„Labai tikėtina, kad kitų metų viduryje arba 2012 m. mes turėsime krizę arba mūsų krizė tęsis todėl, kad nebus darbuotojų. Žinoma, jų bus, bet bus pakankamai mažai. Ką daryti? Visą verslą kelti į Vakarus ir ten įdarbinti tuos pačius lietuvius? Žinoma, galimas toks variantas. Tačiau, aš manau, kad vienintelis kelias yra branginti ir išlaikyti tuos pačius darbuotojus. Branginti juos reikia visomis prasmėmis“, – trečiadienį ISM surengtoje apvalaus stalo diskusijoje „O mūsų šalyje yra vietos?“ kalbėjo jis.

Jau esą dabar pastebima, kad kai kurios įmonės didina atlyginimus, aktyvėja darbuotojų migracija tarp įmonių Lietuvoje.

Jo nuomone, net ir esant didelei emigracijai, atsigaunant ekonomikai esamų darbuotojų kol kas pakaktų, tačiau atlyginimų didėjimas yra neišvengiamas.

„Dabar kol kas nelabai yra, iš ko didinti. Kita vertus, jei ir yra, tai reikia dar palaukti, maža ką. Aš manau, kad prireiks poros metų (kad atlyginimai grįžtų į buvusį lygį – DELFI). Nes jeigu nėra, ką samdyti, tai ką aš darau? Arba vežuosi nelegalus iš Baltarusijos, bet jeigu man reikia kvalifikuotų darbuotojų, tuomet turiu kelti atlyginimą, nes per kitus dalykus motyvuoti nelabai mokame, taigi belieka eiti per pinigus“, – kalbėjo A. Būta.

Tik atlyginimo didinimas nesulaiko

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad darbuotojus motyvuoti reikia ne tik didinant atlyginimą.

Pavyzdžiu pranešėjas pateikė JAV atliktą tyrimą su aukštos kvalifikacijos darbuotojais, kuris parodė, jog darbdaviai klaidingai mano, kas yra svarbiausia darbuotojams.

Arvydas Būta
Pirmoje vietoje pagal svarbą darbuotojai nurodė įvertinimą, antroje – įtraukimą į reikalus, trečioje – pagalbą iškilus asmeninėms problemoms. Tuo metu darbdaviai galvojo, kad darbuotojams pirmiausiai svarbu geras atlyginimas, antroje vietoje – saugumas darbe, trečioje – karjera.

„Tai yra visiškas totalus neatitikimas. Natūralu, jeigu žmogui neužtenka įvertinimo ir dėmesio, jis juk neis pas savo vadovą ir nesakys, kad norėtųsi įvertinimų ar pagyrimų, jis sako: „noriu didesnio“ atlyginimo“. Matyti, kad žmonės tiesiog nesusikalba“, – teigė konsultantas.

Jo teigimu, motyvacijos sudedamąsias dalis gerai atspindi JAV profesoriaus N. Nohria prieš porą metų pradėti plėtoti emocinių siekių modeliai: įsigijimo, susietumo, saugumo ir supratimo.

„Įsigijimo „draivas“ – einu į darbą, kad po to galėčiau kažką įsigyti, tačiau to neužtenka. Yra susietumo „draivas“ – man reikia kompanijos, su kažkuo pabendrauti, supratimo „draivas“ – prasmės, ką aš apskritai šiame gyvenime veikiu, be abejo, yra ir saugumo „draivas“. Jeigu šie keturi varikliai yra nepatenkinti, motyvacijos darbe nėra“, – kalbėjo A. Būta.

To paties JAV mokslininko atlikti eksperimentai parodė, kad kompanijoje, kur motyvacijos lygis yra vidutinis, padidinus nors vieną šių siekių, bendra motyvacija padidėja 8 proc., o padidinus visus keturis – ji išauga beveik dvigubai.

„Taigi menkas ar netgi didelis atlyginimo pakilnojimas arba kitokie dalykai neduoda efekto. Motyvacijos didinimas turėtų būti per visus šiuos „draivus“. Turėtų būti ne atlygis, o jo sistema, kurioje jis būtų diferencijuojamas pagal kvalifikaciją ir rezultatus. Kitaip tariant, darbuotojas aiškiai mato, kai patyręs senbuvis gauna tokį patį atlygį, kaip ir tik ką pradėjęs dirbti. Natūralu, kad jis jaučiasi įskaudintas, nelaimingas ir eina ieškoti kažko kito“, – pavyzdį pateikė pranešėjas.

A. Būtos nuomone, dabar yra pats laikas padėkoti už darbuotojų lojalumą krizės metu.

„Vis tiek rezultatai jau šiek tiek auga, aišku, bus labai gražus kalėdinis išbandymas. Pamatysime, ar kažkas auga, ar neauga lyginant su pernai ir užpernai. Manau, kad galėtų būti padėkojimai, apdovanojimai už lojalumą. Tai yra visiškai nebrangu, bet žmonėms yra smagu“, – teigė jis.

Vieni kitiems keršijo

Konsultantas prognozuoja, kad netrukus gali sugrįžti tie laikai, kai darbuotojai savotiškai šantažuodavo darbdavius reikalaudami didinti atlyginimą.

„Jeigu prisimenate, prieš krizę buvo darbuotojų kerštas darbdaviams su visokiais šantažais „man siūlo geresnį darbą, taigi gal galite man padidinti atlyginimą“. Iš principo tai buvo masinis reiškinys. Tačiau krizei prasidėjus, buvo atsakomasis ėjimas – vadovai gavo gerą progą atkeršyti visiems tiems. Taigi iki šiol yra išlikusios tam tikros nuoskaudos. Žinoma, pačius aktyviausius atleido, bet ir tie, kurie liko, kada nors ir netgi labai greitai pradės keršyti“, – prognozavo A. Būta.

Tai, kad dar prieš krizę atlikti tyrimai parodė, jog lietuviai yra vieni nelojaliausių darbuotojų, anot jo, lemia vadovų nekompetencija, todėl pagerėjus ekonomikos sąlygoms, problema gali paaštrėti.

„Aš manau, kad tai lėmė vadovų nekvalifikacija santykių ir emocijų prasme. Tokių dalykų nelabai kas moko. Jeigu įmonėje yra geri santykiai, tuomet viliojamam darbuotojui reikia pasiūlyti daugiau nei 50 proc. didesnį atlyginimą, jeigu santykiai yra blogi – pervilioti galima pasiūlius 20-30 proc. daugiau, o kartais ir mažiau. Tai labai aiškiai matėsi prieš krizę. Mano galva, tai labai aiškiai pasimatys ir vėl“, – kalbėjo pranešėjas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją