aA
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas grįžo iš Švedijos, kur susitiko su šios šalies centrinio banko ir finansų inspekcijos vadovais. Pasak S. Jakeliūno, Švedijoje niekas nesuabejojo, kad komerciniai skandinavų bankai prisidėjo prie krizės Lietuvoje.
Stasys Jakeliūnas
Stasys Jakeliūnas
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Visose susitikimuose (Švedijoje. - ELTA) buvo kalbėta apie krizės tyrimą. Niekur nebuvo suabejota tiek pačiu faktu, kad vykdomas tyrimas, tiek pateiktais argumentais dėl Švedijos bankų vaidmens (krizės laikotarpiu. - ELTA). Vyko korektiški pokalbiai. Maža to, buvo pateikta ir papildomos informacijos, o praėjus vos kelioms valandoms po vieno iš susitikimų parlamente buvo atsiųsta ir ta konkreti informacija apie dar vieną tyrimą, 2013 m.“, - Eltai teigė S. Jakeliūnas.

Pasak jo, kalbos apie manipuliavimą VILIBOR buvo tiek Švedijos parlamente, tiek finansų inspekcijoje.

„Buvo pateikti keli grafikai. Vienas jų, kur individualios kotiruotės bankų skiriasi nuo 7 iki 17,5 proc., atrodo, padarė didelį įspūdį. (...) Mačiau, kad nuščiuvo žmonės Švedijoje pamatę, kokia yra įvairovė kotiruočių ir kuo jos grįstos. Pakomentavau, kad tik paprašius paviešinti bankų kotiruotes, iš karto jos pasikeitė. Tai vėlgi rodo, kad jos galimai didžiąja dalimi yra neobjektyvios. Detaliau apie tai nekalbėjome, bet manau, kad dėmesys bus atkreiptas į tai ateityje“, - Eltai sakė BFK pirmininkas.

Pasak S. Jakeliūno, Švedijos institucijose niekas nesuabejojo tuo, kad skandinavų bankai prisidėjo prie krizės Lietuvoje, o Švedijos centrinio banko vadovas teigė, kad jeigu krizė būtų kilusi Švedijoje, tai Baltijos valstybėms būtų buvę dar sudėtingiau.

„Buvo 50 proc. skirtumas indėlių vietinių su paskolomis, po to pasidarė 90 proc. Akivaizdu, kad pinigai buvo trumpam paskolinti motininių bankų, o po to nebebuvo pratęsiami tie paskolų terminai, ir tie pinigai grįžo sėkmingai į Švediją (iš Lietuvos. - ELTA). Maža to, paskaičiuota, kad dukteriniai bankai sumokėjo palūkanų už tas paskolintas lėšas, kas normalu, bet tie pinigai taip pat kartu su lėšomis iškeliavo į Skandinaviją“, - Eltai teigė BFK pirmininkas.

S. Jakeliūnas sako, kad Švedijoje surinkta medžiaga bus analizuojama BFK komisijos, atliekančios parlamentinį krizės tyrimą, posėdžiuose.

„Su centrinio banko (Švedijos. - ELTA) vadovu kalbėjome ne tik apie krizės tyrimą, bet ir apie platesnes temas. Su juo aptarėme ir Švedijos galimybę kada nors įsivesti eurą, nes mums tai svarbu. Esame euro zonoje, Švedija - ne, o bankai veikia čia švediški. Tai paklausiau, ar čia yra kokios papildomos rizikos elementų, bet dėl euro įvedimo kol kas atsakymas buvo, kad čia yra miręs klausimas Švedijoje, ypač po pastarosios krizės“, - Eltai sakė S. Jakeliūnas.

Kaip ELTA jau rašė, BFK komisija atlieka parlamentinį krizės priežasčių tyrimą. Tyrimo išvadų pristatymas Seime nukeltas iki spalio 31 dienos.

S. Jakeliūnas teigia, kad Lietuvos bankas (LB) netinkamai bendradarbiavo atliekant tyrimą, centrinio banko vadovas Vitas Vasiliauskas tai neigia. S. Jakeliūnas taip pat teigia, jog LB, prižiūrėdamas finansų sektorių, per krizę esą neužtikrino, kad skolinęsi žmonės nepermokėtų dėl galimų manipuliacijų VILIBOR indeksu, keičiant paskolų sutartis iš litų į euru.

LB viešai paskelbė su tarpbankinių palūkanų pokyčių analize susijusius dokumentus, kuriuos pateikia parlamentinio tyrimo komisijai. Lietuvos bankas teigė taip darantis, siekdamas išvengti galimų interpretacijų dėl krizės metu vykusių tarpbankinių palūkanų VILIBOR pokyčių. Anot Lietuvos banko atstovų, teiginys, jog krizės metu VILIBOR normos galėjo būti ekonomiškai nepagrįstai užkeltos 3-4 proc. punktais ar netgi daugiau yra pagrįstas ginčytinomis prielaidomis ir išvestiniais skaičiavimais.

BFK jau svarstė pirmąsias išvadas ir konstatuojamajai jų daliai pritarė. BFK išvadose minima, kad Lietuva, palyginus su Estija, nebuvo pasiruošusi krizei, nes nebuvo sukaupusi rezervo. Nors Latvijoje situacija buvo panaši, kaip Lietuvoje, tačiau ten reikėjo imtis ne tokių drastiškų priemonių kaip Lietuvoje. Komisijos išvadose pažymima, kad iš komisijai pateiktų atsakymų ir paaiškinimų raštu galima daryti išvadą, kad Vyriausybė rimtai nesvarstė galimybės gauti finansinės paramos bei buvo galimybės skolintis už mažesnes palūkanas iš kitų finansinių šaltinių. Išvadose minimas ir „Snoro“ bankas, kaip turėjęs įtakos gilesnei krizei.

S. Jakeliūnas Eltai sakė, kad gegužės pradžioje numatyta tęsti tyrimo išvadų rengimą, posėdis greičiausiai vyks gegužės 8 dieną.

Komisijos posėdyje bus derinamos išvados apie tai, kokiomis palūkanomis Vyriausybė galėjo skolintis ir kokią įtaką tai būtų turėję viešiesiems finansams - viešojo sektoriaus išlaidoms ir balansui, skolos dydžiui ir jos valdymo sąnaudoms.

Kaip kiek anksčiau Eltai sakė BFK pirmininkas, dėl VILIBOR ir komercinių bankų įtakos krizei dar bus diskutuojama ateityje. Iki gegužės 3 dienos laukiama Lietuvos banko atsakymo dėl galimo komercinių bankų manipuliavimo VILIBOR.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(33 žmonės įvertino)
4.3333

Regione įsitraukė į verslą: pirmame aukšte – bokso klubas, antrame – grožio salonas (52)

Pirmame aukšte – bokso klubas, antrame – grožio salonas, – tokiomis skirtingomis veiklomis...

Apdovanotos krašto gerovę kuriančios verslo įmonės (1)

Nepaisant pandemijos, verslo plėtra Kauno rajone didina pagreitį – veiklą plečia tarptautinės...

Lietuvos paštas įspėja dėl apgaulingų žinučių (9)

Lietuvos paštas informuoja klientus, kad šį savaitgalį pastebėta situacija, kuomet įmonės...

Šimonytė: matome galimybių plėsti Lietuvos bendradarbiavimą su JAE (50)

Lietuvos ir Jungtinių Arabų Emyratų ( JAE ) santykių stiprinimo perspektyvas, ekonominį ir...

Bendrovė dėl sukčių galimai patyrė net 129 tūkst. eurų nuostolį (1)

Kauno apskrities policijai neįvardijama bendrovė pranešė, kad buvo neteisėtai prisijungta prie...

Top naujienos

Po naujausių pranešimų apie Kinijos karinius pajėgumus – nerimas JAV: neturime žalio supratimo, kaip jiems tai pavyko (160)

Spalio 16 d. britų laikraštis „The Financial Times“ (FT) pranešė, kad Kinija išbandė...

Automobilių pramonės krizė kirto ir lietuvių gamintojams: darbuotojai – vėl prastovose (5)

Europoje viena po kitos užsidaro automobilių gamyklos , nuolat girdime apie lustų , žaliavų ir...

Karštus nuotykius išdavė feisbukas: 15-metė tapo motina, vaiko tėvas – nuteistasis (80)

Dvidešimtmečio vilniečio naktinės linksmybės su penkiolikmete mergina baigėsi ne taip, kaip...

Pavojingą bakteriją turi kone kas trečias – kol žmogus nieko nejaučia, kiti sėkmingai užsikrečia (59)

„Epidemijos ir pandemijos prasideda ir baigiasi, vienintelė tuberkuliozė yra amžina“, –...

Tokių vaizdų Lietuva nematė jau seniai: podiumu žingsniavo ir pusnuogiai, ir apsirengę (108)

Ryškiausias mados įvykis Lietuvoje – „ Mados infekcija “, vienam vakarui atvėrė buvusio...

Vytautė Merkytė | D+

Po baisiausios visų laikų aviacijos katastrofos Tenerifėje pritrūko karstų: iš pradžių niekas nesuvokė, kaip ant pakilimo tako galėjo susidurti du lėktuvai (3)

Kanarų salos yra pamilta lietuvių ir kitų europiečių atostogų vieta. Dar prieš pandemiją...

Į ringą grįžęs Maslobojevas po atkaklios kovos įveikė Abeną (58)

Po daugiau nei metų pertraukos į profesionalų ringą grįžęs pasaulio kikbokso čempionas...

Agnė Kulitaitė: mane apsvaigino ir išprievartavo. Mano istorija – viena iš milijono? (105)

Rugpjūčio mėn. „Delfi Plius“ publikuotas Agnės Kulitaitės tekstas su skausmingomis moterų...

Projektą „Šok su žvaigžde“ paliko dar viena pora (38)

Šeštadienio vakarą LRT televizijos eteryje su žiūrovais jau trečią savaitę sveikinosi pasaulį...