Tokio MMVB ir RTS indeksų sumažėjimo nepastebėta nuo krizinio 2014 m. gruodžio. Smūgis suduotas valiutų biržai ir vertybinių popierių biržai.
Smukimas visais frontais
Stipriausia Rusijos vertybinių popierių biržos reakcija į balandžio 6 d. JAV Finansų departamento įvestas sankcijas rusų milijardieriams, kompanijų vadovams ir valdininkams buvo matyti balandžio 9 d. (pirmadienį).
Praėjusį penktadienį pastebimą reakciją į Vašingtono priemones parodė tik Olego Deripaskos kompanijos „Rusal“ ir „En+“, o pirmadienį, balandžio 9-osios rytą, biržoje ėmė smukti visų svarbių įmonių ir institucijų – pradedant bankais, baigiant metalurgijos įmonėmis – akcijos. Maskvos biržai baigiant darbą, jos indeksas sumažėjo 8,34 proc. – iki 2090 punktų, o RTS indeksas sumažėjo 11,44 proc. iki 1094 punktų. Vertybinių popierių biržos kapitalizacija per dieną sumažėjo 820 mlrd. rublių (~10,5 mlrd. eurų).
Labiausiai nuvertėjo akcijos tų kompanijų, kurios susijusios su verslininkais ir vadovais, patekusiais į sankcijų sąrašą. Jau 16 val. Maskvos laiku kompanijos „Rusal“ akcijų vertė sumažėjo 26,92 proc. (pati aliuminio gigantė, jos pagrindinis akcininkas Olegas Deripaska ir didžiausias minoritarinis akcininkas Viktoras Vekselbergas pateko į JAV Finansų departamento sankcijų sąrašą), baigiantis biržos darbo laikui, smukimas sulėtėjo iki 20,35 proc.
Spaudimas rubliui
Krentant akcijų vertei vertybinių popierių biržoje, pastebimai susilpnėjo rublio pozicijos dolerio ir euro atžvilgiu. Balandžio 9-osios prekybos rezultatais, euro kursas Rusijos valiutos atžvilgiu pirmą kartą buvo didesnis nei 75 rubliai, doleris kainavo daugiau nei 60 rublių. Baigiantis prekybai rublio kursas euro atžvilgiu sumažėjo 2,88 rublio – iki 74,26 rublio už eurą, o dolerio atžvilgiu – 2,12 rublio, t. y. iki 60,3 rublio už dolerį.
Jų skaičiavimais, jei Rusija negalės eksportuoti aliuminio ir gauti už jį dolerių, teisingas rublio kursas tokiomis lygiomis sąlygomis padidėtų 1,5–2 rubliais.
„Sankcijos pasirodė gerokai griežtesnės, nei kas nors tikėjosi, savotiškas asmenų ir kompanijų, kurioms jos pritaikytos, atrinkimas apsunkina prognozavimą, todėl padidėjo bet kokių investicijų į Rusijos akcijas rizika“, – teigė BKS ekonomistas Vladimiras Tichomirovas. Dabartinė situacija Rusijos vertybinių popierių rinkoje sumažins Finansų ministerijos galimybes toliau skolinantis, mano jis.
Gelbėjimosi ratas O. Deripaskai
Visų pirma valstybės paramos reikia kompanijai „Rusal“ – ji turi didelę skolą (7,6 mlrd. dolerių) ir sindikuotas paskolas, o Amerikos bankai, esant įvestoms sankcijoms, savo dalies nerefinansuos, rašo RBK.
Finansų ministerija gali išduoti valstybiniams bankams valstybinių garantijų „Rusal“ skolinių įsipareigojimų refinansavimui, mano analitinės įmonės „Loco Invest“, analitikos departamento direktorius, buvęs Rusijos Ekonomikos plėtros ministerijos Makroekonomikos prognozavimo departamento vadovas Kirillas Tremasovas.
Klausimas, į kurį kol kas nėra atsakymo, ar tai paskatins valstybinius bankus įvesti papildomų sankcijų, svarsto jis: „Galbūt šių bankų nusiskundimų kontrolė pasakys, kad jiems tai – didelė rizika.“
Viena iš didžiausių rizikų Rusijos kompanijoms – tiek toms, kurioms įvestos sankcijos, tiek ir nepatekusioms į juodąjį sąrašą – daugiau sunkumų, pritraukiant paskolas užsienio rinkose. Rusijos bankai turi perteklinį likvidumą, kuris šiuo metu sudaro apie 3 trln. rublių, primena „Fitch“ analitikas Aleksandras Danilovas. Jo teigimu, bankai bus pasirengę suteikti kreditus patikimiems paskolos gavėjams – įmonėms, jei tik jos kreipsis. Paskolų paklausa Rusijos rinkoje gali padidinti palūkanas, bet turint omenyje perteklinį likvidumą ir konkurenciją dėl klientų, paskolos gali ir nepabrangti, mano A. Danilovas.
