Jie uždirba daugiausiai Lietuvoje: vienas neteisingas žingsnis ir gresia kalėjimas

Nuolatinė įtampa, reguliarūs sveikatos patikrinimai, didžiulė atsakomybė, psichologiniai išbandymai ir pojūtis, kad esi atsakingas už šimtų žmonių gyvybę – tai tenka ištverti daugiausia pajamų Lietuvoje gaunantiems specialistams. Jų šiuo metu dirba Lietuvoje vos 94.

Per sekundę priėmus neteisingą sprendimą jų gali laukti kalėjimas ir sąžinės graužatis dėl prarastų gyvybių, tačiau už atsakomybę ir psichologinę įtampą jie gauna patrauklius atlyginimus.

„Sodros“ surinkti duomenys rodo, kad didžiausias vidutines vieno mėnesio pajamas Lietuvoje neatskaičius mokesčių gauna skrydžių vadovai. Jų pajamos vidutiniškai siekia 10 880 Lt neatskaičius mokesčių.

Viena sekundė – tūkstančiai gyvybių

Lietuvoje skrydžių vadovai dirba Valstybinėje įmonėje „Oro navigacija“. Bendrovės regiono skrydžių valdymo centro viršininkas Nerijus Maleckas skaičiuoja, kad šiuo metu šalyje dirba 94 šios srities specialistai. Iš jų – 18 moterų.

Oro uostuose ir regiono skrydžių valdymo centre šie specialistai dirba pamainomis ištisą parą visus metus. Pamainų trukmė priklauso nuo darbo krūvio ir tęsiasi nuo 7 iki 12 valandų.

„Tačiau konkretaus darbo yra šiek tiek mažiau, nes dirbant esant intensyviam oro eismui, po 1,5-2 val. suteikiamas poilsis”, - pasakojo pašnekovas.

Pasak N. Maleckio, psichologinė įtampa skrydžių vadovams yra bene sunkiausias išbandymas darbe.

„Ypač, kai orlaiviai patenka į avarinę situaciją ir reikia padėti įgulai. Tokiais atvejais skrydžio vadovas turi išlikti ramus ir iki galo gerai atlikti darbą, užtikrintai ir greitai priimti teisingus sprendimus. Negali atsistoti ir sakyti, kad man jau per daug, - kalbėjo specialistas. - Skrydžio vadovas atsako, kad jo valdymo erdvėje lėktuvai nesusidurtų tiek ore, tiek aerodrome. Lėktuvai skraido dideliais greičiais, teisingam sprendimui priimti lieka mažai laiko, kartais ir sekundė“. Pasak jo, klaida darbe skrydžio vadovui gali grėsti kalėjimu, jei bus pripažinta, kad avarija įvyko dėl neteisingai priimto jo sprendimo.

Visai neseniai viešoje erdvėje pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip Barselonos oro uoste vos nesusidūrė du lėktuvai: vienas buvo pasiruošęs leistis, o kitas tuo metu įvažiavo į pakilimo taką. Paklaustas, ar būtent tai ir buvo skrydžių vadovo klaida, pašnekovas teigė, kad kol nėra galutinių tyrimo rezultatų pasakyti sunku, tačiau variantai gali būti du.

„Kol neatliktas visapusiškas tyrimas, sunku pasakyti, bet iš pirminės informacijos galima teigti, kad buvo arba skrydžio vadovo, kuris leido lėktuvui kirsti liniją, kai kitam buvo duotas leidimas leistis, klaida arba piloto, kuris kirto juostą dar negavęs leidimo ar turėjęs praleisti besileidžiantį lėktuvą“, - svarstė N. Maleckas.

Sveikatos išbandymai

Nepaisant psichologinės įtampos skrydžių vadovai privalo turėti ir gerą fizinę sveikatą. Iki 40 metų jiems sveikata tikrinama kas dvejus metus, vėliau – kasmet.

N. Maleckas pasakojo, kad skrydžių vadovai išskirtinių teisių neturi ir į pensiją išeina sulaukę tiek pat metų, kaip ir įprastiniai samdomi darbuotojai, nors pasaulinėje praktikoje jie į poilsį gali išeiti anksčiau.

Būtent dėl šios priežasties ir aukštų reikalavimų sveikatai ne visi skrydžių vadovai pensijos sulaukia šiame darbe.

„Šiuo metu turime vieną ar du, kurių amžius artėja prie pensijos, tačiau yra ir tokių, kurie neišlaukia. Senstant lėtėja reakcija ir lėčiau priimami sprendimai“, - teigė pašnekovas.

Vis dėlto dėl įtempto darbo skrydžio vadovai gali džiaugtis ilgesnėmis atostogomis. Jiems per metus atostogų suteikiamos 48 kalendorinės dienos.

Paklaustas, ar skrydžių vadovų sektoriuje labai dažna darbuotojų kaita, pašnekovas teigė, kad darbuotojai dažnai nesikeičia, tačiau eilėje jau laukia daug paruoštų šiam darbui studentų. Pasak jo, šiek tiek rotacija vyksta, kai skrydžių vadovai susiranda darbus užsienyje. Pavyzdžiui, dirbant Artimuosiuose Rytuose skrydžių vadovas, pašnekovo teigimu, gali tikėtis 2,5-3 kartus didesnio atlyginimo.

N. Malecko teigimu, skrydžių vadovų atlyginimai yra nemaži dėl tarptautinių susitarimų, kad skrydžių vadovo alga turi būti adekvati darbui ir stresui: darbuotojas turi gyventi pilnavertį gyvenimą, rūpintis savo sveikata, psichologine būsena.

„Skrydžio vadovas, atėjęs į darbą, negali galvoti apie buitinius dalykus, nes turi būti susikoncentravęs į skrydžių valdymą. Vienu metu sektoriuje gali būti apie 15 lėktuvų ir juose iki kelių tūkstančių keleivių“, - teigė jis.

Išsilavinimo kaina – apie 110 tūkst. Lt

Skrydžio valdymo amato jau 21 metus mokoma Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institute.

Įstaigos direktorius Jonas Stankūnas pasakojo, kad kasmet į šią specialybę priimama dirbti 11-13 jaunuolių. Penkerių metų studijos valstybei kainuoja apie 110 tūkst. Lt. Į valstybės finansuojamas vietas nepatekę studentai gali studijuoti už savo lėšas. Jiems mokslai kainuoja pigiau – kaip inžinerinės specialybės studijos.

J. Stankūnas pastebėjo, kad pasaulyje skrydžių vadovų trūksta, tačiau Lietuvoje priimama tiek, kiek reikia valstybės poreikiams. Norinčiųjų studijuoti skrydžių valdymą kasmet atsiranda apie 50-70.

„Atkritimas mažas, nes studentai yra labai motyvuoti, ateina tie, kurie gerai mokosi“, - teigė jis.

Vis dėlto patekti į šias studijas nėra taip lengva: būsimų studentų laukia tiek sveikatos, tiek psichologiniai iššūkiai.

Kiekvienas norintis studijuoti skrydžių valdymą turi įrodyti, kad turi tinkamą sveikatą, fizinių pajėgumų ir atitinka reikalavimus profesiniam tinkamumui.

„Kadangi darbas yra atsakingas, reikalingi erdvinio mąstymo sugebėjimai. Skrydžio vadovas galvoje turi matyti erdvę, kurioje valdo lėktuvus, turi suvokti jų greičius, vietą“, - kalbėjo pašnekovas.

Pasak J. Stankūno, skrydžio vadovo darbas atsakingesnis už piloto tuo, kad pastarasis atsako už vieną lėktuvą ir jo keleivius, o skrydžio vadovo kontroliuojamoje erdvėje gali būti iki 20 lėktuvų vienu metu.

Aiškinantis potencialių studentų psichologinį pasirengimą darbui stebima, kaip šie reaguoja į nuovargį, įtampą, kaip elgiasi sudėtingose situacijose.

„Per stojimus visada sakau, kad testas nereiškia, kad, jei neišlaikėte, esate nepilnavertis žmogus. Tai tik reiškia, kad šiai specialybei netinkate, bet gali būti gerais gydytojais, boksininkais, architektais ar kuo kitu“, - kalbėjo J. Stankūnas.

Instituto vadovas pasakojo, kad tarp skrydžių valdymo specialybę besimokančių studentų – apie pusė merginų.

„Yra tyrimų, kurie rodo, kad merginos netgi labiau tinka šiam darbui nei vaikinai. Merginų balsai geriau nuteikia pilotus. Taip pat sudėtingose situacijose tiek moterų, tiek vyrų balsai keičiasi, tačiau moterų balsas neperduoda nerimo gaidelės“, - vardijo pašnekovas. Be to, pasak jo, moterims skrydžių vadovėms daug lengviau suderinti motinystę su darbu nei, pavyzdžiui, pilotėms.