„Jei gyventojas dovanoja didesnę kaip 1,5 tūkst. eurų sumą kitam asmeniui, turi būti pasirašoma rašytinės formos sutartis. Tuo atveju, jei dovanojimo sutarties suma yra didesnė nei 14,5 tūkst. eurų ar yra dovanojamas nekilnojamas turtas, turi būti pasirašoma notaro patvirtinta sutartis“, – „Delfi“ komentuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.
Pasak jos, šie reikalavimai galioja tiek dovanojant sumą grynais pinigais, tiek bankiniu pavedimu.
Savo ruožtu sudaryti rašytinę paskolos sutartį privaloma, jei paskolą gyventojui teikia kitas gyventojas ir jos suma viršija 600 eurų. Jei paskolos sutartis sudaroma su juridiniu asmeniu, nepaisant jos sumos, ji turi būti rašytinė visais atvejais.
„Notarinė paskolos sutartis privaloma tais atvejais, kai paskola suteikiama grynais pinigais ir viršija 3 tūkst. eurų. Verta atkreipti dėmesį, jog grynais pinigais operacijas atliekantys asmenys, pagal suformuotą teismų praktiką, dažnu atveju prisiima didesnę riziką ir įrodinėjimo naštą“, – teigia R. Virvilienė.
Valstybinė mokesčių inspekcija pabrėžia nerenkanti informacijos apie gyventojų bankinius pavedimus, pavedimų paskirtis ir neturi jokios prieigos prie banko sąskaitų prisijungimų ar sąskaitų išklotinių, taigi pavedimo paskirtyje nurodytos informacijos taip pat nemato.
Tačiau atliekant bankinį pavedimą, svarbu nurodyti teisingus duomenis, todėl rekomenduojama pavedimo paskirtyje nurodyti tikrąją pinigų paskirtį, sako mokesčių administratorius.
Viešojoje erdvėje neretai minimos istorijos, kai žmonės bando pajuokauti, įrašyti dviprasmius ar tiesiog draudžiamus tikslus (narkotikai ar pan.) į mokėjimo paskirties laukelį.
Lietuvos bankų asociacija (LBA) komentuoja, kad reikšminė informacija, būtina mokėjimui įvykdyti, yra sąskaitos numeris, gavėjo pavadinimas. Mokėjimo paskirtyje nurodoma informacija paaiškina transakcijos tikslą ir reikalinga atpažinti konkretų pavedimą, jei sumos ir kiti atributai sutampa. Todėl šį laukelį rekomenduojama užpildyti.
„Bankai nuolat vykdo operacijų stebėseną – tai juos įpareigoja atlikti pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos teisės aktai, ES įgyvendinamos tarptautinės sankcijos, kiti teisės aktai.
Todėl įrašius mokėjimo paskirtyje žodžius, kurie gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai siejami su bet kokia neteisėta veikla (pavyzdžiui, kontrabanda ar pan.), kad ir juokais, nepaisant tikrųjų mokėtojo ketinimų, mokėjimo operacijos gali būti stabdomos“, – komentuoja LBA komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė.
Pasak jos, lėšų pavedimas yra oficialus dokumentas, todėl ji pataria mokėjimo paskirtį nurodyti tiksliai ir aiškiai – lygiai taip pat, kaip pildant bet kurį kitą oficialų paklausimą, paraišką ar dokumentą.
„Informacija apie klientą ir jo sąskaitos operacijas sudaro banko paslaptį, kuri yra saugoma įstatymų“, – kartu patikino asociacija.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė paklausta, ar vertėtų suvienodinti, reglamentuoti mokėjimo paskirties formą, teigė, kad tai nebūtų tikslinga. Bet ir tuščią laukelį palikti nėra išeitis.
„Jeigu nieko neužpildysi, bankas nepraleis pavedimo. Tai kiti įdeda taškelį, brūkšnelį (...). Bet jeigu kalba apie didelę pinigų sumą, tai nesvarbu, kokį tekstą parašysite, bankas tą sumą sustabdys, pasikalbės su jumis, už ką vedate, gali net ir paprašyti sutarčių ir įrodymų, ir sąskaitų, kad jūs čia tą mokėjimą darote teisingai, tvarkingai, tai čia jau įsijungia pinigų plovimo prevencijos tvarkos“, – sako LBAA prezidentė.
Ji mano, kad nėra nieko blogo paskirtyje nurodyti papildomą informaciją ar nusiųsti pranešimą, bet svarbu, jog pagrindinis perlaidos tikslas būtų deklaruotas ir nebūtų iškraipytas.
„Pavyzdžiui, jeigu moku darbuotojui algą, aš padėkoju, dar greta parašau „darbo užmokestis už tokį periodą, dėkoju už nuostabų darbą“. Būna, kad pavedime parašau net tekstą įmonei, kad negaliu prisiskambinti (…).
Gali parašyti, už ką moki, bet gali ir dar kažkokią emociją įdėti, linkėjimą, padėką už puikiai atliktą paslaugą. O kodėl gi ne?“, – komentuoja D. Čibirienė.
Kita vertus, nereikėtų puoselėti vilčių per mokėjimo paskirtį išvengti mokesčių: tarkime, jeigu gyventojas, gaunantis pajamų iš savo individualios veiklos, paprašytų kliento miglotai įvardyti atsiskaitymo tikslą.
„Mitas, kad jeigu įrašysiu paskirties laukelyje „Dovana“ „Paskolos grąžinimas“ arba „Pervedimas“, palinkėjimą ar dar kažką, kad tai išgelbės nuo mokesčių. Nuo mokesčių nepabėgsite“, – sakė D. Čibirienė.
Mokesčių inspekcija turinti teisę paklausti, kokios tai lėšos.
„Jeigu bus pasakyta „Dovana“ ir Mokesčių inspekcija matys, kad tos „dovanos“ labai periodiškai vienodomis sumomis kartojasi, yra iš tų pačių asmenų ir jeigu matys, kad tas žmogus reklamuojasi, jog teikia kažkokias paslaugas ar prekiauja kažkokiu turtu, – tai visos šitos „dovanos“ iš karto bus apibūdintos ekonominės veiklos pajamomis“, – sako asociacijos prezidentė.
Mokesčių inspekcija, pasak jos, gali kontaktuoti su perlaidas atlikusiais asmenimis, surinkti įrodymų, kad jokių dovanų nebuvo.
„Ir yra įvairios pasekmės už melavimą. Kai išsiaiškina, tai maža nepasirodys. Žmogui reikia sumokėti ne tik nesumokėtus mokesčius, bet gali būti pritaikyta ir 100 proc. dydžio bauda (nuo) tiek, kiek buvo nesumokėta mokesčių. Plius delspinigiai“, – sako D. Čibirienė.
Ji priminė, jog gyventojas gali gauti atsitiktinių pajamų iš turto pardavimo ne daugiau nei 2,5 tūkst. eurų per metus. Šita suma yra neapmokestinama, jos nereikia deklaruoti. Bet „reikia mokėti įrodyti, kad tai yra tie pinigai, kurie neapmokestinami“.
VMI komentuoja, kad vertindama mokesčių mokėtojo riziką inspekcija pasitelkia turimus įvairių šaltinių duomenis: paties gyventojo pajamų ir turto deklaracijas, mokesčių mokėjimo, registrų duomenis, trečiųjų asmenų pateiktą informaciją bei informaciją viešoje erdvėje (pavyzdžiui, vieši klientų atsiliepimai, paslaugų skelbimai ir pan.).
Gaunami iš bankų duomenys keliauja automatiškai į VMI duomenų bazes ir yra papildomas kriterijus atrenkant pačius rizikingiausius mokesčių mokėtojus tolimesniems kontrolės veiksmams.
„Verta pažymėti, jog siekiant išsiaiškinti deklaruoti pajamas ar susimokėti mokesčius pamiršusius gyventojus, VMI prioritetas yra komunikacija ir bendradarbiavimas, todėl prieš imantis veiksmų VMI kviečia pokalbio, užduoda klausimus, prašo pateikti paaiškinimus ar papildomus dokumentus, gyventojas skatinamas savarankiškai deklaruoti ir sumokėti mokesčius“, – komentuoja R. Virvilienė.
„Kai VMI jau atlieka kontrolės veiksmus ir yra pagrįstų įtarimų, kad asmuo gali turėti nedeklaruotų pajamų, nuo kurių nesumokėti mokesčiai, mokesčių administratorius gali kreiptis į finansų įstaigas dėl reikiamos informacijos“, – teigia ji.
D. Čibirienė neatmeta galimybės, kad mokesčių nemokantys ir ekonominę veiklą vykdantys gyventojai gali kurį laiką būti neaptikti, tačiau kai juos pastebės, bus įvertinta viskas.
„Pajudins viską: iš ko gyvenai, kaip gyvenai, ar tu gali viską pirkti už grynus pinigus? (...) Einama per analitinius skaičiavimus, statistinius vertinimus, vidurkius, paskaičiuojama atbuline data, kiek žmogus neuždeklaravo tų pajamų ir susiskaičiuojami tie mokesčiai“, – pažymi ekspertė.
VMI teigia, kad pagal įstatymą bankai ir kiti finansų rinkos dalyviai privalo informuoti VMI tik apie asmenų atidarytas ir uždarytas sąskaitas bei nuo 2016 metų pateikti bendrą metinį gyventojo sąskaitų likučio dydį, jei viename banke jis yra 5 tūkst. eurų ir daugiau. Nuo 2017 metų – bendrą metinės apyvartos dydį, jei ji viršija 15 tūkst. eurų.
Tokie duomenys, anot VMI, teikiami ir naudojami tuo pačiu principu, kaip ir kiti trečiųjų šaltinių duomenys, pavyzdžiui, apie pensijų fondo ir gyvybės draudimo įmokas, parduotas akcijas, siekiant nustatyti, ar teisingai įvykdytos mokesčių deklaravimo ir mokėjimo prievolės, ar teisėti turto įsigijimo šaltiniai.
