„Tai yra ir politinė, ir finansinė bomba – ne artimiausiais metais, bet žiūrint šiek tiek toliau į ateitį, po 3 ar 4 metų“, – pirmadienį tiesioginėje DELFI TV laidoje „Gyvai“ sakė jis.
Šią savaitę Seime turėtų būti priimti mokesčių ir pensijų reformų įstatymai. Pastaruoju metu keli jų aspektai sukėlė ypač daug aistrų. Labiausiai nesutariama dėl „Sodros“ lubų, progresinių mokesčių, pajamų ne iš darbo santykių apmokestinimo ir t.t.
Nepritaria ministerijos paradigmai
Balandį pristatydamas mokesčių reformos gaires, finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad vienas pagrindinių jos tikslų – kad darbo pajamų apmokestinimas Lietuvoje taptų palankiausiu Baltijos šalyse.
S. Jakeliūnas teigė, kad nepritaria tokiai išeities pozicijai.
„Vertinant Europos Sąjungos, EBPO kontekste, mūsų darbo jėgos apmokestinimas, jei kalbame apie vidutines pajamas, tikrai nėra didžiausias, jis net nėra aukštas.
Jei kalbame apie didelius atlyginimus uždirbančių asmenų apmokestinimą, tada reikia lyginti atskirai: imti 5, 8 ar 10 vidutinių darbo užmokesčių ir žiūrėti. Kitur dominuoja progresiniai pajamų mokesčių tarifai, todėl jei tame segmente palygintume, manau irgi nebūtume labiausiai apmokestinantys“, – komentavo jis.
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys priminė, kad partijos programinėse nuostatose apie galimą darbo pajamų apmokestinimą buvo kalbama, bet su sąlyga, kad būtų apmokestinamos kitos pajamos: dividendai, kapitalo perleidimo ir panašiai.
„Jeigu gautume pajamų iš to, tada tokiu pat mastu būtų galima mažinti darbo santykių apmokestinimą. Dabartiniai pasiūlymai panašesni į finansinį populizmą, o ne atsakingus sprendimus“, – sakė S. Jakeliūnas.
Sisteminė skurdo problema
Tiesioginėje DELFI transliacijoje dalyvavę Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas sakė, jo netenkina dabartiniai Vyriausybės pasiūlymai.
„Toks vienašališkas pasiūlymas iš Vyriausybės, kad reikia pamažinti mokesčius, nepasakant daugiau, o kaip bus su išlaidomis, kurios valstybei būtinos, kokia yra jų vizija – manęs asmeniškai toks pasakymas netenkina“, – sakė jis.
Politikas pabrėžė, kad Lietuvoje jau seniai yra struktūrinė viešojo finansavimo problema.
„Turime pagrindinių viešųjų paslaugų – sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos – trūkumą. Dėl to turime sisteminę skurdo problemą, tebesitęsiančią emigraciją, nes net 13,5 proc. emigravusių žmonių sakė, kad Lietuvoje susiduria su pinigų trūkumo maistui problema“, – dėstė T. Tomilinas.
Jis priminė, kad LVŽS žadėjo spręsti pajamų nelygybės klausimą.
„Tikrai nesakėme, kad tapsime konkurencingiausia pagal mokesčius šalimi. Sakėme, kad spręsime pajamų nelygybės problemą. Tačiau manęs nei kiek nenustebino Finansų ministerijos noras.
Sutinku su tuo noru, bet tik pirmiausia išsprendus pajamų nelygybę, skurdo problemą. Su tokiomis problemomis mes niekada netapsime konkurencingiausia šalimi, nebent sunaikinsime viešąjį sektorių, čia atvažiuos šimtai tūkstančių imigrantų ir tada galbūt konkurencingumas bus pasiektas“, – sakė jis.
Įspėja nekartoti 2006 metų
S. Jakeliūno manymu, pasiūlymas NPD taikymą plėsti iki 2,5 VDU yra nepamatuotas.
„Negalima tokio sprendimo priimti Seime, nes jei jis bus priimtas, tai bus finansiškai neatsakingas sprendimas, prilygstantis tam, kas vyko Seime ir Vyriausybėje nuo 2006 iki 2008 metų.
Tada gyventojų pajamų mokestis buvo sumažintas nuo 33 iki 24 proc. Buvo didinamos pensijos, o po to, kai atėjo Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, reikėjo skolintis kelis milijardus litų papildomai ir mokėti milžiniškas palūkanas“, – komentavo jis.
Seimo narys dar pastebėjo, kad pastarosiomis dienomis pradėjo aiškėti Europos Komisijos siūlymai Lietuvai dėl sanglaudos politikos, žemės ūkio, kaimo plėtros fondų.
„Žmonės penktadienį sėdėdami Europos reikalų komitete, kuriame ir aš dalyvauju, linkčiojo galvomis į mano pastebėjimą, kad ateina tie laikai, kuriems mes jau seniai turėjome ruoštis. Kofinansavimo reikalavimai Lietuvai iš nacionalinio ir savivaldybių biudžetų didės drastiškai. Galime atsidurti tokioje situacijoje (čia geriausiu atveju), kad prasidės ekonominė ir fiskalinė stagnacija. Mes neturėsime iš ko auginti savo ekonomikos ir didinti biudžeto pajamų.
Blogiausiu atveju, tai gali būti ekonomikos ir finansų pajamų nuosmukis. Prisiimti tokius įsipareigojimus tokiame kontekste, kai dar dėl pasiūlymų nėra sutarta, nėra aišku, ar EK pasiūlymas bus pagerintas, yra finansiškai neatsakinga“, – dėstė jis.
S. Jakeliūno vertinimu, šiuo metu NPD galima didinti apie 10 proc.
„Šių metų rudenį, kai bus EK, Finansų ministerijos prognozės apie tai, kas mūsų laukia 2020, 2021 metais, turėsime geresnį vaizdą naujos ES paramos programos parametrų ir galėsime aptarti kitus siūlymus.
Kam šokti į priekį su tais įsipareigojimais? Man sako, jei bus blogai, tai atšauksime. Tai jei priimi įsipareigojimą, jo atšaukimas bus vertinamas kaip politinis fiasko, mokesčių didinimas. Tai bus interpretuojama neigiamai“, – įspėjo politikas.
