Lietuvos verslo tarybos rengtoje konferencijoje „Rinkimai 2016. Ar verslo lūkesčiai atsispindi partijų programose?“ Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Liberalų sąjūdžio narys Kęstutis Glaveckas įspėjo, kad Europoje bręsta nauja krizė, o Lietuva jai nėra pasiruošusi.
„Tai, kas vyksta, primena Šekspyro pilį: krizės šešėlis vienaip ar kitaip jau yra. Iš ko tai matyti? Skirtinga valstybių pozicija bendrais klausimais. Italijos kalbos apie naują ES sutartį. Nesibaigiančios problemos dėl pabėgėlių. Problemos finansiniame sektoriuje – daug kas nepritaria didžiulėms pinigų emisijoms.
Galų gale mokėjimai į bendrą ES kasą: daug šalių sako į ją mokančios pinigus, tačiau jie naudojami neefektyviai. Didelė dalis pinigų, ES skirtų Rytų ir kitoms valstybėms, panaudojami labai neefektyviai, jų sukuriama pridėtinė vertė labai maža“, – po renginio DELFI sakė ekonomistas.
Jo teigimu, prie šio neigiamo konteksto prisideda ir nepasitenkinimas dėl didelės ES biurokratijos (esą vien Europos Komisijoje dirba apie 120 tūkst. valdininkų), daugelio verslo suvaržymų, o ypatingai „Brexit“ referendumo rezultatai lemia „nelabai gerą nuotaiką“.
Parlamentaras taip pat atkreipė dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria didieji Europos bankai – pvz., „Deutsche Bank“ turi „labai daug blogų skolų“, sunkumai slegia ir seniausią Italijos banką „Montepaschi“, Ispanijos bankus.
„ES Centrinio banko politika spausdinti pinigus, kiekvieną mėnesį leisti 80 mlrd. Eur vertės emisiją į antrinę rinką, išpirkti joje vertybinius popierius, reiškia, kad tiesiog gelbėjami, mėginama išlaikyti jų likvidumą.
Problema ta, kad šie pinigai „prasisuka“ per kitas ekonomikas, per kitas investicijas. Pinigai nėra investuojami į aukštas technologijas, prekes arba rinkas, jie investuojami į nekilnojamąjį turtą, o tai irgi sukelia tam tikras problemas, ką mes matome ir Lietuvoje, pvz., Vilniuje: čia labai daug NT įmonių ir mažai tų, kurios kurtų didelę pridėtinę vertę“, – aiškino politikas.
Anot jo, Briuselyje jau reaguojama į šias problemas: svarstoma apie reformas, mokesčių, kurie mokami į ES biudžetą, pokyčius.
Verdame tame pačiame katile
„Tą patį galima sakyti ir apie Lietuvą. Pernai bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo 1,7 proc. nepaisant to, kad iš ES biudžeto sulaukėme 1,5 mlrd. Eur grynųjų investicijų. Jas atmetus, ekonomikos augimo praktiškai nebuvo.
Ekonomikai neaugant, tvyrant tokioms neapibrėžtoms perspektyvoms ir matant kaip siekiama didinti infliaciją, visa tai reiškia, kad ES ir Lietuvoje algos didės, bet ir kainos didės. Kai ekonomika neauga, tai algų didinimas reiškia ne ką kita, o neišvengiamą kainų didinimą“, – svarstė pašnekovas.
Jis abejojo, ar naujos krizės padariniai Lietuvai bus tokie dideli, kaip buvo 2008 m., kada šalies BVP sumažėjo apie 15 proc. Vis dėlto problemų gali kilti, pvz., NT rinkoje. Be to, esą niekur neišnyks ir tokios įsisenėjusios problemos kaip emigracija.
„Šia prasme, krizės pasekmės tiesiogiai lies ir Lietuvą – visi mes maudomės bendrame katile, nebūna taip, kad tame pačiame katile kažkur būtų ir šiltas, ir šaltas vanduo“, – kalbėjo Seimo narys.
Jo teigimu, be kita ko, artėja laikas, kai bus gerokai sumažinta ES parama Lietuvai. Taigi, šaliai reikia turėti planą, kaip suvaldyti galimą krizę, taip pat turėti politinės valios reformoms.
Vidurio amžiaus krizė
„Šiuo metu Lietuva, galima sakyti, yra stagnacijoje, 2-3 proc. ekonomikos augimas yra nepatenkinamas, taip augame lėčiau nei Švedijos ekonomika. Ir apie kokį Vakarų Europos vijimąsi galime kalbėti, jei augame lėčiau už savo pavyzdines valstybes?“ – pastebėjo jis.
Ekonomistas sakė, kad Lietuva šiuo metu yra vidurio amžiaus krizėje.
„Dėl besitraukiančios visuomenės, mažėjančio darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus turime ieškoti radikalių priemonių kaip pakeisti Lietuvos ekonomines tendencijas. Tačiau jos negali būtų populistinės, pagrįstos fantazijomis, žadančiomis rojų be aiškaus plano kaip galime paskatinti investicijas, produktyvumo augimą ir iš to kylantį gyventojų pajamų ir perkamosios galios augimą“, – teigė N. Mačiulis.
Pavojingas kelias N. Mačiulis sakė, kad paslydimas ant populizmo ir nuėjimas keliu, kai tikimasi nesvarbu ko, tačiau kažko kito nei yra dabar yra labai pavojingas ir gali nutikti ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų šalių.
„Manau, kad visas pasaulis šiuo metu yra ant labai svarbių pokyčių slenksčio ir mes tas užuominas jau matėme šiemet, kada Jungtinės Karalystės piliečiai balsavo dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos.
Artėja JAV prezidento rinkimai, kuriuose dalyvauja labai radikalių pažiūrų kandidatas Donaldas Trumpas. Jis nesiūlo nieko tvaraus ar gero savo visuomenei, bet per pasipriešinimą nusistovėjusiai ideologijai, politiniam elitui sugeba pritraukti didelio pasitikėjimo, dėmesio bei palaikymo.
Lygiai tokią pačią situaciją matome Prancūzijoje, kur kitų metų pavasarį į prezidento postą gali būti išrinkta Marine Le Pen, kuri irgi yra kraštutinių pažiūrų, o tai gali paskatinti šalies pasitraukimą iš ES.
Artėja Vokietijos parlamento rinkimai, kur valdančioji koalicija irgi gali visiškai pasikeisti. Visur matome tas pačias tendencijas, kuomet didelė dalis visuomenės nejaučia ekonomikos augimo (kad ir koks jis būtų), bet jaučia perkamosios galios mažėjimą, didelį nepasitenkinimą esama valdžia ir balsuoja už tariamus ar tikrus gelbėtojus, kurie turi skambių, bet sunkiai įgyvendinamų idėjų“, – pasakojo N. Mačiulis.
