„Praeiti metai buvo geri metai pramonei, Lietuvos verslui, mes parodėme savo atsparumą nepaisant visų krizių, kurios buvo – pandemija, problematika su žaliavų tiekimu ir kaina, Kinijos buvę niuansai, karas Ukrainoje, Lietuvos verslas prieš tai atsilaikė gerai.
Turime rekordinį bendrąjį vidaus produktą, rekordines eksporto aukštumas, rekordinį augimą 33 proc. vietinės lietuviškos produkcijos eksporto, rodikliai yra iš tikrųjų geri“, – ketvirtadienį Prezidentūroje teigė V. Janulevičius.
„Bet, praeitas ketvirtis rodo tam tikrus nerimo ženklus visiems mums. Tie nerimo ženklai pirmoje eilėje yra susiję su energetika, tai yra atspindys antrojo ir trečiojo ketvirčio aukštų elektros, naftos, dujų kainų, kurios atsiliepia truputį pavėluotai, nes ekonomika visada yra inercinis dalykas. Ketvirtame ketvirtyje matome 1,7 proc. sumažėjimą lyginant su praeitu ketvirčiu, tai vadinasi jau pusiau įžengimas į recesiją“, – pridūrė jis.
Pramonininkų atstovas tikisi, kad šių metų pirmasis ketvirtis bus pozityvesnis ir teikiantis daugiau optimizmo, negu praeitų metų paskutinysis ketvirtis ir tam, šiuo metu, yra nukreiptos lėšos.
„Tikimės, kad sausis ir pirmasis šių metų ketvirtis bus pozityvesnis, tam yra nukreiptos lėšos ir tam, kad daugiau nepriklausytume nuo trečiųjų šalių, daugeliu atveju, yra paskatintas skubesnis perėjimas, Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, prie savo energijos šaltinių, žaliųjų energijos šaltinių, vėjo, saulės ir kt.
Didžiausia koncentracija buvo sudėta į tai, kad milijardas eurų ar vienas gigavatas energetiniam skurdui sumažinti, savivaldose, žmonėms ir verslui, apie šimtai megavatų arba milijonų, rezervuoti, užfiksuoti savo energetinius kaštus. Tai yra esminis dalykas, kuris, tikimės, bus įgyvendintas kuo skubiau“, – aiškino LPK vadovas.
Pritaria prezidentui dėl RRF paskolinės dalies panaudojimo
V. Janulevičius taip pat tvirtino pritariantis šalies prezidentui Gitanui Nausėdai dėl to, kad Lietuva turi pasinaudoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF fondo) paskoline dalimi. Jis akcentavo, kad Lietuvos verslas šiuo metu skolinasi brangiausiai euro zonoje, todėl reikia ieškoti būdų, kaip šią situaciją sutvarkyti ir prie esamos padėties valdymo galės prisidėti steigiamas Nacionalinės plėtros fondo institutas.
„Kas liečia RRF dalį, pritariame prezidentui, kad reikėtų ieškoti būdų, kaip turėti rezervą, nes mes nežinome, kas gali būti ateityje, koks posūkis gali būti konflikte (Rusijos kare Ukrainoje – ELTA) ir galbūt situacija skolinimosi rinkose pablogės. Todėl išnaudoti visą paskolinę dalį RFF, padėjus į rezervą, jeigu tai yra įmanoma, turėti galimybę pasiskolinti būtų gerai“, – aiškino LPK vadovas.
„Šiandienai Lietuva skolinasi, kaip viena iš brangiausių šalių euro zonoje, kalbant apie verslą. Pati Lietuva, kaip šalis, galbūt skolinasi pigiau, bet esame tik po Lenkijos, Čekijos ir kitų šalių, kurios turi savo nacionalines valiutas. Bet jeigu žiūrėtume į euro zoną, mes mokame didžausias palūkanas šiandienai ir tai nekelia optimistinės vizijos į priekį, verslui, todėl reikėtų ieškoti būdų ir šioje vietoje sveikiname Plėtros fondo sukūrimą, kurio laukėme labai seniai.
Galbūt pavieniui tos organizacijos, kurios buvo įkurtos(...), galbūt jų konsolidacija padės plačiau apžvelgti visą verslo struktūrą, nuo smulkaus ir vidutinio verslo iki stambesnio, didesnio verslo, kuriam irgi prieiga prie kapitalo yra limituota dėl to, kad jis nepatenka į SVV kategoriją. Taigi sveikintinas dalykas“, – pridūrė jis.
Sveikino ir siekį pelno mokesčio lengvatą pratęsti 5 metams
Galiausiai LPK prezidentas sveikino siekį pratęsti pelno mokesčio lengvatą į naujas technologijas investuojančiam verslui pratęsti penkeriems metams.
„Sveikintinas yra ir judesys pratęsti lengvatą, kuri yra skirta daugiau inovatyviam verslui, bet nepaisant to, kad finansų ministrė yra skeptiška dėl paskatų į visų įrengimų atsinaujinimą, ne į prabangos prekių įsigijimą, manau, kad būtų galima apibrėžti, jog investicijos į naujos kartos pramoninius įrenginius, kurie didintų našumą, Lietuvos eksporto galimybes, tai būtų paskata pagalvoti apie tai.
Aišku išvengiant brangių automobilių, lėktuvų, jachtų ir t.t., reikia labai siaurai apibrėžti, kad tai investicijos į gamybinius įrengimus ir ta paskata tos grupės prekėms, būtų labai logiška, ką ir minėjo prezidentas“, – sakė V. Janulevičius.
