Už išvadas po pateikimo Seime balsavo 56 parlamentarai, prieš – 25, susilaikė – 9.

„Netvarus bankų finansavimo modelis, dviguba priklausomybė nuo išorės, ypač trumpo finansavimo, kai trumpalaikiais terminais buvo skolinami pinigai motininiams bankams, kai antriniai bankai patys trumpam laikotarpiui finansuodavosi, skolindavosi tarptautinėse rinkose. Tai buvo esminis krizės elementas, kuris sukėlė tuos procesus, kuriuos pagilino ir fiskaliniai veiksmai tam tikri, ne visai atsakingi prieškriziniais metais, skolinimosi sąlygos ir panašiai“, – Seime sakė vienas išvadų autorių, buvęs BFK pirmininkas Stasys Jakeliūnas.

„Bankų priežiūra taip pat buvo nepakankama, nors formaliai atitiko tuo metu dominavusią tarptautinę praktiką, tačiau akivaizdu, kad to neužteko“, – tęsė jis.

Buvęs komiteto pirmininkas rekomendavo galvoti apie valstybinio banko steigimą.

„Smagu, kad ir Lietuvos Respublikos prezidentas, turėdamas darbo ir komerciniame banke, mato, kad reikia valstybinio tinkamai valdomo ir prižiūrimo komercinio ar plėtros banko, į ką ypač krizės metu galima atsiremti ir stabilizuoti ekonomiką, užtikrinti kreditavimo srautą tvariems verslams, ko komerciniai bankai dažnai bijo“, – sakė S. Jakeliūnas.

„Kol kas, atrodo, komerciniai bankai elgiasi atsakingiau nei 2008-2009 metais, bet nežinoma, kas bus šiais metais vėliau ar kitais metais“, – pridūrė jis.

Anot buvusio BFK pirmininko, dabartiniu krizės laikotarpiu būtina stebėti bankų veiklą.

„Bankų vaidmuo ypatingai svarbus ir reikia stebėti, kad krizė arba virusas vėl neįsiveistų bankų sistemoje, o tai labai rizikinga“, – teigė jis.

S. Jakeliūnas taip pat teigė apgailestaujantis, kad Lietuvai nepavyko euro valiutos įsivesti 2007 metais.

Parlamentaras Mykolas Majauskas teigė, kad krizės priežasčių tyrimas neturi jokios naudos.
„Dabar ant jūsų slenksčio yra krizė, reikia padėti žmonėms, verslui, o jūs užsiimate jokios naudos, produktyvumo neturinčiu darbu. Apgailėtina“, – Seime sakė M. Majauskas.
Dabartinis BFK pirmininkas Valius Ąžuolas teigė, kad krizės tyrimas leido išvengti anksčiau padarytų klaidų.

„Šis krizės tyrimas pasiekė savo tikslą – buvo pasimokyta iš klaidų, kurios buvo padarytos tada. Pavyzdys – dabartinė Vyriausybė, finansų ministras trejus metus atsakingai formavo biudžetą ir kaupė atsargas, ko nebuvo per praėjusias krizes. Šios atsargos dabar padeda suformuoti tam tikrą pagalvę išeinant iš krizės“, – teigė V. Ąžuolas.

Išvadose teigiama, kad Lietuvos bankas sąmoningai ar nesąmoningai sudarė galimybes bankams perkelti daugelį rizikų kitiems, dažniausiai neprofesionaliems rinkos dalyviams, o nevaržydamas pigaus, spekuliatyvaus ir perteklinio finansavimo iš patronuojančių bankų, jis toleravo netolygias vietos bankų konkurencijos sąlygas.

Rašoma, kad, nepaisydamas besiformuojančių nekilnojamojo turto burbulų, ekonominių disbalansų ir iškraipomos ūkio struktūros, Lietuvos bankas toleravo agresyvią ir riziką ignoruojančią Skandinavijos bankų konkurencinę kovą dėl rinkos dalies ir leido šiems bankams visiškai perimti pinigų politikos kontrolę.

Tyrimo išvadose taip pat pabrėžiama, kad Baltijos šalių bankų sistemos ir ekonomikos buvo struktūriškai pažeidžiamos dėl dvigubos priklausomybės nuo išorės finansavimo (šalies bankai – nuo patronuojančių bankų, o šie – nuo tarptautinių rinkų). Trys Baltijos šalys išsiskyrė didžiausia priklausomybe, o šių šalių kredito rinkose dominavo vienos šalies – Švedijos – bankai. Todėl, kaip teigiama išvadose, išskirtinai gili krizė Lietuvoje – pirmiausia Švedijos bankų ir jų patronuojamųjų bankų, taip pat ir Lietuvos bei Švedijos priežiūros institucijų atsakomybė.

Tai, kad Lietuva nesugebėjo 2007 metais įsivesti euro, taip pat pagilino krizę, nes išaugo lito devalvavimo rizika, smarkiai padidėjo palūkanos litais, o tai pablogino kelių dešimčių tūkstančių namų ūkių, taip pat ir verslo įmonių, paėmusių paskolas litais kintamosiomis palūkanomis, finansinę būklę, rašoma išvadose.

Tai, kad 2006-2008 metais Vyriausybė veikė mažumos sąlygomis, taip pat 2008 metų rudenį vykę Seimo rinkimai, teigiama išvadose, trukdė bent iš dalies pasirengti prasidedančiai krizei.
Rekomendacijose BFK siūlo Vyriausybei svarstyti galimybę įkurti nepriklausomą nuo centrinio banko finansinių paslaugų ir vartotojų teisių priežiūros instituciją, visapusiškai nagrinėti galimybę mažinti leistiną bankų rinkos koncentracijos lygį.

Krizės tyrėjai siūlo atlikti galimybių studiją dėl komerciniais pagrindais veikiančio valstybinio banko, kuris būtų orientuotas į bazinių finansinių paslaugų paketą, gyventojų, verslo, valdžios sektoriaus kreditavimo ir kitų finansinių paslaugų suteikimą.

Krizės tyrimą kritikuoja opozicija, o Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas yra sakęs, kad taip užsiimama „finansine archeologija“.

Lietuvos bankas: informacija 2008–2009 metų krizės tyrimo išvadoje pateikiama selektyviai, vertinimai – klaidinantys

Lietuvos bankas (LB) teigia, kad informacija tyrimo išvadose pateikiama selektyviai, o vertinimai yra klaidinantys.

„Atkreipiame dėmesį į tai, kad informacija tyrimo išvadoje pateikiama selektyviai, neatsižvelgiant į tam tikrus (Biudžeto ir finansų – ELTA) komitetui teiktus skaičiavimus ir faktus. Pateikti vertinimai yra klaidingi ir klaidinantys, grindžiami ne komitetui teiktais objektyviais duomenimis, bet vienpusiška išankstine nuomone ir interpretacijomis, nenurodant reikšmingų svarbių argumentų“, – teigiama LB išsiųstame rašte Seimo nariams.

Pasak institucijos, tyrimo metu apklausti liudytojai buvo „atrinkti selektyviai, sąmoningai ignoruojant ekspertus, kurie ne tik teoriniu, bet ir praktiniu lygmeniu dirbo su tyrime nagrinėjama problematika.“

LB teigimu, į komitetą nebuvo kviečiami liudyti nei komercinių bankų vadovai, nei bankų įgalioti atstovai, kurie krizės metu ir buvo atsakingi už tarpbankinių palūkanų normų kotiruočių nustatymą ir pateikimą, taip pat nebuvo kviesti Lietuvos banko ekspertai, išskyrus vieną buvusį LB tarnautoją, kuris, pasak institucijos, turėjo išankstinę nuomonę.

Institucija taip pat nurodo, kad tyrimo medžiaga ir išvados, jeigu joms būtų pritarta, klaidintų visuomenę, nes informacija tyrimo išvadoje pateikiama vienpusiškai.

„Pavyzdžiui, paskolų ir indėlių palūkanų normų didėjimas krizės metu vertinamas selektyviai akcentuojant tik vienos iš palūkanų normų rūšies didėjimo pasekmes. Kitaip tariant, nors paskolų ir indėlių litais palūkanos didėjo panašiu lygiu, pabrėžiamos paskolų turėtojų mokėtos didesnės palūkanos, nepaisant kitos visuomenės grupės – indėlininkų – turėto agreguotuoju lygiu panašaus dydžio palūkanų prieaugio“, – teigiama rašte.

Pasak Lietuvos banko, tyrimo išvadoje „kryptingai ignoruojami paties komiteto prašymu atlikti Lietuvos banko skaičiavimai ir kita pateikta informacija, kai tai neatitinka iš anksto suformuluoto naratyvo.“

„Pavyzdžiui, nepaisant komiteto prašymu Lietuvos banko teiktų patikslintų skaičiavimų, kurie buvo gauti inicijavus papildomą mikroduomenų analizę, komiteto tyrimo išvadoje tendencingai, siekiant nurodyti kuo didesnę sumą, ir toliau nurodomos apytikslėmis prielaidomis grįstos didesnės skolininkų palūkanų permokos“, – tikina centrinis bankas.

Rašte taip pat nurodoma, kad tyrimo medžiagoje pateikta informacija neatitinka iš esmės per praėjusį dešimtmetį pasikeitusių aplinkybių, susijusių su LB funkcijomis.

„Nors iki finansų krizės Lietuvos bankui nebuvo suteikti finansinių paslaugų priežiūros ir makroprudencinės politikos įgyvendinimo Lietuvoje mandatai, tyrimo medžiagoje suponuojama, kad Lietuvos bankas turėjo veikti pagal tokius mandatus. Antra, pasikeitus Lietuvos banko vadovybei, 2011 ir 2015 metais buvo įvestos makroprudencinės priemonės, kurios riboja perteklinį ir neatsakingą skolinimą, o Lietuvos bankui makroprudencinės politikos mandatas buvo suteiktas 2014 metais“, – nurodo LB.