„Juoduoju“ vadinamas sąrašas pilna apimtimi skelbiamas VMI tinklapyje. Vasario 18 dieną jame buvo 362 įmonės. Palyginimui, 2020 metų spalio pabaigoje, t. y. prieš Lietuvoje paskelbiant antrąjį karantiną, jame buvo 160 juridinių asmenų.
Kaip „Delfi“ sakė VMI mokestinių prievolių departamento atstovė Danutė Laurinavičienė, dėl mokestinių pažeidimų į sąrašą įtraukti 76 juridiniai asmenys, dėl kitų pažeidimų – 14 . VMI iš viso įtraukė 90 asmenų.
Tuo metu kiti 272 juridiniai asmenys įtraukti pagal kitų institucijų sprendimus. Tai Valstybinė darbo inspekcija (255 JA), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (9), Registrų centras (3), Vilniaus miesto savivaldybės administracija (2), Lietuvos transporto saugos administracija (1), Policija (1) ir Teritorinė muitinė (1).
D. Laurinavičienė pastebėjo, kad dažniausiai pasitaiko šie pažeidimai: nelegalus darbas ir atsakomybė už jį (250), ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimai (75), nelegalus darbas (14), buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (7), kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymas (4).
Negauna paramos
VMI atstovė dar paaiškino, kad vienas iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nustatytų ir su Europos Komisija suderintų kriterijų vienkartinei negrąžinamai subsidijai gauti yra tai, jog įmonė paraiškos teikimo ir tinkamų finansuoti įmonių sąrašų sudarymo dieną turi atitikti minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus.
„Taip pat, sudarant naująjį VMI nukentėjusių nuo pandemijos įmonių sąrašą dėl mokestinių pagalbos priemonių taikymo iki balandžio 30 dienos ir 2 mėnesius po, į jį nebuvo įtrauktos įmonės, kurios neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų.
Be to, mokesčių mokėtojai, tapę neatitinkančiais patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose bei tapti paramos gavėjais, o tokį statusą turintiems – šis statusas yra panaikinamas“, – priminė D. Laurinavičienė.
Ji dar pridėjo, kad yra keturi kriterijai, kuriais remiantis, mokesčių mokėtojai patenka į minėtą sąrašą.
„Mokesčių mokėtojas į minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų neatitinkančiųjų sąrašą įtraukiamas tada, kai jis neatitinka Mokesčių administravimo įstatymo 40-1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytų kriterijų, tai yra jei:
1. Per 3 metus iki vertinimo buvo skirta bauda už pajamų neįtraukimą į apskaitą, už į buhalterinę apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio mokėjimą, už nepagrįstą pridėtinės vertės mokesčio atskaitą ir leidžiamų atskaitymų didinimą dėl į buhalterinę apskaitą įtrauktų apskaitos dokumentų, kuriuose įformintos tikrovėje nevykdytos arba kitomis, negu nurodyta, sąlygomis vykdytos ūkinės operacijos, už juridinio asmens vadovo ar kitų atsakingų asmenų arba individualia veikla užsiimančio asmens privačių poreikių tenkinimą juridinio asmens lėšomis arba su individualia veikla susijusiomis lėšomis, už paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ir dėl bent vieno iš padarytų šių pažeidimų buvo apskaičiuota daugiau kaip 15 tūkst. eurų mokesčių ir;
2. Juridinis asmuo arba individualia veikla užsiimantis fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki jo vertinimo dienos buvo baustas už nelegalų darbą ir;
3. Juridinis asmuo ir (ar) jo vadovas arba individualia veikla užsiimantis asmuo per paskutinius 3 metus iki jo vertinimo dienos priimtu ir įsigaliojusiu nuosprendžiu buvo nuteistas už sukčiavimą, neteisėtą praturtėjimą, nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikalstamą veiką finansų sistemai ir;
4. Per metus iki vertinimo buvo paskirta 1,5 tūkst. eurų ar didesnė bauda už tam tikrus administracinius nusižengimus ir (ar) buvo paskirta bauda už pakartotinai padarytą nusižengimą, ir šis sprendimas yra įsiteisėjęs“, – dėstė ji.
Vertinami tik tie pažeidimai, kurie padaryti nuo 2019 metų sausio 1 dienos.
Galvoja, kad gali būti klaida
„Delfi“ atsitiktiniu būdu atrinko ir kreipėsi į kai kurias sąraše esančias įmonės. Dalis jų į pasiteiravimą nesureagavo, bet kitos atsakė.
Pavyzdžiui, Lietuvos šiltnamių asociacijos direktorius Renatas Makelis sakė, kad apie tai, jog yra sąraše sužinojo tik gavęs „Delfi“ laišką.
„Patikrinę informaciją nustatėme, kad iš tiesų mūsų asociacija atsidūrė VMI kuruojamame sąraše, tačiau peržiūrėję Mokesčių administravimo įstatymo kriterijus, matome, jog neatitinkame nė vieno iš jų.
Apie įtraukimą į sąrašą ar net galimą grėsmę, jog būsime įtraukti, nebuvome iš anksto informuoti, todėl manome, jog galėjo būti padaryta klaida. Tokią prielaidą patvirtina ir tai, jog pačiame pranešime nurodoma, kad skelbiant šiuos duomenis galimi netikslumai“, – sakė jis.
Savo ruožtų įmonės „Ideali švara“ direktorius Romanas Motiekaitis sakė, kad tiesiog pavėlavo sumokėti mokesčius.
Panašiai aiškino ir įmonės „Rimos knygynas“ vadovas Rimgaudas Kiela.
„Galbūt dėl to, kad 2020 metais du kartus ne laiku pateikėme sąskaitas į Išmaniąją mokesčių administravimo sistemą (i.MAS). Pirmą kartą buvo įspėjimas, o antrą kartą gavome baudą.
Pirmą kartą pavėlavome per kovo–balandžio karantiną, nes nedirbome ir išgaravo iš galvos (pavėlavome 1 dieną), o antrą kartą perduodant įvyko nesusipratimas, paspaudus mygtuką „Pateikimas“, atsirado užrašas, kad duomenys apdorojami ir bandyti vėliau, tai pabandžius du kartus, palikau vėlesniam laikui, na ir pavėlavau 3 dienas. Gavau baudą 295 eurų kurią iškart sumokėjau. Galbūt dėl to ir esame nepatikimi“, – svarstė jis.
Įmonės „Norviliškių pilis“ vadovas Paulius Bodindorfas sakė, kad dėl pandemijos jau penkis mėnesius negali dirbti.
„Todėl nebeturime lėšų mokėti buhalterinės apskaitos įmonei. Dėl šios priežasties nepateikėme du mėnesius iš eilės ataskaitų, gavome baudą iš VMĮ ir buvome įtraukti į šį sąrašą“, – paaiškino jis.
Kritikuoja seniai
VMI sąrašą jau kurį laiką kritikuoja Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
„Būtent dėl jo teisėtumo. Tokio dalyko, kaip nepatikimi mokesčių mokėtojai, mūsų teisės aktai nenustato. Ten yra minimalūs patikimo mokesčių mokėtojo reikalavimai. Apie kažkokius nepatikimų sąrašus nekalbama“, – sakė jis.
Kitas pašnekovui kliūnantis aspektas, tai – kad prieš tai minėti keturi kriterijai yra labai nelygiaverčiai.
„Jie labai skirtingi. Pavyzdžiui, vieni susiję su baudžiamuoju persekiojimu, kiti – su lengvais Užimtumo įstatymo pažeidimais. Išeina taip, kad jei bent vieną iš keturių atitinki, automatiškai tampi nepatikimu.
Suprantu, jei vadovas yra baustas už ekonominius nusikaltimus, piktnaudžiavimus ir pan. Tai rimtas nusižengimas. Tačiau kitas kriterijus yra 1,5 tūkst. eurų bauda. Tai neadekvatu, nes sakai, kad vienodai blogas yra ir tas, kuris yra vagis, ir tas, kuris padarė kažkokią administracinę klaidą“, – „Delfi“ sakė A. Romanovskis.
Konfederacijos prezidentas pastebėjo, kad ženklus sąraše esančių įmonių padidėjimas per antrąjį karantiną greičiausiai yra susijęs su streso situacija darbo santykiuose.
„Krizinėje situacijoje įvairių pažeidimų pagal Užimtumo įstatymą atsiranda daugiau. Dabar visi strese, o tada dar išbraukia iš paramos sąrašo.
Padidėjimas susijęs su Užimtumo įstatymu, yra prastovos, žmonės tai dirba, tai nedirba, atleidi, priimi ir pan. Yra daugiau reikalų su institucijomis. Natūralu, kad įmonės klysta“, – sakė A. Romanovskis.
