Jis sakė „neturintis teisingo atsakymo“, ar Lietuvos bankui reikėtų griežtinti fintech priežiūrą. M. Jurgilas taip reagavo į Vokietijos politikų kritiką Lietuvos reguliuotojui dėl fintech priežiūros.

„Neturiu teisingo atsakymo. Iš tikrųjų griežtinimas gali atsisukti prieš rezultatą, kurio siekiame“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė M. Jurgilas.

„Mes galime išduoti vairuotojo pažymėjimus tik žmonėms, kurie niekada gyvenime nepadarys pažeidimo, bet tokių turbūt tada būtų tik vienetai. Tai tas balansas turi būti išlaikytas ir man atrodo, kad ta priežiūra yra tinkamai atliekama“, – svarstė LB valdybos narys.

Pasak jo, LB tirti „Finolita Unio“ veiklą pradėjo dar pernai, į viešumą patekus informacijai apie „Wirecard“ problemas ir Singapūro priežiūros institucijai panešus, kad ji atlieka tyrimą šalies bendrovės „Senjo Group“ atžvilgiu.

„Tada mes suvedėme galus, kad yra ir Lietuvoje veikianti įmonė, kurios akcininkai yra susiję su „Senjo Group“, ir tai buvo praėjusių metu vidurys“, – kalbėjo M. Jurgilas.

Tačiau jis pripažino, kad apie „Finolita Unio“ atvejį Lietuvos bankas sužinojo „galbūt per vėlai“.

„Bet mes negalėjome žinoti, kol kitos institucijos to nepaskelbė viešai“, – teigė centrinio banko valdybos narys.

M. Jurgilo teigimu, Lietuvos bankas jau baigia tyrimą ir per kelias savaites ketina priimti sprendimą.

„Norėčiau paneigti kuriamą naratyvą, kad Lietuvos bankas neskiria dėmesio šitam labai sparčiai augančiam sektoriui (...) Šis epizodas turi menką reikšmę vertinant veiksmus, kurie buvo atlikti iki šio pokyčio, o šio veiksmo esmė – suvaldyti riziką dėl galimų tolesnių veiksmų, tai yra tarpinis sprendimas, kuris leidžia mums neskubant įvertinti visus aspektus“, – sakė M. Jurgilas.

Apie tai, kad „Finolita Unio“ gali būti susijusi su Vokietijos prokurorų akiratyje atsidūrusiais sandoriais, pirmadienį pranešė leidinys „Financial Times“. Jo kalbinti Vokietijos politikai kritikavo Lietuvos banką už nepakankama fintech įmonės priežiūrą.

Lietuvos parlamentarai antradienį BNS taip pat teigė laukiantys atsakymų iš Lietuvos banko. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas tvirtino, kad „Finolita Unio“ atvejis per artimiausias dvi ar tris savaites turėtų būti apsvarstytas šiame komitete.

Anot „Financial Times“, per įmonę „Finolita Unio“ atlikta apie 100 mln. eurų vertės pervedimų, į kuriuos dėmesį atkreipė Vokietijos teisėsauga. FT šaltiniai teigia, kad iki pirmojo 2020-ųjų ketvirčio „Finolito Unio“ akcininkė Singapūro bendrovė „Senjo“ iš „Wirecard“ pasiskolino apie 350 mln. eurų.

Lietuvos bankas „Finolita Unio“ elektroninių pinigų įstaigos licenciją išdavė 2019-ųjų vasarį. Anot FT, „Finolita Unio“ licencija galiojo beveik metus nuo „Wirecard“ skandalo iškilimo į viešumą ir per tą laiką veiksmų prieš įmonę nebuvo imtasi.

Savo ruožtu „Finolitos“ vadovas Danas Oleškevičius pirmadienį teigė, kad bendrovė atsiribojo nuo savo akcininkės. Nors formaliai Singapūro įmonė tebėra „Finolitos“ akcininkė, jos neturtinės teisės perleistos buvusiai „Snoro“ ir Ūkio banko bankrotų administratorei „Valnetas“.

Anot „Finolitos“, dabar ji gali tik gauti dividendus bei perleisti akcijas, bendrovė taip pat tvirtina radusi pirkėją.

„Finolita Unio“ Singapūre įsikūręs pasaulinis finansinių paslaugų holdingas „Senjo Group“ iš fizinių asmenų už neskelbiamą sumą įsigijo 2017-ųjų gegužę.

„Wirecard“ pernai buvo paskelbta nemokia paaiškėjus, kad jos sąskaitose trūksta 1,9 mlrd. eurų, kurie greičiausiai neegzistuoja, o auditoriai nurodė aptikę „įmantrų ir sudėtingą sukčiavimą“.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)