aA
Lietuvos bankas parengė pastarųjų 5 metų kainų raidos apžvalgą ir pateikė pasiūlymų, kurie galėtų suvaldyti jų augimą bei padėtų mažiausias pajamas gaunantiems šalies gyventojams.
© DELFI / Karolina Pansevič

Kaip parodė naujausia „Eurobarometro“ apklausa, net 65 proc. Lietuvos gyventojų yra sunerimę dėl kainų augimo ir tai yra didžiausia dalis tarp visų Europos Sąjungos šalių.

Prašydami atlikti tyrimą dėl augančių prekių ir paslaugų kainų, į Lietuvos banką prieš kurį laiką kreipėsi Seimo nariai Žygimantas Pavilionis ir Laurynas Kasčiūnas.

Kaip nurodoma centrinio banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko pasirašytame atsakyme, per pastaruosius 5 metus kainos Lietuvos vartotojams padidėjo 5,9 proc.

„Daugiausia šį kainų padidėjimą lėmė brangę maisto produktai ir paslaugos. Jie per šį laikotarpį pabrango atitinkamai 12,2 ir 18,1 proc. Bendrą kainų augimą mažino kritusios degalų ir administruojamosios kainos. Jos sumažėjo atitinkamai 16,9 ir 9,8 proc. Atlyginimai per tą patį laikotarpį padidėjo apie 36 proc.“, – rašoma dokumente.

Lietuvos banko aiškinimu, infliacijos lygį Lietuvoje ilguoju laikotarpiu lemia du pagrindiniai veiksniai: Eurosistemos pinigų politika ir su Lietuvos ekonomikos konvergencija susiję veiksniai.

„Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui auga santykinai greitai, todėl stebimas tiek darbo užmokesčio, tiek kainų augimas. Infliacija Lietuvoje 2017 metais buvo gana sparti ir siekė 3,7 proc., nors 2013–2017 metais ji vidutiniškai sudarė 1 proc.“, – pasakojama apžvalgoje.

Lietuvos bankas taip pat pateikė septynis pasiūlymus dėl infliacijos valdymo ir gyventojų perkamosios galios didinimo. Tai:

1. Anticiklinė fiskalinė politika;

2. Mokesčių tarifų pakeitimo ir kitų administracinių sprendimų poveikio infliacijai vertinimas;

3. Mažiausias pajamas gaunančių šalies gyventojų perkamosios galios palaikymas.

4. Adekvačias pensininkų pajamas ilguoju laikotarpiu užtikrinanti pensijų sistemos pertvarka;

5. Minimalios mėnesinės algos (MMA) nustatymo depolitizavimas;

6. Didesnę per valdžios sektorių perskirstomo BVP dalį užtikrinanti mokesčių sistemos pertvarka ir mokesčių surinkimo gerinimas;

7. Konkurencijos trikdžių šalies prekių ir paslaugų rinkoje šalinimas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas DELFI teigė, kad didžioji dalis šių pasiūlymų yra valdančiųjų planuose arba jau pradėti įgyvendinti.

Stasys Jakeliūnas
Stasys Jakeliūnas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Tuo metu L. Kasčiūnas abejojo, ar dabartinės priemonės yra pakankamos.

„Viskas daroma tik po truputį ir nesistemiškai“, – sakė jis.

Ką daryti

Pirmasis Lietuvos banko pasiūlymas – anticiklinė fiskalinė politika. „Fiskalinė politika turėtų būti vykdoma atsakingai, taip pat turėtų anticiklinio pobūdžio, t.y. užtikrinanti, kad ekonomikos pakilimo laikotarpiu ekonomika nebūtų dar labiau skatinama fiskalinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, mokesčių mažinimu ar išlaidų didinimu“, – patarė centrinis bankas.

S. Jakeliūnas teigė, kad anticiklinė politika vykdoma. „Jau 2016 metais visi viešieji finansai buvo pertekliniai, tikėtina, kad 2017 metais bus panašus rezultatas, o konkrečiai siekiant šio tikslo, šių metų viešieji finansai pirmą kartą ir suplanuoti pertekliniai.

Ši priemonė ne tik padeda suvaldyti infliaciją, bet dar sukuria papildomą finansinį rezervą būsimiems ciklo pokyčiams“, – sakė jis.

Ką daryti dėl gyventojus gąsdinančių kainų: 7 pasiūlymai
© DELFI / Domantas Pipas

Antroji priemonė – mokesčių tarifų pakeitimo ir kitų administracinių sprendimų poveikio infliacijai vertinimas. Kaip pastebima Lietuvos banko apžvalgoje, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifų pakeitimai metinę infliaciją 2017 metais padidino kur kas daugiau nei anksčiau: apie 0,7 proc. punkto metinės infliacijos Lietuvoje lėmė kovą itin išaugę akcizai alkoholiniams gėrimams, o laikinas PVM tarifo šilumos energijai padidinimas metinę infliaciją padidino dar apie 0,2 proc. punkto.

S. Jakeliūnas sutiko, kad įstatymų projektuose paprastai nebūna infliacijos vertinimų, tačiau tiek Lietuvos bankas, tiek Valstybės kontrolė teikia išvadas dėl biudžeto projektų, kuriuose taip pat būna mokestinių pakeitimų.

„Tada matome poveikio infliacijai vertinimus. Vienaip ar kitaip, jau po įstatymų svarstymo, matome šią informaciją, diskutuojame apie tai“, – komentavo jis.

Money
Money
© DELFI / Andrius Ufartas

Trečioji Lietuvos banko priemonė – mažiausias pajamas gaunančių šalies gyventojų perkamosios galios palaikymas. Dokumente rašoma, jog šią visuomenės grupę augančios ekonomikos nauda pasiekia per vėlai arba būna nepakankama.

S. Jakeliūnas dėl šios pastabos priminė MMA didinimą, neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) kėlimą, šiemet pristatytus vaiko pinigus.

„Vėlgi, sprendimas priimtas, nors aš asmeniškai tam nepritariau – dėl lengvatinio PVM tarifo centrinio šildymo paslaugoms. Visi šie dalykai yra nukreipti į perkamosios galios palaikymą arba didinimą.

Kas šios kadencijos valdančiųjų pastangomis padaryta – apčiuopiamai ir labiausiai per dešimtmetį pensijos padidintos, tiek dėl indeksavimo, kuris jau buvo nuspręstas anksčiau, tačiau praėjusių metų spalį dar bazinės pensijos dydį pakėlėme. Visa tai lėmė pensijų padidėjimą 20–25 proc., lyginant su 2016 metų pabaiga. Manau, senjorai apčiuopiamai galėjo pajusti, kad kainų augimas buvo aplenktas“, – sakė Seimo narys.

Ką daryti dėl gyventojus gąsdinančių kainų: 7 pasiūlymai
© DELFI / Andrius Ufartas

Ketvirtasis Lietuvos banko siūlymas – adekvačias pensininkų pajamas ilguoju laikotarpiu užtikrinanti pensijų sistemos pertvarka. Aiškinama, kad dabartinis pensijų indeksavimo modelis kelia riziką valdžios sektoriaus finansų tvarumui.

S. Jakeliūnas dėstė, kad jei pensijos bus neadekvačios, tai pirmiausia lems Lietuvos ekonomikos struktūra, konkurencingumas ir demografinės tendencijos.

„Kokia bebūtų pensijų sistema, taip pat ir kaupiamoji, apie kurią dabar kalbame ir tikiuosi, ją pertvarkysime, ypač antrąją pakopą, ji neužtikrins adekvatumo, nebent bus mokesčių našta didinama. Taip kad yra makroekonominiai, demografiniai procesai, kuriuos taip pat siekiame valdyti. Jei grynoji migracija bus ir toliau teigiama, tai padėtų spręsti ir pensijų problemas“, – pasakojo jis.

Ką daryti dėl gyventojus gąsdinančių kainų: 7 pasiūlymai
© DELFI / Kiril Čachovskij

Penktoji Lietuvos banko priemonė – MMA nustatymo depolitizavimas. Siūloma įtvirtinti nuostatą, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis atitiktų ketvirtadalio ES valstybių, kuriose šis santykis (nustatomas pagal „Eurostat“ skelbiamus pastarųjų 3 metų duomenis) yra didžiausias, vidurkį ir sudarytų nuo 45 iki 50 proc.

S. Jakeliūnas teigė, kad 2018 metams MMA buvo nustatyta atsižvelgiant į ekonomikos augimą, infliacijos dydį.

„Tas procesas nėra galutinai formalizuotas, tai irgi yra mūsų mintyse – kad būtų automatiškai indeksuojama, priklausomai nuo infliacijos ir BVP prieaugio. Galbūt atsižvelgiant ir į VDU“, – komentavo jis.

Ką daryti dėl gyventojus gąsdinančių kainų: 7 pasiūlymai
© Bendrovės archyvas

Šeštoji priemonė – didesnę per valdžios sektorių perskirstomo BVP dalį užtikrinanti mokesčių sistemos pertvarka ir mokesčių surinkimo gerinimas.

Centrinis bankas priminė, jog Lietuvos valdžios sektoriaus pajamos ir išlaidos yra vienos mažiausių ES: 2016 metų duomenimis, Lietuvoje jos sudarė atitinkamai 34,5 ir 34,2 proc., kai ES vidurkis yra 44,9 ir 46,6 proc. Pastebima, jog dėl to valstybės teikiamos paslaugos yra nepakankamai finansuojamos, todėl prastos kokybės.

S. Jakeliūnas tvirtino, kad perskirstomo BVP dalis didėja. „Pavyzdžiui, bandėme atsisakyti mokestinių lengvatų, sulyginant verslo sąlygas, taip pat ir žemės ūkyje. Šioks toks išlyginimas ir mokestinės naštos suvienodinimas versle įvyko, suprantama, nepakankamas“, – sakė jis.

Seimo narys dėstė, kad sprendžiant šį klausimą svarbiausia yra mokesčių sistema.

„Čia aš linkęs palaikyti finansų ministro poziciją, kad pirmiausia turime užtikrinti, jog dabar nustatyti mokesčiai būtų tinkamai surenkami, kadangi šešėlis pakankamai nemažas. Tendencijos, kurios matėsi jau pernai, kad PVM pajamos didėja sparčiau, nei didėjo vartojimas, įskaitant ir kainų pokyčius, rodo, kad yra judama ta kryptimi.

Įvertinant išmanųjį mokesčių administravimą, kitus Valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmus, susijusius su rizikos vertinimu, pirmiausia, jie bus nukreipti į tai, kad būtų surenkami dabar nustatyti mokesčiai. Tai ir padidins perskirstymą, nes daugiau surinktų mokesčių, reiškia, kad jų santykis su BVP bus didesnis“, – sakė jis.

Ką daryti dėl gyventojus gąsdinančių kainų: 7 pasiūlymai
© DELFI / Orestas Gurevičius

Septintasis Lietuvos banko siūlymas – konkurencijos trikdžių šalies prekių ir paslaugų rinkoje šalinimas. „Stipri konkurencija prekių ir paslaugų rinkose užtikrina, kad nė vienas rinkos dalyvis neturi reikšmingos galios reikalauti nepagrįstai didelės kainos, todėl pirkėjai perka prekes už mažiausią kainą, o gamintojams tenkantis gamintojo perviršis yra artimas nuliui“, – dėstoma dokumente.

Jame dar atkreipiamas dėmesys į paslaugų rinką, nes įsigyti tą pačią paslaugą kitoje valstybėje dažniausiai nėra paprasta, todėl galimi didesni kainų skirtumai. „Taigi, Lietuva turėtų dėti visas pastangas, kad būtų pašalinti esami paslaugų rinkos (pavyzdžiui, internetinės prekybos) trikdžiai“, – pastebi Lietuvos bankas.

S. Jakeliūnas komentavo, kad nemažiau svarbi ir fizinė prekyba, gamybos koncentracija, tiekimo grandinių sutrumpinimas.

„Planai, mintys yra, tačiau jas ne taip lengva sustruktūrinti ir realizuoti, kadangi tam tikra pusiausvyra jau yra nusistovėjusi rinkoje. Ją pakeisti gana sudėtinga.

Tačiau kooperatinių judėjimų stiprinimas, galbūt skatinimas per mokymus, kitas mokestines priemones, mažesnių prekybos taškų gyvenamuosiuose rajonuose palengvintas atidarymas – tokie veiksmai galėtų būti realizuojami, tačiau tai labiau Ūkio ministerijos kompetencijos. Ji galėtų rodyti daugiau iniciatyvos“, – sakė jis.

Atsiskleidžia per infliaciją

L. Kasčiūnas pastebėjo, kad bene didžiausia Lietuvos problema yra tai, jog ekonomikos augimas pasiekia tik 3 iš 10 gyventojų.

„Tie 3 pradeda daugiau vartoti, tai prisideda prie kainų augimo, bet kainos auga visiems. Tokiu būdu tie, kurių gerovės augimas nepasiekia arba pasiekia per vėlai, turi problemų.

Gaila, kad infliacijos skaičiai tyrime yra labiau apibendrinti, nes vis tiek yra būtiniausių prekių krepšelis, kuriame yra ir labiau nei vidutiniškai pabrangusių dalykų. Pavyzdžiui, avalynė, drabužiai, pieno produktai.

Lietuvoje esanti nelygybė labai smarkiai atsiskleidžia per infliaciją, nes būtent tie, kurie yra labiausiai socialiai pažeidžiami, kenčia nuo kainų augimo“, – DELFI sakė jis.

Laurynas Kasčiūnas
Laurynas Kasčiūnas
© DELFI / Karolina Pansevič

Seimo narys tvirtino, kad iš šio uždaro rato reikia išeidinėti ilgalaikėmis priemonėmis. Jis teigiamai atsiliepė apie Lietuvos banko pasiūlymus depolitizuoti MMA nustatymą, įvertinti mokesčių tarifų keitimo įtaką infliacijai.

„Mes turime galvoti apie PVM, kaip veiksnį, kuris galėtų mažinti arba didinti kainas. Čia gali būti įvairios iniciatyvos dėl tarifų, ypač kalbant apie būtiniausią prekių krepšelį“, – sakė L. Kasčiūnas.

Tuo metu Ž. Pavilionis sakė, kad didelės kainos lemia tai, jog Lietuvos gyventojai maisto produktams vidutiniškai išleidžia kiek daugiau nei ketvirtadalį savo pajamų – beveik daugiausiai Europoje.

„Kaip rodo Lietuvos banko atliktas tyrimas, aukštos maisto produktų kainos neigiamai veikia ypač mažas pajamas gaunančius šalies gyventojus arba gyventojus, kurių atlyginimai pastaruosius kelis metus neaugo (mokytojai, gydytojai, ugniagesiai, valstybės tarnautojai ir t.t.).

Žygimantas Pavilionis
Žygimantas Pavilionis
© DELFI / Andrius Ufartas

Dėl kylančių kainų dažnai kaltinami gamintojai arba prekybininkai, tačiau, mano nuomone, didžiausią atsakomybę neša šiuo metu šalį valdantys politikai. Bankas pagrįstai siūlo mokesčių sistemos peržiūrą – t.y. sumažinant mokesčius mažiau pajamų gaunantiems gyventojams, didinti gyventojų perkamąją galią. Deja, išsamių ir dėmesio vertų pasiūlymų iš Vyriausybės šiuo metu trūksta“, – sakė Ž. Pavilionis.

DELFI skelbė, kad nuo sausio 1 d. Lietuvoje minimali mėnesinė alga sudaro 400 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių, o vidutinis darbo užmokestis, iki mokesčių, 2017 m. III ketv. siekė 842,7 eurų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Dėl atliekų deginimo elektrinių statybų Seimas balsuos šią savaitę

Seimas ketvirtadienį apsispręs dėl jau statomų ir būsimų atliekų deginimo elektrinių...

Prasidėjusioje FinTech savaitėje: nuo ateities mokėjimų iki blockchain revoliucijos

Spalio 22–26 dienomis Vilniuje prasideda pirmą kartą Lietuvoje organizuojama finansinių...

Registrų centras nutraukia teisės aktų paieškos duomenų bazės „Litlex“ veiklą

Registrų centras nuo kitų metų nutraukia tvarkomos Teisės aktų paieškos duomenų bazės...

Italija sako, kad nesitrauks iš ES ar euro zonos

Italija nesitrauks iš Europos Sąjungos ir neatsisakys euro, pirmadienį pareiškė premjeras...

VPT: Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai turi nutraukti konkursą (2)

Vilniaus savivaldybės valdoma bendrovė Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai turi...

Top naujienos

Europos žaizda, kurioje šlovinamas komunizmas: viskas atrodo taip, kaip pas mus buvo „prie ruso“ (50)

Pirmojoje pasakojimo dalyje rašiau apie Moldovos teritorijoje esančią Padniestrę – regioną,...

Gyvai / DELFI TV Gyvai: Vėlyvis, Dragūnas ir Andriulis apie tai, ar menas privalo provokuoti?

Pirmadienį 17 val. DELFI TV Gyvai konferencijoje - diskusija apie tai, ar menas privalo provokuoti,...

Mokykloms ruošiamas pavyzdinis valgiaraštis: meniu buvo kuriamas ligoniams, dabar adaptuojamas vaikams (171)

Pirmadienio popietę Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir Švietimo ir mokslo ministrė...

Kaune kilo didelis gaisras – dega sandėliai su buitine technika

Pirmadienį, 16.05 val., Kauno ugniagesiai gavo pranešimą apie didelį gaisrą Draugystės g. Pasak...

Bandymas sudrausminti vaikus baigėsi policijos komisariate: užteko praeivio skambučio (950)

Kaunietės pasivaikščiojimas gamtoje su dviem mažamečiais vaikais baigėsi policijoje. Kaip sako...

Vairuotojai kasdien važiuoja „per raudoną“, bet policija nurodė, kad kalti – ne tik jie (14)

Gana dažnai remontuojamuose kelio ruožuose eismo tvarką nurodo įrengti laikini šviesoforai,...

„Putino virėjui“ pažėrė sunkių kaltinimų – įtaria prisidėjus prie žmogžudystės ir virtinės užpuolimų prie žurnalisto namų – laidotuvių vainikas ir nukirsta avino galva (16)

Rusijos verslininko Jevgenijaus Prigožino , kurį JAV tyrėjai kaltina bandymu kištis į 2016...

Retą ligą įveikusios mergaitės mama: tėvai gali labai daug, reikia tik nepasiduoti (1)

Dar viena jautri istorija iš saulėtosios Turkijos. Vaikų paramos fondo „Mamų unija“ vadovė...

Antradienį šaukiamas neeilinis Seimo posėdis: dėmesio centre Skvernelis ir Širinskienė (107)

Tai jau yra oficialu – antradienį rengiamas nenumatytas Seimo posėdis, kuriame bus svarstomos...

„CityBee“ keičia kainas ir taisykles: už 0,1 promilės – 2000 eurų bauda (139)

Automobilių dalijimosi platforma „CityBee“ nuo spalio 29 d. keičia kainodarą ir taisykles.