Kartu su valstybės biudžetu teikiami ir kiti susiję įstatymų pakeitimų projektai. Pagal savo kuruojamas sritis, juos pristatys V. Šapoka, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno, kitų metų biudžete atsispindi esminiai dalykai, kurie buvo priimti Seimo pavasario sesijoje: mokesčių reforma, švietimo sektoriaus finansavimo didinimas, įsipareigojimai gydytojams ir kita. Jo teigimu, mokestinės naštos mažinimas palies visus dirbančiuosius, tarp jų ir dirbančius viešajame sektoriuje.
„Svarbus elementas, kad nuo kitų metų nebelieka ir finansavimo pensijų fondo antrosios pakopos iš „Sodros“. Tai reikšmingas pokytis, dėl kurio gerėja „Sodros“ galimybės ateityje išlaikyti pensijų didinimą. Juolab nuo šių metų sausio 1 d. neliko ir „Sodros“ skolos, kuri siekė 3,7 mlrd. eurų“, - Eltai sakė S. Jakeliūnas.
Pasak S. Jakeliūno, šiuo biudžetu einama pagrindinio tikslo, kad viešieji finansai būtų subalansuoti, link. Jo žodžiais, jau kelis metus iš eilės sėkmingai išlaikoma ir užtikrinama finansinė drausmė.
„Jeigu reikėtų kalbėti apie ekonomikos nuosmukius ar sulėtėjimus, tai situacija yra gerokai geresnė, lyginant su 2007-2008 m. Viešųjų finansų, nuosaikios ir mažiau rizikingos plėtros prasme tai yra labai svarbu. Esame žymiai geresnėje būklėje nei prieš 10 metų“, - pabrėžė S. Jakeliūnas.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas viliasi, kad neteks kitų metų biudžeto projekte daryti didelių pakeitimų, tačiau teigė, kad jų koregavimų išvengti nepavyks.
„Kaip visuomet ir būdavo, biudžetas bus naudojamas politiniais tikslais, bet šį kartą tai vyks dar intensyviau. Vis dėlto tikiuosi, kad tiek Vyriausybė, tiek valdančioji koalicija susitvarkys tiek su politiniais iššūkiais, tiek su finansiniais pasiūlymais, kurių, tikėtina, bus“, - Eltai sakė S. Jakeliūnas.
ELTA primena, kad Vyriausybė antradienio neeiliniame posėdyje pritarė Finansų ministerijos parengtam 2019 m. biudžeto projektui, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas 6 struktūrinėms reformoms.
Biudžetas parengtas, remiantis rugsėjo pradžioje paskelbtu ūkio raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2019 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,8 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 2,5 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 7,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 5,9 proc.
2019 m. biudžete numatytas 0,4 proc. BVP perteklius. Numatoma, kad 2019 m. pabaigoje viešųjų finansų rezervai sudarys 1,5 mlrd. eurų.
Valstybės biudžeto pajamos kitąmet turėtų siekti 10 mlrd. 587 mln. eurų, o išlaidos - 11 mlrd. 682 mln. eurų. „Sodros“ biudžeto pajamos sudarys 4 mlrd. 455 mln. eurų, o išlaidos - 4 mlrd. 43 mln. eurų.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamos sudarys 2 mlrd. 60 mln. eurų, išlaidos, planuojama, sieks 1 mlrd. 961 mln. eurų.
2019 m. socialinei apsaugai numatyta 5 mlrd. 472 mln. eurų biudžeto lėšų, švietimui - 1 mlrd. 517 mln. eurų, sveikatos apsaugai - 2 mlrd. 155 mln. eurų, ekonomikai - 2 mlrd. 214 mln. eurų, gynybai - 1 mlrd. 026 mln. eurų.
Numatoma, kad daugiausiai papildomų lėšų kitais metais sulauks sveikatos apsaugos (279 mln. eurų), švietimo (185 mln. eurų) ir socialinės apsaugos (151 mln. eurų) sritys. Taip pat bus skiriama papildomų lėšų mokytojų, medikų atlyginimų didinimui bei pensijų indeksavimui.
Savivaldybių biudžetai bus mažesni nei šiemet, bet didesni nei 2017 m. Jų pajamos sieks 2 mlrd. 937 mln. eurų, o išlaidos, planuojama, - 2 mlrd. 917 mln. eurų.
Pelno mokesčio įstatymo projektu siūloma pratęsti PVM lengvatą filmų gamybai iki 2023 m.
Be to, pritarta papildomai skirti 1,2 mln. eurų kultūros sektoriaus darbuotojų atlyginimams.
Jeigu Seimas pritars Vyriausybės siūlymams, nuo kitų metų pradžios vaiko pinigai už kiekvieną vaiką paaugs nuo 30 iki 50 eurų. Taip pat siūloma suvienodinti išmokos dydį, mokamą vaikams, augantiems nepasiturinčiose ir gausiose šeimose, ir nepriklausomai nuo vaikų amžiaus kiekvienam vaikui skirti po 20 eurų priemoką. Tai reiškia, kad nepasiturinčioms ir gausioms šeimos už kiekvieną vaiką bus mokama po 70 eurų.
Pritarta ir MMA didinimui. Nuo kitų metų sausio 1 d. MMA bus didinama 7,5 proc., iki 430 eurų, ir minimalusis valandinis atlygis 7,5 proc., iki 2,63 euro. Šiuo metu MMA yra 400 eurų, minimalusis valandinis atlygis - 2,45 euro. Įvertinus tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioja mokestinė reforma, MMA būtų 555 eurai, minimalusis valandinis atlygis - 3,39 euro. 2019 metais valstybės biudžeto projekte šiam tikslui papildomai numatyta 13 mln. eurų.
Taip pat pritarta siūlymui didinti minimaliuosius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus žmonėms, kurie dirba valstybės ir savivaldybių įstaigose. Minimalieji koeficientai valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojams didinami dėl minimalios algos augimo. Planuojama, kad kitų metų biudžete tam prireiks papildomų 16 mln. eurų.
Priimtas siūlymas iki 134,2 euro didinti pareiginės algos bazinį dydį, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, politikų ir teisėjų darbo užmokestį. Po mokesčių reformos pareiginės algos bazinis dydis didinamas 1,289 karto ir sieks 173 eurus. Šiuo metu pareiginės algos bazinis dydis yra 132,5 euro.
