aA
Nuo kitų metų elektra ir dujos gyventojams gali brangti apie 15–20 proc., o verslui net 30–60 procentų. Galutiniai tarifai gyventojams bus patvirtinti jau šiomis dienomis, apie tai rytoj diskutuos Vyriausybė.

Kodėl kitąmet brangs šildymas, dujos ir elektra laidoje DELFI Diena diskutavo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius, Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys, SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.

Ragino valdžią nedaryti populistinių sprendimų

Pašnekovai pastebėjo, kas pastaraisiais metais dujų, elektros ir šilumos kainos krito, todėl nenuostabu, kad jos dabar stiebiasi iš dugno.

„Šilumos kaina stipriai krito dėl biokuro plėtros, kai jomis mes pakeitėme gamtines dujas. Taigi turėjome gerą 3–4 metų laikotarpį, kai kainos stabiliai mažėjo ir turbūt praeitų metų šildymo sezoną jos buvo pasiekusios dugną, o dabar vėl pradeda augti“, – sakė V. Lukoševičius.

T. Povilauskas pastebėjo, kad elektros kainos Lietuvoje jau susilygino su Švedijos, ir tai yra džiuginantis pokytis.

Jau nuo kitų metų sąskaitos gali nemaloniai nustebinti: brangs šildymas, dujos ir elektra
© DELFI / Karolina Pansevič

„Valstybė padarė gerą investiciją į „NordBalt“ jungtį su Švedija, ir už tai ją galime pagirti. Anksčiau mūsų elektros kaina buvo daug didesnė nei Švedijoje, todėl pokytis – į gera. Mes priklausomi nuo tarptautinių rinkų, todėl ką mes galime padaryti – galvoti schemas, kaip užtikrinti ilgalaikį pigesnės elektros generavimą“, – atkreipė dėmesį.

Jis taip pat ragino stipriai nesureikšminti augančių kainų, nes tai bus laikina ir tuo labiau kvietė valdžią nesiimti kažkokių priemonių keisti kainas prieš rinkimus.

„Jeigu sustabdysime kainų didėjimą, po 3–5 metų jos mums smogs dar labiau“, – sakė jis, pripažindamas, kad prieš rinkimus toks brangimas valdantiesiems balsų veikiausia nepridės.

Pinigines paplonins, bet nedaug

V. Lukoševičius pastebėjo, kad pati šilumos kaina net nėra pats svarbiausias faktorius Lietuvoje, kad ir kaip jautriai į svyravimus reaguoja gyventojai.

„Mūsų problema – šilumos suvartojamas. Turime labai skirtingų namų, ir jei elektros kainos skiriasi 20–25 procentais skirtinguose miestuose, tai jos suvartojimas tarp gerų ir blogų namų skiriasi net 6–8 kartais. Ir, žinoma, skundžiasi žmonės, kurie gyvena prastuose namuose“, – tikino jis.

V. Poderys teigė, kad dėl to reikėtų pertvarkyti renovacijos skatinimo programas.

Virgilijus Poderys
Virgilijus Poderys
© DELFI / Andrius Ufartas

„Esu registravęs pataisą, kad renovacijos modeliai ne tik būtų sunkiasvoriai, kai paimame visą kvartalą, iščiustome, viską sutvarkome, išgražiname, bet kad būtų remiama ta lengvesnė, vadinama inžinerinė, pavyzdžiui, kai sutvarkomi šilumos punktai, subalansuojama sistema, ir tai yra 10 kartų pigesnė nei kompleksinė renovacija.

Turime eiti tuo keliu, nes jei eisime tuo, kuriuo einame dabar, pinigai bu išdalinti ribotam namų skaičiui, kol kiti lauks dešimtmečius, kol gaus paramą“, – teigė Seimo narys.

Tuo metu ekonomistas T. Povilauskas skaičiavo, kad augsiančios kainos stipriai nepaveiks lietuvių piniginių.

„Jeigu išlaidos dujoms, elektrai, šilumai sudaro 5–7 procentus, tai padidėjimas būtų apie 10 eurų grubiai krepšeliui, kalbant apie standartinį lietuvių namų ūkį. Taigi tas 10 eurų padidėjimas per mėnesį priklauso nuo to, kiek gauni pajamų. Jei daug – toks padidėjimas nekelia streso, bet jei esi pensininkas, tie 10 eurų stresą kelia“, – pažymėjo jis.

Gali išjudinti ir maisto prekių kainas

Laidos vedėjas pažymėjo, kad brangsta viskas, kas naudojama maisto prekių gamyboje. Jis klausė, ar tai rodo, jog matydamas brangimo signalus, premjeras bandė prispausti prekybininkus, kad šie prieš rinkimus nedidintų kainų, tačiau T. Povilauskas nedrįso taip teigti.

„Nesiečiau to tiesiogiai, bet faktas, kad verslas jau nuo vasaros jaučia brangesnių žaliavų įtaką. Verslui sąskaitos išrašomos kas mėnesį einamosiomis biržos kainomis, todėl verslas tą tikrai jaučia“, – sakė jis.

Tadas Povilauskas
Tadas Povilauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

Tačiau jis nedrįso tvirtinti, kad dėl to bus matomas maisto ir produktų kainų šuolis po Naujųjų: „Už elektrą verslas jau šiandien moka daugiau, jis jau šią sekundę turi mokėti 30 proc. brangiau už elektrą, o nuo sausio 1 d. tai pajus ir gyventojai.“

Vis dėlto jis pripažino, kad daržovės gali brangti: „Jei jos auginamos šiltnamiuose, elektra juose – tikrai svarbi dalis, todėl taip, gali brangti.“

V. Poderys neneigė, kad elektros, dujų ir šildymo kainų didėjimas galiausia gali išvirsti ir į prekių kainų didėjimą.

„Jeigu verslui trys dedamosios didėja, tai tendencija – į viršų. Ar tai matysis lentynose ir kainos bus pakeistos, dar nuo konkurencijos priklauso, bet tendencijos – į viršų“, – sakė jis.

Heating from Vilniaus Energija
Heating from Vilniaus Energija
© DELFI / Andrius Ufartas

Pašnekovai ragino per daug nesureikšminti kylančių kainų, tačiau patarė taupyti.

„Horizonte matyti debesėlių ir jų yra vis daugiau. Šioje vietoje nereikia nieko gąsdinti, tačiau paraštėje reikia pasižymėti pastabėlę, kad truputį reikėtų ir atsidėti“, – patarė V. Poderys, paklaustas, ar Kalėdoms neišlaidauti.

Kainos kyla ne tik Lietuvoje

Pašnekovai aiškino, kad dujų, elektros kainos brangsta visoje Europoje, todėl nenuostabu, kad tai atsiliepia ir mums.

„Jeigu kalbėtume apie pirminius išteklius – dujas elektrą, čia veikia geopolitiniai arba regioniniai veiksniai, ir jie yra labai objektyvūs, nes čia nėra vieno žaidėjo, kuris galėtų tą lemti“, – sakė V. Lukoševičius.

Valdas Lukoševičius
Valdas Lukoševičius
© DELFI / Andrius Ufartas

„Didžioji dalis tarifo – tai kas yra pats produktas, tai, kas pardavinėjama rinkoje, o ta kaina visame regione sukilusi 30–40 proc., todėl tai persiduoda ir mūsų buitiniams vartotojams, ir verslui. Bet tai nėra vienintelė priežastis“, – sakė V. Poderys.

T. Povilauskas pateikė ir daugiau galimų priežasčių: „Prisiminkime, kad energetikos sektorius priklausomas ir tiesiog nuo orų.

Kodėl elektros kaina yra sukilusi šiaurės regione, ką jaučiame ir mes, nes šiaurės šalyse praeitų metų žiema buvo sausa, pavasaris sausas, vasara sausa. Šalyse, kurios remiasi hidroenergija, rezervai hidroelektrinėse buvo labai žemi, tai lėmė mažą pigios elektros pasiūlą, taigi kainos dabar pakilusios į viršų.

Kas buvo su dujomis – šių metų vasaris buvo šaltas visoje vakarų Europoje, todėl dujų rezervai ištuštėjo – šoktelėjo kainos. Taigi visa tai siejasi. O pasaulio ekonomikos augimas sąlygojo žaliavų brangimą – todėl buvo postūmis kainoms tarptautinėse rinkose.“

Pastebėjus, kad naftos kaina krenta, tačiau tai neatsiliepia elektros, dujų, šildymo kainoms, T. Povilauskas teigė, kad esame neteisingai pripratinti sieti šias kainas, nes tam tikrais laikotarpiais jos išsiskiria dėl skirtingų rinkų.

Arnas Mazėtis, Valdas Lukoševičius, Virgilijus Poderys, Tadas Povilauskas
Arnas Mazėtis, Valdas Lukoševičius, Virgilijus Poderys, Tadas Povilauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

Tuo metu V. Poderys apgailestavo, jog viskas brangsta vienu metu: „Tenka pripažinti, kad daug įvykių ir atsitikimų subėgo vienu metu, nes dėl vandens trūkumo Skandinavijoje ir kai kurių atominių elektrinių užsidarymo elektros kainos kilo. Šilumos kainų kilimą veikė biokuro kainų kilimas, o JAV dujų kaina išaugo 80 proc. Taigi visi šitie regioniniai ir pasauliniai pokyčiai subėgo į vieną laikotarpį.“

Anot V. Poderio, valstybė gali suvaldyti tik biokuro kainas, tačiau to nepadarė. „Ar tikrai valstybė, mes patys, negalėjo suvaldyti biokuro kainų? Manau, kad galėjome ir Valstybinė miškų urėdija turėjo proaktyviai veikti“, – sakė jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ekonomistai perspėja: Lietuva gali prarasti tik ką atgautus Baltijos tigro marškinius (19)

Krizės ženklai yra matomi ir jei sunkmetis ateis – neišvengiamai palies Lietuvą, tačiau kiti...

Naujovė: besidraudžiantys matys, kiek sumoka mokesčių draudimo bendrovei (4)

Gyvybės draudimo rinka Lietuvoje lėtai artėja prie ES rodiklių, tačiau nuo Europos vidurkio...

Verslą prižiūrinčių institucijų skaičius po metų sumažės nuo 55 iki 47 (5)

Verslo priežiūros institucijų skaičius nuo 2020 metų sumažės 8 - nuo šiuo metu veiklą...

Įspėja: pirmadienis - paskutinė diena pateikti nekilnojamojo turto deklaracijas gyventojams

Valstybinė mokesčių inspekcija ( VMI ) primena, kad gyventojai, kuriems nuosavybės teise...

Lietuvos banko valdyba „Revolut“ suteikė elektroninių pinigų įstaigos licenciją (4)

Lietuvos banko teikimu Europos Centrinis bankas išdavė specializuoto banko licenciją bendrovei „...

Top naujienos

Ekonomistai perspėja: Lietuva gali prarasti tik ką atgautus Baltijos tigro marškinius (19)

Krizės ženklai yra matomi ir jei sunkmetis ateis – neišvengiamai palies Lietuvą, tačiau kiti...

Skvernelis kirto Grybauskaitei: prezidentės politiką iliustruoja „tulpių paštas“ valdančiuosius bandoma „sumonstrinti“ (1084)

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ketvirtadienį pareiškė, kad prezidentės Dalios...

Palygino kelionių organizatorių pasiūlymus: poilsis ten pat, o kainų skirtumas – 400 eurų (118)

Planuojant kelionę visuomet svarbu gauti norimo tipo poilsį už geriausią įmanomą kainą. Vis...

Karbauskis: atsakomybę už etatinio apmokėjimo klaidas turi prisiimti ir Grybauskaitė (107)

Atsakomybę už etatinio mokytojų apmokėjimo modelio klaidas turi prisiimti ir prezidentė Daia...

Pristatė, kaip galėtų atrodyti nacionalinis stadionas papildomai siūlo oro gondolą iš miesto centro (76)

Aukščiausiojo Teismo į konkursą sugrąžinta įmonė „ Vilniaus nacionalinis stadionas “...

Prie derybų stalo susėdę mokytojai sulaukė užsienio žiniasklaidos dėmesio: nuotaikos – kalėdinės (152)

Ketvirtadienio rytą mokytojai su laikinai Švietimo ir mokslo ministro pareigas einančiu Roku...

Eligijus Masiulis kaltina prof. Landsbergį užleidus Lietuvą „valstiečiams“ (444)

Į politiką grįžtantis ir į Klaipėdos merus kandidatuojantis teisiamas buvęs Liberalų...

„Revolut“ Lietuvoje tampa banku (134)

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų įmonė „ Revolut “ Lietuvoje gavo specializuoto...

Atviras dvyliktokės laiškas: bijau, kad niekur nebeįstosiu (64)

Esu paskutiniuosius metus gimnazijoje žingsniuojanti abiturientė. Šis tekstas nėra skirtas...

Žurnalistų dėmesio centre – keistai besielgiantys Putino apsauginiai (104)

Rusijos Federacijos prezidento apsaugos tarnybos pareigūnai dirba apsimetę operatoriais, praneša...