„Gruodžio 15 dienos duomenimis, Lietuva 10 metų pasiskolino už 0,16 proc. Niekada neturėjome tokių žemų palūkanų. Tik noriu pastebėti, kad dėl to, jog nesuvaldėme Covid-19 situacijos, skolinamės už +0,16 proc.
Tuo metu latviai, kurie irgi pasiskolino 10 metų, sumokėjo -0,31 proc. Vadinasi, po 10 metų su fiksuotomis palūkanomis, jiems primokės už tai, kad jie pasiskolino. Estija skolinasi už -0,19 proc.“ – pirmadienį laidoje „Delfi tema“ kalbėjo jis.
„Worldometer“ duomenimis, pagal 1 mln. tenkančių Covid-19 atvejų skaičių, Lietuva pasaulyje gruodžio 21 dieną buvo 19 vietoje, kai Latvija – 74, o Estija – 75 vietose.
V. Janulevičius teigė, kad 2021 metų biudžete numatytas 7 proc. bendrojo vidaus produkto dydžio deficitas nėra baisus.
„Turime suprasti, kad kuo greičiau suvaldysime, kuo kiečiau dabar imsimės priemonių situacijai suvaldyti, tuo pigesni pinigai bus mums patiems. Kuo pigesni pinigai, tuo greičiau atstatysime savo ekonomiką, tuo pigiau verslui ir valstybinėms institucijoms paduosime lėšas, kad jos susitvarkytų su Covid-19“, – sakė jis.
Savo ruožtu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pastebėjo, kad Estijos skolinimosi kainai įtakos turi ne tik Covid-19, bet ir jos skolos dydis.
„Lietuvos skolos augimas yra neraminantis, o tai neabejotinai atsilieps ir skolinimosi kainai ateityje.
Svarbu pastebėti, kad tos išlaidos, kurias numatome kitais metais (padidėjęs deficitas) yra vienkartinės. Planuojame, kad tikrai suvaldysime pandemiją, turėsime vakciną, žmonės pasiskiepys ir nebeturėsime tokio masto problemų, kurias turėjome šiais metais. Tai reiškia, kad 2022 ir 2023 metais tokių išlaidų neturėsime. Deficitas mažės galbūt iki 3 proc., o vėliau galbūt bus net ir proficitas“, – laidoje sakė pašnekovas.
Investicijas peržiūrės
Naujoji Vyriausybė iš 2021 metų išėmė visą vadinamąjį „Ateities ekonomikos DNR“ planą. M. Majauskas sakė, kad jo investicijos bus peržiūrėtos.
„Tikiuosi, kad ministrai per artimiausią mėnesį detaliai peržiūrės visus planus ir jau pavasarį, tikslindami biudžetą, galėsime įtraukti visus reikiamus projektus“, – sakė jis.
Komiteto pirmininkas pridūrė, kad ir buvusi Vyriausybė turėjo įtarimų, jog kai kurių projektų finansuoti Europos Sąjungos atsigavimo fondo lėšomis nepavyks.
„Todėl į biudžetą įtraukta sąlyga, jog tie projektai, kurie yra netinkami finansuoti atsigavimo fondo, apskritai nebūtų įgyvendinami, nes Finansų ministerija tam neduotų sutikimo. Mūsų reikalas, kad fondas pradėtų veikti kuo greičiau, kai jis bus patvirtintas, ir projektai taip pat būtų įgyvendinami. Tačiau neturime tikslo išleisti kuo greičiau ir kuo daugiau pinigų, nes matėme tokių labai keistų odiozinių projektų, kuriuos tikrai reikia stabdyti. Pavyzdžiui, jodo tablečių gaminimas, skirtas gydyti nuo koronaviruso, arba senų, dyzelinių automobilių elektrifikavimas. Tokie projektai diskredituoja visą atsigavimo fondą ir ateities ekonomikos planą. Tokių projektų stabdymas yra mūsų visų interesas“, – teigė jis.
V. Janulevičius sutiko, kad dalį DNR plano priemonių peržiūrėti reikėjo.
„Ten buvo neaiškumų, susijusių su infrastruktūra, senais projektais, kurie buvo vystomi, bet neįgyvendinami, nes jiems visą laiką pritrūkdavo pinigų“, – svarstė jis.
Tačiau pašnekovas nelabai pozityviai įvertino atidėjimą iki pavasario.
„Reiktų kuo daugiau leisti pinigų verslui, kad jis kuo greičiau atsigautų, reiktų peržiūrą skubinti ir paleisti tuos pinigus kaip įmanoma greičiau. Mano žiniomis, tie pinigai turėtų būti kontraktuoti iki kitų metų gruodžio 31 dienos – taip sakė ankstesnė Vyriausybė. Įgyvendinimas turėtų būti iki 2023 metų sausio 1 dienos.
Kiekvienas nukėlimas gali padaryti tokią meškos paslaugą, kad tiesiog neturėsime laiko įgyvendinti projektų, nepaisant to, jog jie naujoviški ir reikalingi inovacijoms – apskritai ekonomikos ir verslo atstatymui“, – sakė V. Janulevičius.
Savo ruožtu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad DNR planas turėtų dirbti ekonomikos atsigavimui, o ne tam tikrų interesų grupių naudai.
„Planas atitolęs nuo pagrindinio naudos gavėjo – žmogaus. Mes už tai, kad planą reikia peržiūrėti ir smagu, jog naujoji Vyriausybė supranta, kad tam tikras veiklas reikia peržiūrėti.
Tikiuosi, kad prioritetai bus sudėti, jog kuo daugiau veiklų būtų nukreipta į žmogaus pajamų didinimą, nes šiuo sunkiausiu laikotarpiu, matyt, tai turėtų būti pagrindinis tikslas.
O dėl greičio – mes vasarą jau paskubėjome ir ta skuba davė tik vieną rezultatą – kad mes iššvaistėme labai daug laiko ir iš esmės labai gerais rezultatais pasidžiaugti negalime“, – sakė ji.
