiko laikomės“, – kalbėjo M. Kuklis.
„Amber Distribution Lithuania“ vadovą kiek neramina šiuo metu augantis susirgimų COVID-19 skaičius Lietuvoje, o taip pat sutrikusios tiekimo grandinės pasaulyje.
„Anksčiau laiko būtų galima grąžinti, bet kol kas ta situacija nėra tiek stabili. Jau turime ketvirtąją COVID-19 bangą ir pirmaujame Europoje pagal užsikrėtimus, pagal mirčių skaičių irgi esame tarp lyderių. Džiaugtis, kad viskas jau praeityje ir suvaldėme, dar per anksti. Mūsų verslas didelis ir iššūkių atsiranda kiekvieną dieną, bet esame šiame versle seniai“, – apžvelgė M. Kuklis.