Šiuo metu „Amazon“ internetinėje parduotuvėje elektroninė skaityklė „Kindle Paperwhite“ siūloma už 119,99 JAV dolerių. Spalio 5 d. kursu ją atsisiuntus į Lietuvą tektų mokėti 106,5 eurus. „Topo centro“ internetinėje parduotuvėje ši prekė šiuo metu kainuoja 139 eurus. Taigi atsisiuntęs skaityklę iš JAV Lietuvos gyventojas sutaupytų apie 32 eurus. Tačiau jei šiandieną euras kainuotų tiek, kiek kainavo prieš ketverius metus, pavyktų sutaupyti net 58 eurus. Be to, reikia nepamiršti, kad siunčiantis prekes iš JAV, kurių vertė didesnė nei 22 eurai, reikia mokėti muito mokestį – 21 proc. nuo prekės vertės. Taigi nuo 106,5 eurų už skaityklę dar teks susimokėti 22,37 eurų muito mokestį.
„Bloomberg“ duomenimis, šiuo metu už vieną eurą siūloma 1,13 JAV dolerio, tačiau dar 2011 m. balandį vienas euras kainavo beveik 1,5 JAV dolerio. Bene labiausiai euras susilpnėjęs dolerio atžvilgiu buvo šių metų kovą, kai už vieną eurą bebuvo galima gauti 1,05 JAV dolerio.
Siuntinių gaunama daugiau
JAV dolerio atžvilgiu susilpnėjęs euras mažina prekių siuntimosi iš JAV patrauklumą Lietuvos gyventojams.
Iš kitos pusės Lietuvos pašto gaunamų siuntinių iš JAV skaičiai kritimo nerodo.
2012 m. Lietuva iš JAV sulaukė 38 tūkst. registruotų siuntinių. Po metų jų sulaukta 34 tūkst. Tačiau pernai jų skaičius išaugo daugiau nei du kartus – 81 tūkst. registruotų siuntinių iš JAV.
„Lietuvos pašto“ atstovas spaudai Tomas Bašarovas teigia, kad praėjusiais metais išaugęs gaunamų siuntų iš JAV skaičius sietinas su sparčiai populiarėjančia elektroninę prekyba.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda aiškina, kad per paskutinius ketverius metus buvo matomas labai aiškus skirtumas tarp JAV ir euro zonos ekonomikų.
„Matome, pakankamai greitą JAV ekonomikos atsigavimą po globalinės finansų krizės ir, atvirkščiai, matome vangų ir nenuoseklų euro zonos atsigavimą, kurį dar labai apsunkino ir prasidėjusi nuo Graikijos valstybių skolų krizė, kuri, galima sakyti, ir iki šiol neįveikta“, - komentavo ekonomistas.
Pasak jo, esant tokiai situacijai, kuo šalies ekonomikos būklė geresnė, tuo labiau tikėtina, kad jos nacionalinė valiuta brangs tų šalių valiutų atžvilgiu, kurios turi ekonominių sunkumų. Būtent taip ir nutiko su JAV dolerio kaina euro atžvilgiu.
„Taip nutiko, nes taip greitai augančioje valstybėje didesni infliacijos lūkesčiai, o galimai didesnę infliaciją reikia užkardyti bazinėmis palūkanų normomis, kurias turi nustatyti centrinis bankas. O kuo didesnės palūkanų normos konkrečios valiutos, tuo didesnė grąža iš investicijų į tą valiutą. Tokios valiutos paklausa ima augti ir atitinkamai ji stiprėja kitų valiutų atžvilgiu“, - aiškino G. Nausėda.
Stiprus euras – į naudą Europai
Paklaustas, kas buvo nutikę šių metų pradžioje, kai JAV doleris vos nesusilygino su euru, o ekonomistai pranašavo, kad toks likimas labai tikėtinas, SEB banko atstovas teigė: „Pirmoje metų pusėje buvo atsinaujinusi Graikijos problema. Graikijos gaisras vėl pradėjo rusenti ir net atvira liepsna pasimatė. Ypatingai gegužės ir birželio mėnesiais tai vyko. Tai įgijo kraštutines formas, kai buvo skelbiami referendumai, nebuvo aišku, ar nereiks Graikijai pasitraukti iš euro zonos“.
Dabar JAV dolerio ir euro kurso aplinkoje G. Nausėda mato šiokią tokią stabilizaciją.
„Tačiau tai daugiau susiję ne su tuo, kas šiuo metu vyksta euro zonoje, bet su numatoma JAV federalinio rezervo banko bazinių palūkanų didinimu. Galima sakyti, kad tas palūkanų normų didinimas jau iš dalies yra įskaičiuotas į dabartinį dolerio ir euro kursą, o žingsnis tikriausiai bus žengtas arba šių metų pabaigoje ar kitų metų pradžioje“, - kalbėjo pašnekovas.
Žvelgdamas į ilgalaikį laikotarpį, G. Nausėda teigė tikintis, kad JAV dolerio stiprumas prieš eurą turėtų išlikti.
„Aišku, gal atviromis lūpomis niekas ir nepripažins, bet, manau, kad euro zonai yra net ir naudingas stipresnis JAV doleris. Nežinau, kiek naudingas pačiai Amerikai, nes tai pablogina eksporto konkurencingumą, bet euro zonai stiprus doleris naudingas, nes gerėja perspektyvos išvežti euro zonos produkciją į dolerio zonos šalis, ypatingai tokiai daug eksportuojančiai valstybei kaip Vokietija. Antra, jei dėl silpno euro šiek tiek padidės infliacija, tai Europos centrinis bankas tuo tik džiaugsis, nes šiuo metu jam infliacijos labiausiai ir reikia“, - savo įžvalgomis dalijosi ekonomistas.
Pasak G. Nausėdos, susilpnėjęs euras JAV dolerio atžvilgiu turėtų džiuginti ir Lietuvos sūrių ir mėsos pramonės atstovus. Lietuvos gamintojai greitai galės pradėti siųsti savo gaminius į JAV, o stipresnis JAV doleris jiems yra privalumas.
„Lietuvos gamintojams reikia rasti alternatyvių Rusijai rinkų, o JAV gali būti viena iš jų“, - tęsė pašnekovas.
Kalbėdamas apie Lietuvos vartotojus, G. Nausėda pripažino, kad amerikietiškos prekės jiems tampa nebe taip patrauklios.
„Tačiau, kiek žinau, IT technikos kainų skirtumai yra tokie dideli, kad valiutos kursas dalį naudos sugraužia, bet nepanaikina. Gal patrauklumas šiek tiek išnyksta, bet visiškai nesumažėja, - svarstė pašnekovas. - O dėl kelionių, tai tikriausiai didesnio makroekonominio poveikio nebus, nes į JAV ir kitas JAV dolerio šalis keliaujančių žmonių dalis nėra tokia reikšminga, kad galėtų išjudinti turizmo pamatus. Žmonės, jei jau apsisprendžia keliauti, tai keliauja ir nežiūri, kaip keitėsi paskutiniu metu kursas“.
