Vilnietis (vardas ir pavardė DELFI žinomi) nuo 2008 m. dirbo vienoje prekybos įmonių grupėje, kur iš pradžių buvo vadybininku, po to pakilo pareigose ir tapo skyriaus vadovu, kreipėsi į DELFI. Jo darbo patirtis – prekių kokybė, jų užsakymai ir apskaita, logistika.
„Situacija yra pakankamai sudėtinga. Nors viešojoje erdvėje skelbiama, kad darbo vietų yra, tikrovėje yra kitaip. Kai pamatau skelbimą apie laisvą darbo vietą, ne visuomet nurodytais kontaktiniais telefonais atsiliepiama arba nuvykus į darbo pokalbį paaiškėja, kad darbuotojai šiuo metu yra nereikalingi. Tad neaišku, kodėl skelbimai yra talpinami, atrodo, kad darbdaviai tiesiog renka duomenų bazę“, - pasakojo pašnekovas.
Vyras sako, kad darbo paieškoms užtrukus ilgiau, nei jis tikėjosi, dabar kandidatuoja ne tik į skyriaus vadovus, bet ir į vadybininkus.
„Ėmiau siųsti savo gyvenimo aprašymą ir ieškantiems vadybininkų, tačiau pastebiu, kad į darbo pokalbį esu kviečiamas ten, kur ieškoma skyriaus vadovo. Žinau, kad mano pagrindinis trūkumas – negilios anglų kalbos žinios, tačiau laisvai valdau rusų kalbą. Ieškodamas darbo į tai atsižvelgiu ir siūlausi dirbti ten, kur anglų kalbos reikia mažiau, nors ją tobulinu, kad šis trūkumas išnyktų“, - sakė jis.
Pašnekovas dėsto, kad jo prašoma alga kandidatuojant į vadovaujančias pareigas – nuo 700 eurų „į rankas“.
„Mano pageidaujamas atlyginimas, žinoma, priklauso ir nuo įmonės, tačiau nesu sakęs, kad norėčiau daugiau nei 1 tūkst. eurų kandidatuodamas į skyriaus vadovo poziciją. Kai kreipiuosi dėl vadybininko darbo, prašau mažesnio atlyginimo“, - kalbėjo jis.
Vyras pasakoja, kad darbdaviai jam neatskleidžia, kokį atlyginimą norėtų mokėti ieškomam darbuotojui.
Klausia darbdavių, ko jie nori: sako ne visi
Prekybos srities įmonėse ne kartą darbo pokalbyje dalyvavęs pašnekovas sako, kad jam darbo atsakoma dėl trūkstamos tiesioginių pardavimų patirties.
„Su tokiu argumentu sutinku, bet 7-erius metus dirbau prekybos įmonėje, tad man žinomas tiek pardavimų procesas, tiek ISO standartai, tiek kaip vyksta parduotuvių auditai, turiu suvokimą apie prekybą, nors tiesiogiai su ja nedirbau“, - vardijo vyras.
Darbo birža, anot jo, šiuo atveju padėjo mažai, nors šioje įstaigoje jis yra užsiregistravęs nuo pirmosios nedarbo dienos.
„Ten sulaukiu pakankamai biurokratinės pozicijos: pasižymi ir išeini. Klausiau, ar yra galimybė dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose ar mokytis kalbų, pasirodo, nepatenku į jaunimo grupę, kuri yra asmenims iki 29 metų. Mano pareigos ankstesnėje darbovietėje buvo vadovaujančios, todėl esu raginamas darbo ieškotis pats, tą ir darau“, - dėstė darbo netekęs specialistas.
Kartais, pasak pašnekovo, tenka nustebti ir dėl įmonių, kurios ieško darbuotojų, reikalavimų.
„Po vieno pokalbio logistikos įmonėje paaiškėjo, kad reikalingas universalus asmuo: šaltkalvis ir vadovas, turintis teisę vairuoti. Galbūt dėl tokių plataus spektro reikalavimų ir kyla pasisakymai, kad Lietuvoje nerandama darbuotojų? Man susidarė įspūdis, kad darbuotojus bijoma samdyti ir ugdyti - situacija rinkoje nėra tokia graži, kaip kalbama“, - sakė jis.
Vyras skaičiuoja, kad iš viso ieškodamas darbo išsiuntė apie 300 savo gyvenimo aprašymų Lietuvoje ir dalyvavo daugiau nei 20 darbo pokalbių.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, asmuo yra registruotas bedarbis ir išreiškė norą dirbti logistikos padalinio vadovu.
„Darbo birža turėjo registruotą laisvą vietą vienoje įmonėje ir pateikė siūlymą minėtam asmeniui, tačiau įmonė pasirinko kitą kandidatą. Šiais metais logistikoje padalinio vadovams darbo vietų neregistruojama. Pats bedarbis nepateikė jokių pageidavimų dėl dalyvavimo kitose veiklose, teigė norintis dirbti tik padalinio vadovu“, - rašoma įstaigos komentare.
Šiuo metu Darbo biržoje yra registruota nauja darbo vieta logistikos padalinio vadovui, asmeniui šis darbo pasiūlymas pateiktas elektroniniu paštu.
Galimos klaidos
„Iš pasakojimo susidariau įspūdį, kad išsiųsti dideli kiekiai gyvenimo aprašymų, tačiau man įdomu, kaip asmuo rado darbo skelbimų, ar visada laiškai su CV siųsti tikslingai. Tai, kad žmogus yra kviečiamas į darbo pokalbius rodo, kad jo gyvenimo aprašymas yra geras, antra vertus, didelė dalis sėkmės priklauso ne tik nuo išvardintų gebėjimų, bet ir nuo to, kaip pavyksta darbo pokalbis“, - mano ji.
Pašnekovė primena, kad darbdavio sprendimas, ar priimti konkretų asmenį į darbą, priklauso nuo daugybės faktorių.
„Iš žmogaus patirties pristatymo, manau, kad jam vertinga būtų tiksliau formuluoti savo užimtas pareigas, įvardinti įgytą patirtį. Mano patarimas būtų darbo ieškoti ne plačioje pardavimų srityje, bet konkrečiai kokybės kontrolės ar sandėlių vadybos srityse, nes prekybos sektorius yra susijęs su logistika, bet tai nėra logistika, o daugiau prekių judėjimo kontrolė, likučių apskaita ir panašiai“, - kalbėjo R. Karavaitienė.
Anot jos, prekybos srityje Lietuvoje darbuotojų trūksta, bet dažniausiai ieškoma pardavėjų – konsultantų, salės darbuotojų ir parduotuvės vedėjų.
„Prekių užsakymų ir kontrolės srityse darbuotojų ieškoma rečiau, srautai ne tokie dideli, bet skelbimų yra, nes prekyba yra viena iš tų sričių, kur darbuotojų paklausa yra labai didelė. Ieškant darbo labai svarbu įvardinti funkcijas, kurias žmogus atliko ankstesniame darbe ir išsiaiškinti, ką jam reikėtų atlikti naujame darbe“, - priminė personalo paieškos ekspertė.
R. Karavaitienė sutiko, kad prastos anglų kalbos žinios yra kliūtimi ieškant darbo, tačiau galimybių surasti darbą vis tiek turi būti.
„Vertinant pagal verslo sritį, Lietuvoje daugiausiai įmonių yra prekybos srityje. Jeigu įmonė yra didesnė ir veiklą vysto visos Lietuvos mastu, prekių valdymo ir sandėlio darbuotojų reikia“, - kalbėjo ji.
Bendrovės duomenimis, sandėliavimo srityje dirbantis vadybininkas gali tikėtis apie 500 eurų atlyginimo „į rankas“, o daugiau atsakomybių turintis šios srities darbuotojas, pavyzdžiui, padalinio vadovas, galėtų tikėtis 600-800 eurų algos „į rankas“.
„Asmens pageidaujamas atlyginimas patenka į normos ribas, bet gal žmogus ne ten darbo ieškojo, save nuvertino ar pervertino? Dažnai žmonės save nuvertina ir pretenduoja į daug žemesnes pozicijas, bet darbdavys nori, kad darbuotojas atitiktų siūlomą poziciją“, - apibendrino ji.
Kas paklausiausi rinkoje?
Lietuvos darbo birža kas mėnesį skelbia, kokių sričių specialistai ir darbininkai rinkoje yra paklausiausi: į paklausiausių specialistų dešimtuką patenka sandėliavimo tarnybos darbuotojai.
Kiti paklausiausi specialistai lapkritį yra reklamos ir rinkodaros, administravimo sričių žinovai, verslo paslaugų agentai, buhalteriai, apskaitininkai, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, technologijų ir gamybos inžinieriai, slaugytojai.
Reikalingi kvalifikuoti darbininkai, tai: pardavėjai, sunkiasvorių ir lengvųjų automobilių vairuotojai, virėjai, konditeriai, siuvėjai, apdailininkai, statybininkai, garo variklių ir katilų operatoriai, apsaugos darbuotojai.
Pageidaujami nekvalifikuoti darbininkai yra krovikai, valytojai, apdirbimo pramonės darbininkai, pakuotojai, prekių krovėjai į lentynas, skalbėjai ir lygintojai, ūkių darbuotojai, kiemsargiai, virtuvės pagalbininkai.
Lietuvos darbo birža užsiregistravusiems bedarbiams suteikia paslaugų paketą.
„Įsiregistravus darbo biržoje, pirmiausia išsiaiškinama, kokiai tikslinei bedarbių grupei darbo ieškantis žmogus priklauso. Kitaip tariant, taikomas bedarbių aptarnavimo profiliavimas, - komentavo Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė. - Jei bedarbis turi išsilavinimą ir paklausią darbo rinkoje profesiją, priskiriamas pasirengusių darbo rinkai ir motyvuotų grupei. Tokiu atveju darbo birža tarpininkauja įdarbinant.“
Pasak jos, bedarbiams, pasirengusiems darbo rinkai ir motyvuotiems, yra ieškoma darbo, sudaromas individualus užimtumo veikos planas, siekiant jį kuo greičiau įdarbinti.
„Individualus užimtumo veikos planas - darbo paieškos planas - sudaromas pirmo apsilankymo pas aptarnaujantį specialistą metu laikotarpiui iki 3 mėnesių ir pratęsiamas papildant naujomis priemonėmis, jei per šį laiką bedarbis neįsidarbina“, - komentavo ji.
Bedarbiai gali būti priskiriami ir kitoms grupėms, pavyzdžiui, pasirengusiems darbo rinkai, bet nemotyvuotiems; nepasirengusiems darbo rinkai, bet motyvuotiems; taip pat - nepasirengusiems darbo rinkai ir nemotyvuotiems. Tuomet jiems taikomos kitos priemonės.
Šių metų lapkričio 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 150,1 tūkst. bedarbių – tai sudarė 8,3 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.
