Jei Baltarusija pasakys „taip“ Rusijai, kas bus Lietuvai?

Rusija jau ėmė kovoti su lietuviškų ir kitų europietiškų prekių tranzitu per savo šalį – taip stengiamasi užkirsti kelią į Rusiją patenkančiai produkcijai, kuriai galioja Rusijos ekonominės sankcijos. Kur kas liūdnesnis scenarijus laukia, jei Baltarusija laikysis analogiškos pozicijos ir eksporto gysla į Rytus išdžius.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda skaičiavo, kad uždraudus maisto produktų eksportą į Rusiją, Lietuva gali netekti iki 0,3 proc. BVP, dėl nukentėjusio transporto sektoriaus – dar 0,5 proc.

Tačiau komentuodamas dabar susiklosčiusią situaciją, jis kalbėjo, kad dėl Rusijos taikomų ribojimai transporto praradimai nebus didesni nei 0,5 proc., nes vežėjai „yra pajėgūs pasukti vairą Vakarų kryptimi“.

Rusija lapkričio pabaigoje paskelbė apie sugriežtintus tranzitinių prekių pervežimus per jos teritoriją į Baltarusiją, Kazachstaną ir kitas trečiąsias šalis, o kas nutiktų, jei Rusija įkalbintų panašios politikos laikytis ir Baltarusiją, kuri šiuo metu yra bene patogiausias kelias į Nepriklausomos valstybių sandraugos (NVS) šalis?

Lietuvos vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius sako, kad Rusijos sprendimo poveikį Lietuvos vežėjai jau pajuto.

„Be abejo, tranzito per Rusiją apribojimai paveikė Lietuvos vežėjus: įsivaizduokite, trečia šalis reguliuoja tarptautinę prekybą tarp Lietuvos, Europos Sąjungos ir kitų šalių. Kazachstaną galima pasiekti ir kitais būdais, bet greičiausias ir pigiausias kelias yra per Rusiją, be to, šiuo maršrutu pasiekiamos ir kitos mus dominančios šalys, tai - Kirgizija, Tadžikistanas ir kitos“, - vardijo A. Kondrusevičius.

Pasak jo, „kiekviena civilizuota valstybė turi užtikrinti tranzito laisvę, taip pat ir Rusija, kuri save tokia valstybe vadina“. Pašnekovas dėstė, kad dėl ribojimų Lietuvos vežėjai negali vykdyti visų užsakymų, tačiau Baltarusijai vežėjai priekaištų neturi.

„Baltarusija elgiasi kaip racionali valstybė, kuri laikosi tarptautinių susitarimų ir, manau, kad ji toliau laikysis nuostatų, leidžiančių jai dalyvauti tarptautinėje prekyboje“, - teigė A. Kondrusevičius.

„Linavos“ prezidentas patikino, kad NVS šalys nėra pagrindinė Lietuvos vežėjų rinka: asociacija vienija apie 1 tūkst. vežėjų ir į Rusiją važiuoja apie 600 įmonių, siunčiančių apie 8 tūkst. automobilių. Tarptautinius pervežimus iš viso vykdo 27 tūkst. automobilių.

„Be abejo, NVS yra labai svarbi rinka, tačiau pagrindine kryptimi išlieka Europos Sąjunga, nors ten dirbame pakankamai sudėtingomis sąlygomis. Žinoma, niekada neatsisakome rinkų, kuriose jaučiamės kompetentingi ir konkurencingi, kaip NVS. Dabar esame stumiami iš šios rinkos ir prarandame patrauklumą užsakovų akyse, nes susiduriame su padidinta patikra“, - kalbėjo A. Kondrusevičius.

DELFI skelbė, kad nuo praėjusios savaitės pabaigos automobiliams su lietuviškais numeriais yra sudėtinga įvažiuoti į Kaliningrado sritį.

Priemonės – pagąsdinti

Ekonomistai skeptiškai vertina Rusijos galimybę Lietuvai uždaryti visų NVS šalių rinkas. Jų manymu, tai yra beveik neįmanoma.

„Jeigu Rusija visiškai uždarytų rinką prekėms iš Lietuvos, tiek lietuviškoms, tiek reeksportuojamoms, poveikis būtų žymus, bet tokio scenarijaus tikimybė yra labai maža, - vertino „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis. - Tai yra eilinis Rusijos gąsdinimas.“

Jis sako, kad Rusijos nenorą atsisakyti lietuviškų prekių iliustravo pastarųjų mėnesių statistika.

„Rusija turi labai mažai alternatyvų suvartojamiems maisto produktams, dėl to ji juos importuoja iš užsienio, didelę dalį – iš Europos Sąjungos. Ji gali sakyti, ką nori, bet labai greitai atsisakyti šių produktų negali. Tai, kas vyksta dabar, yra Lietuvos transporto srautų ribojimas, bet tai nėra visų transporto srautų sustabdymas, - dėstė N. Mačiulis. - Eksportas į Rusiją per 9 šių metų mėnesius išaugo dešimtadaliu per metus - apie kokias sankcijas ar suvaržymus kalbame? Kol kas retorika atsakoma į retoriką.“

Ekonomistas priminė, kad ir Rusija per Lietuvą atsiveža reikalingų prekių. Be to, Lietuvos vežėjai ėmėsi priemonių: didelė dalis stambių bendrovių savo veiklą įregistravo ir Rusijoje, tad turi vilkikų su rusiškais numeriais ir išvengia papildomų stabdymų bei patikrų, priešingai nei vilkikai su lietuviškais numeriais.

„Galime analizuoti, kas būtų, jeigu Rusija uždraustų visas prekes vežti iš Europos Sąjungos, taip, Lietuvoje būtų ekonomikos nuosmukis, bet tai nėra realus pavojus, - mano N. Mačiulis. - Kartais analizuodami tokius hipotetinius scenarijus darome sau meškos paslaugą: pavyzdžiui, šiemet Lietuvos ekonomika sulėtėjo, nes įmonės sumažino investicijas bijodamos to, kas vyksta Rusijoje ir Ukrainoje.“

Pasak jo, kol kas Lietuvos įmonėms neblogai sekėsi išvengti Rusijos sankcijų, tikėtina, kad taip seksis ir toliau.

Baltarusija naudojasi galimybėmis

Specialistai primena, kad Baltarusija supranta atsiradusias ekonomines galimybes Rusijos sankcijų kontekste ir jomis naudojasi.

Šiuo klausimu yra pasisakęs ir Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, rugpjūtį, po įvestų sankcijų, apsilankęs Gardino apskrityje.

„Reikia judėti, išnaudoti dabartinį momentą ir uždirbti pinigų, - cituotas Baltarusijos vadovas apie didesnes eksporto galimybes į Rusiją Baltarusijos prezidentūros tinklalapyje. - Tačiau nenuskurdinkite savo rinkos, kad gyventojai gautų tiek produkcijos, kiek reikia.“

DnB banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė primena, kad Baltarusijos verslininkai ne vieną kartą džiaugėsi susiklosčiusia ir jiems naudinga situacija, o Lietuvos verslui svarbiausia pasirūpinti savo prekių eksportu, kas iki šiol sekėsi neblogai.

„Lietuviškų prekių eksporto priklausomybė nuo Rusijos nėra tokia tampri kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kalbant apie BVP augimą, lietuviškų prekių eksportas yra daug svarbiau nei reeksportuojamų prekių srautas. Reeksportas svarbus didmeninei prekybai ir transportui, šioms veikloms sankcijų kontekste nėra lengva, - sakė ji. - Paskelbus maisto prekių embargo mes labiausiai ir nerimavome dėl transporto sektoriaus ir kaip jam pavyks susitvarkyti su esama situacija. Šiuo atveju, mūsų transportininkams rasti naujas rinkas yra sunkiau nei maisto produktų gamintojams.“

Ekonomistė primena, kad 2013 m. duomenimis, Lietuva į Rusiją eksportavo apie 28 proc. transporto paslaugų.

DNB bankas skaičiavo, kad Lietuvos paslaugų ir reeksporto srityje dominuoja Rusija, užimdama atitinkamai 25,4 proc. (3,992 mlrd. Lt) ir 42,7 proc. (14,362 mlrd. Lt) šių rinkų. Lietuviškų prekių Rusijoje yra realizuojama 7,1 proc. (už 2,412 mlrd. Lt).

G. Nausėda yra vertinęs, kad pačiu blogiausiu atveju, Rusijai uždraudus iš Europos Sąjungos įvežti ir pramoninės prekės, transporto priemones, įrengimus, baldus, galimas 2 proc. neigiamas poveikis Lietuvos BVP.

Tapkite DELFI draugais „Facebook“ ir pirmieji sužinokite svarbiausius Lietuvos ir pasaulio įvykius!