Praėjusią savaitę DELFI lankėsi Trakų rajone, kur susitiko su vietos verslininkais.

Į susitikimą, kuris vyko Lentvaryje, su mumis Julija atkeliauja nešina dideliu padėklu. Ant jo, kaip pristato, jos gaminiai – dailiai pjaustyti sūriai su razinomis bei želė gabalėliais.

Moteris prisėdusi kuklinasi, sakosi nesanti jau tokia didelė verslininkė, tačiau paprašyta papasakoti verslo atsiradimo istoriją atsidūsta ir patogiai įsitaisiusi priduria: „Užsiimame sūrių gamyba“.

Julija su vyru pasakoja gyvenanti Trakų rajone, Paluknio kaime. Tiesa, trumpam, kaip ir daugelis studentų, sako, kad buvo laikas, kai Paluknį buvo iškeitusi į sostinę, kur praleido penkerius metus, tačiau mokslams pasibaigus grįžo atgal, mat kaime ūkininkauja ir jos pačios bei vyro tėvai.

Sūrius Julija sako išmokusi gaminti kai buvo motinystės atostogose, o vyras visai atsitiktinai užsiminęs, kad būtų puiku pabandyti pasigaminti sūrį.

„Pradėjome nuo 5 litrų pieno, kurį atsivežiau iš anytos“, - sako ji šiandien siūlydama ragauti savo pačios rankomis gamintą gaminį ir tikina, kad visko tada ją išmokiusi anyta. Moteris atsimena, kad sūriais kadaise užsiėmė ir jos močiutė, tačiau jie buvę kitokie – geltoni, lydyti, tačiau apgailestauja, kad šiandien močiutės jau nebėra, todėl nėra kaip paklausti ir recepto.

„Ir taip išėjo, kad sūris po sūrio, aplinkiniai sužinojo ir pradėjome plėsti veiklą“, - sako ji. Tiesa, kol sūris pavyko toks, kokio norėjo, prisipažįsta, teko išpilti ne vieną litrą pieno.

„Tai per daug druskos būdavo, tai per daug susitraukė“, - atsimena ji.

Julijos sūriai

Iš pradžių gamyba vyko nuosavoje virtuvėlėje, tačiau 2017 m. sutuoktiniai priėmė sprendimą įsikurti didesnėse patalpose.

„Šiuo metu tos patalpos man jau mažos“, - juokiasi Julija ir sako, kad šeima šiandien pati augina ir tris karvutes, o gaminami sūriai dažniausiai yra saldūs, su razinomis, su spanguolėmis, su želė, tačiau yra ir klasikinis, su česnakais, su čili pipirais, su saulėje džiovintais pomidorais.

„Ateityje norėčiau gaminti ir pelėsinius, brandintus, bet vėl reikėtų kitokių patalpų, kitokių sąlygų, didelių investicijų“, - užsimena ji.

Julija aplink pirštą nevynioja – produkciją žmonės noriai perka ir sako, kad Trakų rajone sutuoktinius jau puikiai pažįsta, mat net prieš mūsų susitikimą moteris klientams vežė atiduoti savo gaminius.

Dažniausiai juos, kaip sako, reikia užsisakyti iš anksto, arba sekmadieniais galima nusipirkti vietiniame turgelyje, tačiau Julija jų labai daug neprigaminanti.

„Kiek pagaminu, priklauso nuo užsakymų skaičiaus. Būna, ir pieno per mažai turime. Dabar turime tris karves“, - sako ji.

Šeimininkauti ir suktis su prijuoste moteriai padeda ir vyras. Tiesa, kaip paaiškina, jis ūkininkas, tad daugiau laiką leidžia laukuose, tačiau prisidėti prie tokio verslo tikrai nevengia.

Julijos sūriai

„Prieš Kalėdas buvau susižalojusi pirštą, todėl pati dėl traumos negalėjau dirbti, tai jis sukosi su prijuoste“, - su šypsena sako ji.

Julija išduoda, kad jos planuose – verslo plėtra. Ji norinti, kad apie sūrius žinotų ne tik Trakų rajonas, tačiau tam šiandien dar reikia daug investicijų.

„Iki Naujųjų metų planuojame bandą padidinti iki 11 karvučių. Matome paklausą, o noro netrūksta“, - juokiasi ji, tačiau prisipažįsta jau svajojanti apie atostogas, mat pastarąjį kartą atostogavo per praėjusius Naujuosius.

Moteris prisipažįsta, kad iš verslo išgyventi galima, o sūriai šiuo metu ir yra pagrindinis šeimos pajamų šaltinis.

Klientų mėgstamiausi, kaip aiškina, baltas klasikinis ir su razinomis bei saulėje džiovintais pomidorais.

Klientai šiandien pas moterį įsigyti sūrio atvyksta ir iš Vilniaus, o kartais šeima ir pati klientams į sostinę veža savo produkciją.

Kaip išduoda, sūrio kilogramo kaina – nuo 5 iki 6,5 Eur.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (74)