Socialdemokratas teigė, kad Finansų ministerija ir Lietuvos bankas preliminariai paskaičiavo, kiek Lietuva galėtų prarasti, jei įtampa Rusijos rinkoje nenuslūgs. Skaičius didina komplikuotas Lietuvos verslininkų darbas Ukrainoje.
„Į Ukrainą eksportas stoja dėl atsiskaitymų. Preliminariai galvojame, jei būtų juodžiausias scenarijus, tai biudžete prarastume apie 0,5 mlrd. Lt, o bendro vidaus produkto (BVP) apie 3 mlrd. Lt”, - po uždaro posėdžio kalbėjo B. Bradauskas.
Parlamentaras teigė, kad posėdyje paprašyta komitetų narių susitarti su savo frakcijomis, kad artimiausiu metu būtų bandoma susilaikyti nuo papildomų išlaidų, populistinių sprendimų, kurie tuština biudžetą.
„Reikia turėti veiksmų planą, ką mes darytume. Finansų ministerija tokį planą turi – ir rezervus, ir atsargas, bet prašome, kad dar sustiprintų“, - komentavo politikas.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas teigė, kad daugiausia nerimo posėdyje išreikšta dėl transporto sektoriaus, nes galimi didžiausi praradimai būtent transporto srityje.
„Be abejo, ir vežėjai jau turi problemų. Ir dar eksportas į Ukrainą – dėl atsiskaitymų. Kas veš dabar prekes į Ukrainą be išankstinio atsiskaitymo, o priešlaikinio mokėjimo ne visada pavyksta pasiekti“, - vardijo B. Bradauskas.
Socialdemokratas teigė, kad kalbant apie Lietuvos ir Ukrainos ryšius, daugiausia prekybos vyksta naftos produktais.
Paklaustas, kaip Lietuvos gyvenimą paveiktų juodžiausio scenarijaus išsipildymas, politikas teigė: „3 proc. BVP praradimas gal ir nebūtų didelis, bet atskiroms įmonėms būtų gana skaudus smūgis, nes prarastume darbo vietas – apie 10 tūkst., daugiau ar mažiau. Sunku pasakyti, kiek gamyba sumažėtų atskirose įmonėse“. Pasak jo, labiausiai nukentėti galėtų transporto ir maisto pramonės įmonės.
B. Bradauskas teigė, kad Lietuvai praradus 0,5 mlrd. Lt biudžeto pajamų reikėtų susilaikyti nuo papildomų išlaidų. Vis dėlto politikas teigė, kad, pavyzdžiui, pažadėto pensijų grąžinimo atsisakyti nereikės, nes, jei prireiks, bus skolinamasi.
„Turime galimybę galų gale ir pasiskolinti. Skolinimosi procentai yra dabar nedideli. Tai vienas iš tokių variantų“, - kalbėjo jis.
Euro įvedimo klausimui politikas teigė BVP augimo pristojimas ir biudžeto pajamų praradimas įtakos neturėtų.
Siūlo palaukti ir kartais patylėti
Socialdemokratas taip pat nevengė pakritikuoti Lietuvos užsienio politikos ir pozicijos palaikant Ukrainą bei sankcijas Rusijai. Politikas dar kartą pasiūlė politikams kartais patylėti.
„Mūsų politikams nereikia progos praleisti kartais patylėti ir palaukti, kol susitars didžiosios valstybės. Juk mes jau nesame iki Juodosios jūros. Turime elgtis kaip maža valstybė, maža rinka ir turime žiūrėti, ką darys JAV, Vokietija, Anglija, Prancūzija“, - kalbėjo B. Bradauskas.
Politikas sakė nepritariantis opozicijos mintims, kad Lietuva turėtų siūlyti Rusijai taikyti griežtesnes sankcijas iš Europos Sąjungos: „Nesiūlyčiau to daryti. Yra kam prašyti, yra kas paprašys“.
