Kiekvienas naujas IT mega sandoris senosios ekonomikos ekspertams prideda po kuokštą žilų plaukų ir papila pagiežingų prognozių, kad „tuoj tuoj bus, kaip buvo su „dot com“ krize“. Norint perkąsti šį ekonomikos fenomeną ir suprasti, jog nesikartos 2000-ųjų „burbulas“, į viską reikia pažvelgti pro „Google Glass“ akinius.
Ar tikrai jau esame naujos IT krizės prieangyje?
Iš pradžių prisiminkime, tai ką šiai dienai pranašauja ne vienas senosios ekonomikos ekspertas - 1995–2000 metais dėl labai staigiai brangusių interneto bendrovių ir su jomis susijusių įmonių akcijų kilo visa akcijų rinka. Nuo 1999-ųjų per metus JAV NASDAQ akcijų indeksas padvigubėjo. Tačiau 2000 metais šis burbulas pradėjo bliūkšti, nes žmonės pradėjo abejoti, ar jų valdomos interneto bendrovių akcijos tikrai tokios vertingos ir nutarė jas parduoti.
Pusė internetinio verslo įmonių negeneravo jokio pelno, todėl prasidėjo grandininė bankrotų reakcija ir pilni vilčių investuotojų pinigai buvo prarasti. Iki šios dienos ekonomikos ekspertams, rizikos kapitalo fondams ir tuometiniams verslininkams tas laikotarpis prisimenamas su nemaloniu skoniu burnoje.
Ar šiandien esame panašioje situacijoje?
Drįsčiau teigti, jog prieš beveik penkiolika metų įvykusio nutikimo negalime lyginti su šių dienų padėtimi. 2000-ųjų atvejį reiktų vadinti „internetinių verslų“, o ne „technologinių verslų“ burbulu. Tai - pagrindinis skirtumas tarp šios dienos ir prieš penkiolika metų vykusių fenomenų.
Ko gero, geriausiai šiuos skirtumus gali įvardyti Ronas Conway'us – žmogus, kuris matė tiek 2000-ųjų burbulą, tiek ir šiandieninių kompanijų pakilimą. 2014-aisiais jam priklauso dalis tokių verslų, kaip „Facebook“, „Goolge“, „Napster“, „Twitter“ ir k.t. Jo nuomone, tai, kas vyksta dabar, – toli gražu ne „burbulas“. „Šiandieninės kompanijos generuoja realias pajamas, kuria nenuginčijąmą vertę“, – sako R. Conway'us.
Akivaizdu – skirtumas tarp 2000-ųjų ir 2014-ųjų yra ne tik auditorijos dydis, tačiau ir kiti ne mažiau svarbūs faktoriai, vienas svarbiausių – paslaugų naudotojas. Žmonės apsigyveno internete ir ten išleidžia gerokai daugiau savo pinigų. Jeigu ankščiau stebino technologija, galinti padėti apmokėti sąskaitas internetu, dabar nėra keista mobiliųjų programėlių pagalba sumokėti už automobilio stovėjimą, išsikviesti taksi, užsisakyti maistą, pirkti kelionę, stebėti sporto varžybų rezultatus ar net ieškoti antrosios pusės. Kitaip tariant, IT verslai tapo ir kasdieninių, ir proginių paslaugų tarpininkai.
Kitoje Jūsų, kaip vartotojo, ekrano pusėje šios rinkos išskirtinumas – rizikos kapitalo fondai. Jeigu startuolį pavadintumėme degtuku, jiems atitenka žibalo vaidmuo, tačiau šių dienų skaičiai gali jus nustebinti. Nors žiniasklaidoje skelbiami nulių kiekiai gali priversti aikčioti, tačiau juos palyginus mes dar toli gražu nepriartėjome prie „dot com“ beprotystės.
2000 m. rizikos kapitalo fondai investavo į 8014-a įmonių, kurioms patikėjo 105 milijardus JAV dolerių, tuo metu 2013 m. rizikos kapitalo fondai išdalijo 28,5 milijardo JAV dolerių 4041-ai bendrovei (nepamirškime ir to, jog šiandien dolerio vertė yra žymiai menkesnė). Iš šių skaičių galime daryti išvadą, jog dydžiu nė iš tolo neprilygstame „dot com“ eros matams. Ko gero paklausite, jeigu skaičiai tikrai neatspindi 2000-ųjų krizės, kodėl kyla toks sąmyšis?
Su kiekvienu investicinio raundo ataskaitos paskelbimu kyla projekto vertė, apie jį daugiau kalbama, dėl to sulaukiama išskirtinio dėmesio. Tuo suinteresuoti ir bendrovės įkūrėjai, ir investuotojai. Tiek paprastam naujienų skaitytojui, tiek rinkos analitikui tai gali sudaryti iliuziją, jog kasdien įvyksta po dešimt multimilijardinių sandorių. Nors rinka didėja ir apsukos greitėja, faktai byloja, kad IT rinkos vairuotojai dar jaučia, kur yra stabdžio pedalas.
Startuolio vaidmuo – išskirtinis
Ko gero, daugiausiai dėmesio susilaukia magišką pavadinimą užsitarnavęs jaunas, žaibišką potencialą augti turintis įmonių tipas – startuoliai. Nors pripažįstama, kad tik vienas iš dešimties startuolių sugeba nenuskęsti per pirmuosius gyvavimo metus, o į tuos, kuriais patiki rizikos kapitalas, vienas iš keturių - investuotojų ši statistika negąsdina. Rizikos kapitalo fondai ir verslo „angelai“ žino, jog „paaukojus“ trims startuoliams po milijoną, ketvirtasis šaus kaip Rūta Meilutytė ir padengs visus nuostolius su kaupu. Būtent dėl šios priežasties mes matome augantį investicijų skaičių į IT įmones, kurios gavo rizikos kapitalo fondų pasitikėjimą.
Bet ne tai yra pagrindinė sėkmingos startuolių ir technologinių verslų ateities priežastis.
Naujausia IT industrijos ašis – ką tik universiteto iškeptas, dar kepamas arba interneto išaugintas entuziastas, sukūręs savo startuolį. Nors esame technologiniame amžiuje, žmogiškasis faktorius visada buvo ir visada liks vienu pagrindinių verslo varomųjų variklių.
Taip ir informacinių technologijų industrija – kas ji be „svajoklių programerių“?
Todėl ir investuojama ne į idėją, o talentingą komandą – motyvuotus, protingus, išsilavinusius ir bet kokia kaina pergalės siekiančius jaunus lyderius.
Didžiausias skirtumas tarp tuometinių ir dabartinių verslų, yra tas, jog šiandien mes turime milžinišką vertę sukuriančias internetines technologijas, kurias išranda žmonės, jau „gimę prie kompiuterio“ ir geriau nei kas kitas suprantantys, ko reikia interneto planetai.
Kokias grėsmes tai kelia Lietuvai?
Lietuvoje startuolių bendruomenė dideliais tempais auga kiekvienais metais. Mūsų šalis nėra ta rinka, kurioje gali pasiekti aukščiausių savo ambicijų, paprasčiausiai esame per maži, tačiau čia mes turime idealias sąlygas kurti ir išbandyti savo produktus. O sulaukę ankstyvos sėkmės Lietuvoje – žengti toliau.
Vienas geriausių pavyzdžių – „Vinted“ arba „Mano drabužiai“. Išpopuliarėję Lietuvoje, šiandien jie – tokiose valstybėse kaip Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija bei JAV ir tapo brangiausiai vertinamu startuoliu Baltijos šalyse (įmonės vertė virš 270 milijonų litų ir sparčiai kylanti).
Kažkas gali sakyti, jog tai yra atsitiktinumas, tačiau tokiu atveju turite įdėmiau pasigilinti, kas šiandien vyksta Lietuvoje.
Kiekvieną dieną dirbant tarp „svajoklių programerių“ ir ne mažiau užsivedusių jų partnerių matau jaunus, motyvuotus, protingus ir stiprius startuolių įkūrėjus bei jų darbuotojus. Artimiau susipažinus su šių žmonių projektais ir jų ambicijomis, nesunku suprasti, jog šie žmonės žino savo kelią.
Baiminamasi, kad šis technologinių verslų rinkos augimas Lietuvoje panašus į žvėrišku greičiu lekiantį automobilį ir kad jis būtinai „nuslys nuo kelio“.
Tuo netikiu, nes esu įsitikinęs, kad investicijos IT srityje dirba kitokiais „ciklais“ – gali greitai sudegti, bet jos labai greitai sugeneruoja naujus milžiniškus pelnus. Tad nieko keisto, kad „Facebook“ už kosmines sumas perka „naujus žaisliukus“. Kuo jie rizikuoja? Vienu kitu šimtu milijonų dolerių. Tačiau tuo pat metu jie uždirba vieną kitą milijardą.
Žinoma, kaip ir kiekvienoje rinkoje, mes susiduriame su kainų pakilimais ir nusileidimais, tačiau pažvelgus į visus vyraujančius faktorius tai pavadinti „beverčiu burbulu“ yra mažų mažiausiai nemokšiška. Iš „dot com“ krizės buvo sėkmingai pasimokyta ir dabar padėtis yra kontroliuojama patyrusių ekspertų, mačiusių abi eras. Laikas suprasti, kad IT verslas – tai kitas greitis ir kita rizika. Čia ne tik prekės, čia ir „burbulai“ virtualūs…