Jungtinių Valstijų viceprezidentas Joe Bidenas antradienį perspėjo Rusiją, kad jai gresia naujos sankcijos dėl veiksmų praryti Krymą ir pavadino juos tiesiog „teritorijos užgrobimu“.
Joe Bidenas ir Donaldas Tuskas
© AP/Scanpix

„Rusijos politinis ir ekonominis izoliavimas tik didės, jeigu ji ir toliau eis šiuo keliu, o iš tiesų ji sulauks papildomų Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos sankcijų“, – sakė J.Bidenas per vizitą Varšuvoje, Kremliui paskelbus, kad nuo šiol jis Krymą laiko Rusijos dalimi.

Rusija pateikė virtinę argumentų, norėdama pateisinti tai, kas yra tiesiog teritorijos užgrobimas“, – sakė J.Bidentas žurnalistams po derybų su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku dėl bendradarbiavimo saugumo srityje.

B. Obama tarėsi su A. Merkel

JAV Baltieji rūmai antradienį žada imtis naujų sankcijų Rusijai, kuri ėmėsi veiksmų Krymui aneksuoti. „Mes smerkiame Rusijos veiksmus Krymui formaliai aneksuoti, - sakė Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney, primindamas, kad kai kuriems Rusijos pareigūnams jau taikomos sankcijos. - Bus jų dar daugiau.“

J.Carney dar sakė, kad JAV prezidentas Barackas Obama tarėsi telefonu su Vokietijos kanclere Angela Merkel, kokių reikėtų imtis veiksmų dėl Krymo ir kaip paremti Ukrainą. Anksčiau B.Obama siūlė kitą savaitę Hagoje susirinksiantiems grupės G7 vadovams aptarti galimą bendrą poziciją dėl Rusijos vykdomos Krymo aneksijos.

„Jungtinės Valstijos ir kitos G7 narės jau sustabdė pasirengimą grupės G8 vadovų susitikimui Sočyje“, - sakė JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Caitlin Hayden.

„Šiandien prezidentas Obama pakvietė savo kolegas Kanadoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Japonijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Europos Sąjungoje į G7 ;lyderių susitikimą kitą savaitę Branduolinio saugumo vadovų susitikimo kuluaruose“, - pažymėjo ji.

„Būtų kalbamasi apie padėtį Ukrainoje ir numatomus veiksmus, kuriais G7 galėtų atsakyti į įvykius ir paremti Ukrainą“, - sakė C.Hayden.

JAV aptars su Europa naftos ir dujų tiekimo diversifikavimą

Jungtinės Valstijos aptars su Europos partnerėmis dujų ir naftos tiekimo diversifikavimo klausimą, antradienį pranešė per spaudos konferenciją Varšuvoje JAV viceprezidentas J. Bidenas.

"Artimiausiu metu mes susitiksime su mūsų Europos partneriais, su kuriais aptarsime energijos šaltinių diversifikavimo klausimus. Taip siekiame pagerinti situaciją, susijusią su energetiniu saugumu", - sakė J. Bidenas per bendrą spaudos konferenciją su Lenkijos vyriausybės vadovu Donaldu Tusku.

Britanija ir Vokietija griežtai pasmerkė Maskvą dėl sutarties, pagal kurią Krymas prijungiamas prie Rusijos teritorijos, pasirašymą, o Britanijos užsienio reikalų ministras Williamas Hague'as pareiškė, kad nutraukia dvišalį karinį bendradarbiavimą.

Krymo įvykiai kelia didžiulį nerimą Lenkijoje ir trijose Baltijos šalyse, kurios iki Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais buvo valdomos iš Maskvos.

J.Bidenas lankosi Lenkijoje, siekdamas nuraminti JAV partnerę regione, Rusijai dar tvirčiau suspaudus separatistinį Ukrainos regioną savo gniaužtuose.

Bendroje spaudos konferencijoje su D.Tusku jis pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino „veiksmus Krymui aneksuoti“.

J.Bidenas kaltina Rusiją, kad ši į demokratinius Ukrainos žmonių siekius atsakė „begėdišku kariniu įsiveržimu, tikslingai stiprindama etninę įtampą Ukrainoje“.

Anot jo, tai padaryta „skubiai Kryme surengtu ir neteisėtu referendumu, kurį, nieko nuostabaus, atmetė iš esmės visas pasaulis; o dabar dar ir veiksmais aneksuoti Krymą“, – sakė J.Bidenas.

„Mes prisidedame prie Lenkijos ir tarptautinės bendruomenės smerkdami tebesitęsiantį puolimą prieš Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą bei akivaizdų pono Putino daromą tarptautinės teisės pažeidimą Rusijoje“, – pažymi J.Bidenas.

Per J.Bideno vizitą rytų Europoje numatyti jo susitikimai su Lenkijos prezidentu Bronislawu Komorowskiu, taip pat Estijos, Latvijos ir Lietuvos prezidentais, kad patikintų šias NATO nares, jog Vašingtonas laikosi gynybos įsipareigojimų pagal NATO chartijos 5-ąjį straipsnį.

Tiesa, jis neketina „tartis dėl raketinės gynybos rytų Europoje strategijos ... , kuria siekiama atsakyti į balistinių raketų ataką iš kitur, bet ne iš Rusijos“, – anksčiau sakė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas, keliaudamas prezidentiniu lėktuvu.

Krymo referendumas: kas toliau?
V. Putinas ir A. Merkel kalbėjosi telefonuRusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį per pokalbį telefonu išreiškė pritarimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojų misijai Ukrainoje, informavo Kremlius.Lyderiai aptarė situaciją Ukrainoje po to, kai Krymas prisijungė prie Rusijos, ir „abu išreiškė pasitenkinimą susitarimu dėl ESBO stebėjimo misijos, kuri bus vykdoma Ukrainoje, mandato“, rašoma Kremliaus išplatintame pareiškime.Rusija jau anksčiau išreiškė viltį dėl ESBO misijos Ukrainoje sėkmės, tačiau pabrėžė, kad stebėtojai nebus įleisti į Krymą, kai Maskva perėmė šį strategiškai svarbų Juodosios jūros pusiasalį.
Glavcom.ua rašo, kad Ukraina galėjo sumažinti elektros tiekimą Krymui 50 proc.
Ukrainos žiniasklaida praneša, kad kai kurie miestai Kryme liko be elektros energijos, rašo glavcom.ua.
Unian.net portalo duomenimis, pirmadienį Rusijos vidaus reikalų ministras turėtų paskirti Krymo milicijos vadą.Žurnalistų šaltiniai teigia, kad į Krymą pristatyti naujo vado atvyks pats ministras Vladimiras Kolokotčevas.
Ukrainoje pradėjo veikti speciali telefono linija, kuria paskambinus norintys evakuotis iš Krymo gyventojai gaus informaciją apie socialinę pagalbą ir galimybę įsikurti kitoje Ukrainos dalyje, praneša news.liga.net.
Prabilo apie galimą JAV kariuomenės įsikišimą UkrainojeRespublikonas, Kongreso narys Mike Rogeris teigia, kad yra galimybė, kad JAV armija tiesiogiai įsikiš į Ukrainos ir Rusijos karinį konfliktą.Jis taip pat paragino JAV atstovus teikti ukrainiečiams ginklus, kad šie galėtų apsisaugoti nuo Rusijos agresijos, rašo news.liga.net.
Donecke prorusiški gyventojai dalyvavo proteste. Susirinko apie du tūkstančius žmonių. Protesto dalyviai reikalavo referendumo dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos.http://www.youtube.com/watch?v=iHS3M_lrxC4
Krymo lyderis ragina Ukrainos rusus kovoti su KijevuKrymo separatistų lyderis sekmadienį paragino rusus visoje Ukrainoje sukilti prieš Kijevo valdžią ir sutikti Kremliaus pajėgas, kurios jo pusiasalį užėmė nepaisydamos Vakarų pasipiktinimo.Toks raginimas buvo pareikštas didėjant Vakarų remiamo Kijevo susirūpinimui, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, apimtas ekspansionistinio įkarščio, netrukus įsakys surengti visapusišką šios kaimyninės valstybės – buvusios sovietinės respublikos – ataką, sulaukęs tik ribotų Europos Sąjungos (ES) ir JAV sankcijų dėl Krymo aneksijos.Krymo lyderis Sergejus Aksionovas emocingame kreipimesi, kurį paskelbė „Facebook“ ir kuris buvo perskaitytas per vietos televiziją, sako, kad Krymo ėmė laukti „liūdnas likimas“, kai po trijų mėnesių kruvinų protestų, kuriuos rengė nacionalistų ir provakarietiškos pajėgos, Kijeve buvo nuverstas prorusiškas režimas.„Bet mes priešinomės ir laimėjome! Mūsų tėvynė – Rusija – ištiesė pagalbos ranką, – sakė S.Aksionovas. – Tad šiandien kreipiuosi į jus su raginimu kovoti“.„Raginu jus priešintis pasirinkimui, kurį už jus padarė grupelė politinių avantiūristų, kuriuos finansuoja oligarchai“, – sakė S.Aksionovas ir pridūrė, jog yra „tvirtai įsitikinęs“, kad Pietryčių Ukrainos ateitis „glūdi glaudžioje sąjungoje su Rusijos Federacija – politinėje, ekonominėje ir kultūrinėje sąjungoje“.
Kryme kapituliavo Ukrainos laivyno flagmanasSekmadienį Rusijos laivyno vėliava buvo iškelta Ukrainos karinio jūrų laivyno flagmane "Slavutičius", skelbia "RIA Novosti".Teigiama, kad laivo įgula pasidavė taikiai, po šeštadienio vakarą vykusių derybų."Šturmo nebuvo. "Slavutičius" iškėlė Rusijos vėliavą, o įgula paliko laivą", - teigiama "Kryminform" naujienų agentūros pranešime.Komandinis laivas "Slavutičius" buvo paskutinis likęs Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivas Krymo pusiasalyje. Šeštadienį Krymo "savisaugos daliniams" pasidavė povandeninis laivas "Zaporožė".
J. C. Junckeris: ES privalo apginti Moldovą nuo RusijosBuvęs Liuksemburgo premjeras ir kandidatas į Europos Komisijos pirmininkus Jeanas-Claude'as Junckeris sekmadienį perspėjo Europos Sąjungą (ES) neleisti, kad Moldova taptų „kita auka“ po Ukrainos.J.-C.Junckeris vokiečių laikraščiui „Welt am Sonntag“ sakė, kad ES turėtų greitai pasiūlyti Moldovai asociacijos sutartį, tokią, kokią praėjusią savaitę pasirašė su Ukraina.„Po įvykių Ukrainoje dabar didelės skubos reikalas yra europiečiams labai greitai pasirašyti asociacijos susitarimą su Moldova, tai yra, artimiausiomis savaitėmis“, – sakė jis.Ši buvusi sovietinė respublika su sunkiai valdoma rusakalbių mažuma Padniestrės regione reiškė nuogąstavimus, kad įvykiai kaimyninėje Ukrainoje gali tapti pavyzdžiu jos pačios separatistams, Rusijai aneksavus Krymo pusiasalį.Moldova drauge su Gruzija asociacijos susitarimus su ES parafavo lapkritį. Šiuo metu tikimasi, kad jos susitarimus dėl glaudesnių ryšių pasirašys iki 2015 metų.Moldovos prezidentas Nicolae Timofti paragino ES paspartinti šį procesą, dėl įvykių Ukrainoje, kur pasipiktinimas prorusiško režimo sprendimu atsisakyti sutarties su ES nulėmė jo nušalinimą ir vėlesnę Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją.J.-C.Junckeris parėmė tą raginimą ir sakė: „Mes privalome aplenkti (Rusijos prezidentą Vladimirą) Putiną, jam reikia žinoti, kad jis negali Moldovoje daryti to, ką padarė Kryme“.Jis sakė, kad Europos Sąjungai reikia „stabilizuoti Moldovą ir susieti ją su Vakarais“.„Antraip Moldova galėtų tapti kita Rusijos agresijos auka“, – pažymėjo jis.
Karo su Rusija rizika didėja, sako Ukrainos užsienio reikalų ministrasUkrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Deščycia interviu JAV televizijai, kuris buvo parodytas sekmadienį, sakė, kad karo tarp jo šalies ir Rusijos tikimybė didėja.„Ji didėja, pasakyčiau, – sakė jis ABC politinei pokalbių laidai „This Week“. – Mes nežinome, kas Putino galvoje ir koks bus jo sprendimas. Štai kodėl ši situacija tampa dar sprogesnė, nei buvo prieš savaitę“.
Neaišku, ar iš nelaisvės Sevastopolyje išleistas pulkininkas Julijus Mamčuras (papildyta)„Julijus Mamčuras šiandien jau laisvas, jis buvo paleistas iš karinio kalėjimo, kur pulkininkas vakar buvo priimtas rusų kareivių“, - neva paskelbė vienas Belbeko majorų Valerijus Pikotevas. Tuo metu karinės pajėgos informaciją apie pulkininko paleidimą neigia, teigdamos, kad karininko tokia pavarde nėra žinoma. Pulkininkas Julijus Mamčuras yra Belbeko aviacijos bazės netoli Sevastopolio vadas. Šeštadienį šią bazę užėmė pajėgos, kurių šarvuočiai pralaužė bazės sienas, o kariai šaudė į orą ir svaidė kurtinamąsias granatas. Pranešta, kad per užėmimą buvo sužeistas vienas ukrainiečių karys.Kol kas neaišku, ar tos pajėgos, kurių nariai buvo be skiriamųjų ženklų, yra Rusijos kariškiai, ar vietos prorusiškos sukarintos pajėgos.O.Turčynovas sekmadienio pareiškime sako, kad J.Mamčurą „pagrobė“ tos pajėgos. Jis nepatikslino, kur galėtų būti laikomas bazės vadas.Rusija oficialiai aneksavo Krymo pusiasalį, kuriame yra įsikūręs Rusijos Juodosios jūros laivynas.
Išvalyti pusiasalį – iki kovo 25 d.?Pagal vieną iš šaltinių, rusų okupacinė kariuomenė Kryme gavo komandą iš Maskvos „išvalyti“ pusiasalį nuo besipriešinančių Ukrainos karių iki kovo 25 d. Apie tai savo „Facebook“ puslapyje rašė direktorius Politikos mokslų karo Dmitrijaus Tymchuk centras, praneša glavcom.ua. Pasak jo, į Simferopolį bus atsiųsta speciali grupė situacija destabilizuoti.
Dingo Ukrainos karinių jūrų pajėgų vado pavaduotojas pakrančių gynybaiKryme pagrobtas Ukrainos karinių jūrų pajėgų vado pavaduotojas pakrančių gynybai generolas majoras Igoris Vorončenko .Pasak „Channel 5“,  I. Voročenko, kad šeštadienį, apie 11 val. jis išvyko, lydimas kelių žmonių nežinoma kryptimi. Vis dėlto, kitas šaltinis teigia, kad I. Voročenko yra  sulaikytas Sevastopolyje. Apie pulkininko Julijaus Mamčuro pagrobimą pranešta jau seniau.Ukrainos prezidentas Oleksandras Turčynovas pareiškė, kad šeštadienį prorusiškų pajėgų užimtos Belbeko karinių oro pajėgų bazės vadovas yra laikomas nelaisvėje, praneša AP.Sekmadieninio kreipimosi metu O. Turčynovas informavo, kad pulkininką Julijų Mamčiurą pagrobė bazę šturmavusios pajėgos. Prezidentas nenurodė, kur konkrečiai J. Mamčiuras gali būti laikomas, tačiau paragino nedelsiant paleisti pulkininką.Belbeko karinių oro pajėgų bazę Krymo pusiasalyje šeštadienį užėmė prorusiškos pajėgos, šturmo metu panaudojusios šarvuotį ir garsines granatas. Atakos metu nukentėjo vienas ukrainiečių karys.Belbeko oro uostas buvo paskutinė stambi Ukrainos bazė Krymo pusiasalyje.
„Visa“ ir „Mastercard“ atnaujino paslaugų teikimą Rusijos SMP bankuiTarptautinių atsiskaitymų sistemos „Visa“ ir „Mastercard“ atnaujino paslaugų teikimą Rusijos SMP bankui.Banko spaudos pranešime rašoma, kad sprendimas buvo priimtas savaitgalį.„Atsiskaitymų sistema "Mastercard" sankcijas panaikino naktį iš šeštadienio į sekmadienį, „Visa“ paslaugų teikimas bus atnaujintas netrukus, kai tik bus baigtas techninės įrangos ir ryšio kanalų derinimas“, - rašoma SMP pranešime.Tarptautinių mokėjimų sistemų apribojimai SMP bankui buvo pradėti taikyti praėjusią savaitę, kai JAV valdžia ėmėsi sankcijų prieš Rusijos veiksmus Ukrainos Krymo pusiasalyje. Penktadienį „Visa“ ir „Mastercard“ nutraukė paslaugų teikimą keturiems Rusijos bankams: "Rossija", „Sobinbank“, „Investcapitalbank“ ir SMP. Šių bankų mokėjimo kortelių turėtojai nebegalėjo atsiskaityti už prekes ir paslaugas, taip pat išsiimti grynųjų pinigų užsienio valstybių bankomatuose.„Džiaugiamės, kad dvi didžiausios tarptautinių atsiskaitymų sistemos paisė mūsų argumentų ir pakeitė sprendimą blokuoti mūsų bankines korteles“, - teigė SMP banko tarybos prezidentas Dmitrijus Kalantirskis.
Maždaug 30 proc. Ukrainos laivyno šiuo metu užblokuota Rusijos kariuomenės. Tai pareiškė Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadas interviu „Glavkom“. „Mūsų turimi laivai - 100 proc. kariniai. Tačiau ne visi iš jų yra kovinės parengties.  Kai kurie iš jų rezerve, remontui. Taigi, paruošti yra apie 50-60 proc. laivų iš 100 proc. Iš tų 50-60 proc., 300 proc. yra užblokuoti“, - teigė S. Haidukas.  S. Haidukas pripažino, kad laivynas turi vadus, kurie nežino, ką daryti šioje situacijoje. Jis teigė, kad su jais bendrauja. „Aš išklausiau kiekvieno vado, nustatėme problemą, sprendimą, duotos rekomendacijos, priemonės – internetu. Kai kurie sakė, kad nežino, ką daryti. Bet tu negali kiekvienam pasakyti strategijos tam tikrais atvejais“, - teigė S. Haidukas. Sergejus Haidukas.
Už „Naftogaz“ generalinio direktoriaus paleidimą – 1,5 mlrd. grivnų užstatasTeismas nusprendė, kad anksčiau suimtas valstybinės energetikos bendrovės „Naftogaz“ generalinis direktorius Jevhenas Bakulinas galėtų būti paleistas nebent už 1,5 mlrd. grivnų užstatą. Apie tai savo paskyroje „Facebook“rašė vidaus reikalų ministro Arsenas Avakovas . Apie tai praneša unian. net. Primename, kad Ukrainos milicija suėmė J. Bakuliną, kadangi atliekamas tyrimas dėl korupcijos.
Ukrainos laivai Donuzlave ruošiasi šturmuiUkrainos laivai, like Donuzlavo (Krymas) ežere, ruošiasi šturmui. Tai nurodo Gynybos ministerijos vadovas Vladislavas Seleznevas Krymos medijos centre, praneša „Channel 5“, informuoja news.liga.net. Pasak jo, Ukrainos karinio jūrų laivyno laivai ir toliau blokuoja Rusijos laivus, kurie atliko manevrus, numanomai ruošdamiesi atakuoti. Kovo 21 d. Donuzlavo ežere buvę Ukrainos laivai nesėkmingai bandė pralaužti blokadą .
Užfiksuotas pro vartus besiveržiantis tankasInternete pasirodė vaizdo įrašas, kaip Belbeko karinėje bazėje pro vartus laužiasi rusų tankas. https://www.youtube.com/watch?v=kEyX8Ssi7YU&feature=player_embedded
Sevastopolyje Ukrainos kariškiai laukia okupantų šturmoApie tai šeštadienį paskelbė žurnalistė Natalija Gumeniuk, skelbia naujienų agentūra UNIAN.80 proc. personalo yra pasirengę skubiai evakuacijai ir gali pratęsti savo tarnybą žemyninėje dalyje, jei bus priimtas toks sprendimas.
Kanada: V. Putino politika Ukrainoje kenkia pasaulio saugumuiKanados premjeras Stephenas Harperis šeštadienį apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną kenkimu pasaulio saugumui, kai Maskva pasiuntė savo pajėgas į Krymą ir galiausiai aneksavo šį Ukrainai priklausantį Juodosios jūros pusiasalį.S.Harperis tapo pirmuoju iš Didžiojo septyneto (G-7) lyderių, aplankiusiu Kijevą po to, kai praeitą mėnesį Ukrainoje buvo nuverstas Kremliaus palaikomo prezidento Viktoro Janukovyčiaus režimas. Kanados premjeras pareiškė, kad V.Putino veiksmų padariniai „bus juntami toli už Ukrainos ir netgi paties Europos žemyno sienų“.Jis atkreipė dėmesį į 1994 metų sutartį, pagal kurią Ukraina atsisakė savo branduolinio arsenalo, likusio jai po Sovietų Sąjungos subyrėjimo, mainais į suverenumo garantijas, kurias suteikė Rusija, JAV ir Didžioji Britanija. Pasak S.Harperio, šį susitarimą Rusija pažeidė, todėl dabar kai kurios šalys gali nuspręsti „apsiginkluoti iki dantų“.„Ukraina atsisakė branduolinių ginklų, kuriuos ji paveldėjo iš buvusios Sovietų Sąjungos, mainais į tiesiogines Rusijos garantijas, (jog bus užtikrinamas) Ukrainos teritorinis vientisumas, – pažymėjo S.Harperis. – Pažeidęs tas garantijas, prezidentas Putinas suteikė pagrindą kitiems, kuriems vargu ar reikėjo truputį didesnio padrąsinimo negu jau buvo paskatintas puikybės arba nuoskaudų, apsiginkluoti iki dantų.“Kanada, kurios etninių ukrainiečių bendruomenė yra trečioji didžiausia pasaulyje, buvo pirmoji Vakarų galybė, pripažinusios buvusios sovietinės respublikos nepriklausomybę 1991 metais.Kanada pažadėjo suteikti Ukrainos vyriausybei pagalbą reformoms įgyvendinti, sakė Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas per bendrą su S.Harperiu spaudos konferenciją.„Mes suderinome su Kanados ministru pirmininku techninės pagalbos paketą, kuris bus panaudotas, pirma, korupcijai įveikti, antra, nepriklausomai teismų sistemai sukurti“, – sakė A.Jaceniukas.Jis padėkojo Kanados vyriausybe už Ukrainai skirtus 200 mln. dolerių finansinės paramos, susietos su TVF kreditu.A.Jaceniukas dar pranešė, kad Ukraina pasiūlė Kanadai steigti laisvosios prekybos zoną.„Mes paprašėme mūsų draugų kanadiečių atnaujinti derybas dėl laisvosios prekybos zonos steigimo; derybos nutrūko prieš dvejus metus“, – sakė jis per spaudos konferenciją.
Rusų kariai šturmuoja Belbeko karinę bazę KrymeKryme rusų šarvuočiai su įjungtomis sirenomis įsiveržė pro vartus į Ukrainos karinę Belbeko bazę, aidi šūviai.Beginklai ukrainiečiai išsirikiavę stojo prieš užpuolikus, kurie nukreipė savo ginklus į ukrainiečius.
Buvusio Ukrainos energetikos ministro namuose rasta 42 kilogramai auksoUkrainos milicija paėmė 42 kilogramus aukso ir 4,8 mln. JAV dolerių (12 mln. litų) grynaisiais pinigais, kuriuos rado per kratas buvusio energetikos ministro Eduardo Stavyckio apartamentuose, šeštadienį pranešė vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas.A.Avakovas nurodė, kad tos kratos buvo atliktos tiriant numanomą korupciją energetikos sektoriuje.„Apstulbau, kai gavau raportą apie (kratos) rezultatus šį rytą. Kiek žmogus turi pavogti, kad laikytų tokią „menką sumelę“ namuose kaip kišenpinigius“, – A.Avakovas rašo savo žinutėje socialiniame tinkle „Facebook“.S.Stavyckio karjera suklestėjo vadovaujant dabar jau nuverstam prezidentui Viktorui Janukovyčiui. Kuro ir energetikos ministru S.Stavyckis buvo paskirtas 2012-ųjų gruodį.Ukrainos žiniasklaida įvardija šį veikėją kaip V.Janukovyčiaus artimiausios aplinkos narį. Su buvusiu ministru žurnalistams nepavyko susisiekti.Ukrainos milicija penktadienį suėmė kitą aukšto rango energetikos pareigūną – valstybinės energetikos bendrovės „Naftogaz“ generalinį direktorių Jevheną Bakuliną, atliekant tyrimą dėl korupcijos, kuri, kaip nurodė teisėsauga, galėjo padaryti apie 4 mlrd. dolerių žalą Ukrainos iždui.„Naftogaz“ atsakinga už Rusijos tiekiamų gamtinių dujų importą ir paskirstymą. Ši įmonė taip pat turi monopolines teises pumpuoti Rusijos dujas tranzitu per Ukrainą į Europos šalis.
Ukrainoje „Pravyj sektor“ tapo partija, o jos lyderis Jarošas sieks prezidento postoUkrainoje radikali organizacija „Pravyj sektor“ (Dešinysis arba teisusis sektorius) šeštadienį tapo partija, į kurią įsiliejo kelios nacionalistinės organizacijos, – praneša televizija „5-asis kanalas“.Partijos lyderis, kuris balotiruosis į prezidentus, Dmytro Jarošas, su žurnalistais nebendravo.Anot kai kurių žiniasklaidos priemonių, partija „Pravyj sektor“ sukurta partijos „Ukrainos nacionalinė asamblėja“ (UNA) pagrindu.Rusijoje D.Jarošui yra iškelta baudžiamoji byla dėl raginimų terorizmu, kovo pradžioje paskelbta tarptautinė paieška. Atitinkami dokumentai pateikti Interpolui.Tuo tarpu Ukrainos generalinė prokuratūra pareiškė, kad pagrindo jį sulaikyti nėra ir išduoti Ukrainos pilietį D.Jarošą užsienio valstybei neketinama.
Rusijos kariai ukrainiečiams vėl kelia ultimatumą: pasiduokite arba laukia šturmasApie dar vieną Rusijos ginkluotųjų pajėgų narių Ukrainos kariams iškeltą ultimatumą pranešė Ukrainos gynybos ministerijos žiniasklaidos centro Kryme vadovas Vladislavas Selezniovas savo paskyroje socialiniame tinkle “Facebook“, skelbia naujienų agentūra UNIAN.„Šaltiniai iš Belbeko praneša apie eilinį ultimatumą: pasiduokite arba laukia šturmas. Atsakymo 15 minučių lauks telefonu“, - parašė V. Selezniovas.Tokią informaciją oficialiai patvirtino ir žurnalistė Natalija Sedleckaja. „Okupantai apsupo Belbeko oro uostą. Iškėlė mums ultimatumą – jeigu kariai neišeis ir neatiduos ginklų, laukia šturmas“, - socialiniame tinkle „Twitter“ skelbia korespondentė.Kaip skelbia „Ukraiskaja Pravda“, iš Rusijos karių pusės jau nuaidėjo pirmoji karinė sirena, pasirodė snaiperių.Kaip pasakoja žurnalistė Miriam Dragina, karinio dalinio vadas Julijus Mamčiuras savo kariams nurodė likti ištikimiems Ukrainos valstybei duotai priesaikai. Anot žiniasklaidos, Ukrainos kariai ginkluotės turi labai mažai – vieną seną priešlėktuvinį pabūklą, tris karinius sunkvežimius ir vieną automatinį šautuvą penkiems kariams. Taip pat skelbiama, jog J. Mamčiuro derybų su Rusijos atstovais metu ukrainietis jiems pareiškęs, jog nurodymo pasiduoti negavo, tad visi kariai lieka savo vietoje. Rusijos kariškis jam atsakęs: „Tavo vadovybė toli, o už žmones atsakingas tu“, - pasakoja žurnalistė.
Iš Krymo išvyks 2 tūkst. ukrainiečių kariųMažiau nei 2 tūkst. iš 18 tūkst. Kryme tarnaujančių ukrainiečių karių nusprendė išvykti iš pusiasalio, remdamasi Rusijos gynybos ministerija skelbia "RIA Novosti"."Remiantis kovo 21-osios duomenimis, mažiau nei 2 tūkst. ukrainiečių karių Kryme nusprendė išvykti į Ukrainos regionus", - sakoma ministerijos pranešime.Norintiems tęsti tarnybą Ukrainos ginkluotosiose pajėgose bus suteiktas transportas, kuriuo jų šeimos ir daiktai bus pervežti į Ukrainos teritoriją.Kaip buvo pranešta, penktadienį per valstybinę televiziją tiesiogiai transliuojamoje ceremonijoje Kremliuje prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, ratifikuojantį sutartį dėl Krymo prijungimo prie Rusijos, taip pat įstatymą dėl dviejų naujų Rusijos federacinio statuso subjektų - Krymo Autonominės Respublikos ir Sevastopolio miesto - sukūrimo.
Rusijos pajėgos užėmė Ukrainos povandeninį laivąRusijos pajėgos Kryme užėmė vienintelį Ukrainos turėtą povandeninį laivą ir iškėlė ant jo Rusijos vėliavą, šeštadienį pranešė Rusijos Juodosios jūros laivynas.„Buvęs Ukrainos povandeninis laivas „Zaporižė“ maždaug prieš valandą buvo nuplukdytas prie Rusijos Juodosios jūros laivyno povandeninių laivų divizijos“, – laivyno atstovas Viačeslavas Truchačiovas sakė naujienų agentūrai AFP.Ukrainos vėliavą ant to dyzelinio elektrinio povandeninio laivo pakeitė Šv.Andriejaus vėliava – balta su mėlynu kryžiumi, Rusijos karinių jūrų pajėgų simbolis.Šeštadienį Sevastopolio įlankoje buvo pastebėtas povandeninis laivas, kuris tikriausiai buvo „Zaporižė“.Anksčiau, kol priklausė Ukrainos pajėgoms, jis bazavosi Sevastopolio uostamiesčio pakraštyje esančioje Šaulių įlankoje.Rusijos pajėgos šią savaitę užgrobė kelis Ukrainos karinių pajėgų laivus, taip pat jų štabą Sevastopolyje, stiprindamos savo karinę kontrolę Kryme, kuris Maskvos sprendimu buvo prijungtas prie Rusijos Federacijos.
Ukrainos saugumas sulaikė „Donbaso liaudies kariuomenės“ lyderį ČumačenkąUkrainos saugumo tarnyba (UST) Donecke sulaikė vadinamosios Donbaso liaudies kariuomenės lyderį Michailą Čumačenką, nes jis įtariamas kėsinimusi į Ukrainos teritorinį vientisumą.„UST teismo sprendimu Donecke sulaikė vadinamosios Donbaso liaudies kariuomenės lyderį M.Čumačenką ir pareiškė jam oficialų įtarimą rengimusi nusikaltimui – pagal Ukrainos Baudžiamojo kodekso 109-ąjį (veiksmai, kuriais siekiama jėga pakeisti ar nuversti konstitucinę santvarką ar užgrobti valstybės valdžią ) ir 110-ąjį (kėsinimasis į Ukraino teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę ) straipsnius“, – sakoma šeštadienį paskelbtame UST spaudos centro pranešime.Taip pat nurodoma, kad iš M.Čumačenkos paimta medžiaga, „kuri įrodo ketinimus per masinį renginį Donecke raginti dalyvius imtis neteisėtų veiksmų, – pavyzdžiui, jėga užimti srities valstybinės administracijos pastatą“.„Taip pat nustatyta, kad sulaikytasis ketino pasiskelbti „liaudies gubernatoriumi““, – pažymi UST.Kardomąją priemonę parinks teismas.
A. Jaceniukas: Ukrainai reikalingas energijos tiekimas iš ESUkrainai reikalingas energijos tiekimas iš Europos Sąjungos (ES), norint apsisaugoti nuo konflikto su Rusija, nuo kurios dujų yra priklausomas Kijevas, padarinių, teigė ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas, kuriuo remiasi "Reuters".A. Jaceniukas tai pareiškė praėjus dienai po to, kai Briuselyje jis ir 28 ES valstybių bei vyriausybių vadovai pasirašė ES ir Ukrainos asociacijos sutarties politinę dalį.Kalbėdamas po susitikimo su Vokietijos užsienio reikalų ministru Franku Walteriu Steinmeieriu, A. Jaceniukas pareiškė, kad Ukrainai reikės dujų tiekimo iš ES, jog būtų užtikrintas šalies energetikos saugumas.Ministrai taip pat kalbėjo apie galimybę, kad Vokietija padėtų Ukrainai modernizuoti ir sustiprinti ginkluotąsias pajėgas.Rusijos įvykdyta Krymo aneksija sukėlė didžiausią konfrontaciją tarp Rusijos ir Vakarų nuo šaltojo karo pabaigos.F. V. Šteinmejeris pažymėjo, kad tarptautinė bendruomenė privalo neleisti Ukrainos ir Rusijos krizei sukurti naują Europos susiskaldymą. Ministras tikisi, kad pirmieji Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai į Ukrainą atvyks per ateinančias kelias dienas.Vokietijos užsienio reikalų ministras šeštadienį taip pat vyksta į šalies rytus, kur Donecke susitiks su vietos valdininkais.
Vakarų Kryme protestuotojai šturmuoja Ukrainos karinę bazęApie 200 prorusiškų pažiūrų protestuotojų šeštadienį šturmavo vieną Ukrainos oro pajėgų bazę vakarų Kryme, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentai.  Neginkluotų žmonių minia įsiveržė į bazę, esančią Novofiodorivkos miestelyje, ir pradėjo daužyti pastatų langus. Tuo tarpu ukrainiečiai kariai užsibarikadavo pastatuose ir mėtė dūminius užtaisus į įsibrovėlius nuo stogo.
Rusija ES sankcijas vadina „atplėštomis nuo realybės“Rusijos užsienio reikalų ministerija (UM) šeštadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos penktadienį dėl Krymo paskelbtos sankcijos 12 Rusijos ir Ukrainos piliečių yra „atplėštos nuo realybės“.„Gaila, kad Europos (Vadovų) Taryba priėmė sprendimą, kuris yra atplėštas nuo realybės. Manome, kad laikas grįžti į pragmatišką mūsų šalių interesus tenkinančio bendradarbiavimo dirvą“, – sakė Rusijos URM atstovas Aleksandras Lukaševičius, atsakydamas į žiniasklaidos klausimą.„Kartu suprantama, kad Rusijos pusė pasilieka sau teisę adekvačiai atsakyti į paskelbtą akciją“, – pabrėžė jis.
Rusija žada ESBO stebėtojų neįleisti į KrymąRusija kartu su 56 kitomis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) šalimis penktadienį po įtemptų derybų pasiekė bendrą sutarimą dėl stebėtojų misijos, kuri gali padėti sumažinti konfrontaciją Ukrainoje.Tačiau JAV ir Rusija pateikė skirtingas interpretacijas dėl klausimo, ar šita misija, kurią iš pradžių sudarys 100 civilių stebėtojų, pradėsiančių savo darbą jau šį savaitgalį, galės veikti rusų aneksuotame Krymo pusiasalyje.
Krymo aneksijos proga – koncertas ir V. Putino šlovinimasPenktadienį daugiau nei 8 tūkst. žmonių dalyvavo koncerte Simferopolyje, skirtame atšvęsti Krymo ir Sevastopolio prijungimą prie Rusijos, skelbia AP.Krymo vyriausybės vadovas Sergejus Aksionovas padėkojo Krymo žmonėms ir visiems rusams už paramą pastarosiomis savaitėmis.„Mes tai pasiekėme savo jėgomis. Norėčiau padėkoti jums už paramą sunkiausiu momentu“, - per koncertą Lenino aikštėje Simferopolyje, Krymo sostinėje, sakė S. Aksionovas. - Ačiū jums, mes įgijome pasitikėjimo ir drąsos“ 
Ukrainoje nukrito karinis lėktuvas Ukrainoje nukrito karinis lėktuvas, pranešė Interfaks, remdamasis šaltiniais Ukrainos gynybos ministerijoje. Pranešama, kad lėktuvas SU-24M, kurį pilotavi Ukrainos oro pajėgos, nukrito Starokonstantinovo aerodrome penktadienį vakare.Pirminiais duomenimis, per nelaimę niekas nenukentėjo, įvykiui ištirti sudaryta speciali komisija.
Krymo totoriai veržiasi į Lenkiją Penktadienį didžiausia užsieniečių grupė šiais metais – 32 Ukrainos piliečiai Lenkijos ir Ukrainos pasienio Medikos perėjoje paprašė politinio prieglobsčio.Dauguma iš jų – Krymo totoriai, kurie baiminasi naujų rusų represijų – informuoja dienraštis „Gazeta Wyborcza”. Pirmieji pagalbos ranką ištiesė Palenkės vaivadijos totoriai. Jie įteikė bėgliams kvietimus aplankyti Lenkiją ir apsigyventi pas juos.
JAV svarsto apie karinę pagalbą UkrainaiJAV gynybos sekretorius Chuckas Hagelis kalbėdamas su kolega iš Ukrainos pebrėžė, kad JAV palaiko Ukrainos siekius ir smerkia Rusijos ageriją. Pentagono vadovas sako, kad JAV svarsto Ukrainos prašymą dėl karinės pagalbos, tačiau pirmenybė yra teikiama diplomatinėms ir kitoms politinėms priemonėms, praneša zn.ua. 
D. Cameronas neatmeta, kad sankcijos gali būti taikomos ir R. AbramovičiuiNeatmetama, kad ateityje Europos Sąjungos sankcijos bus taikomos ir Rusijos oligarchams, pavyzdžiui, Romanui Abramovičiui, pareiškė penktadienį Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas. "Mes nedarome jokių išimčių (dėl sankcijų). ES požiūris remiasi galiojančiais įstatymais. Pagal jį, daugiausia dėmėsio skiriama tiems, kurie tiesiogiai susiję su (Rusijos) veiksmais (Kryme)”, - cituoja premjerą BBC. Penktadienį ES paskelbė sankcijas dar 12 Rusijos pareigūnų, kuriuos ji kaltina dėl Krymo prijungimo prie Rusijos. Naujasis sąrašas iš esmės sutapo su analogišku ankstesniu JAV sankcijų sąrašu
ESBO skubiai siunčia monitoringo misiją į UkrainąSprendimą priėmė penktadienį nuolatinė ESBO taryba Vienoje. Misija bus siunčiama per 24 val.
ESBO tarsis dėl stebėtojų misijos UkrainojeEuropos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) penktadienio vakarą surengs neeilinį susitikimą, o diplomatai sakė, kad pagaliau gali būti pasiektas vienbalsis susitarimas pasiųsti stebėtojų misiją į Ukrainą. „Atrodo, kad taip“, – vienas Vakarų šalių diplomatas atsakė, kai buvo paklaustas, ar buvo pasiektas susitarimas dėl stebėtojų misijos. Planuojama, kad ESBO posėdis Vienoje prasidės 18 val. 30 min. Grinvičo (20 val. 30 min. Lietuvos) laiku, sakė pareigūnai. Kijevas ir Vakarų valstybės nori, kad 57 nares turinti organizacija pasiųstų stebėtojus į Ukrainą, kuri dabar yra įsitraukusi į konfrontaciją su Rusija dėl Maskvos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos. Ankstesnį mėginimai surengti tokią misiją žlugo – anot Vakarų diplomatų, dėl Rusijos nepritarimo stebėtojų įgaliojimams.
Ukraina atšaukė savo ambasadorių iš ArmėnijosUkraina atšaukė savo ambasadorių Armėnijoje konsultuotis. Tai penktadienį pranešė "RBK Ukraina”, remdamasi Ukrainos URM atstovu Jevgenijumi Perebeinisu. Kaip informuoja UNIAN, Ukraina taip pat perdavė Armėnijai notą, kurioje pareikalavo oficialių paaiškinimų dėl Krymo. "Mes kreipėmės į Armėniją, kad ji oficialiai ir viešai pareikštų, jog ji nepripažįsta Krymo aneksijos. Jeigu jos poziciją mes galėsime laikyti nedraugiška, tai turės neigiamų padarinių mūsų dvišaliams santykiams”, - pabrėžė Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Danijilas Lubkivskis. Kijevo nepasitenkinimą sukėlė informacija apie neseniai įvykusį Armėnijos ir Rusijos prezidentų pokalbį telefonu. Kaip sakoma Armėnijos valstybės vadovo tinklalapyje, "pašnekovai aptarė situaciją, susiklosčiusią po referendumo Kryme, ir konstatavo, kad tai yra dar vienas tautų apsisprendimo teisės įgyvendinimo pavyzdys”.
Austrija paleido už užstatą Ukrainos oligarchą FirtašąUkrainos oligarchas Dmytro Firtašas paleistas iš areštinės, sumokėjęs rekordinio dydžio užstatą – 125 mln. eurų (431,6 mln. litų) – ir pasirašęs pasižadėjimą neišvykti iš šalies, penktadienį pranešė pareigūnai.„Užstatas buvo pervestas į Vienos aukštesniojo regioninio teismo banko sąskaitą, kai jo kilmė buvo patikrinta policijos (kovos su pinigų plovimu departamento). Todėl Dmytro F. buvo paleistas“, – sakoma teismo pranešime.D.Firtašas, palaikęs glaudžius ryšius su Rusija ir sukęs verslą dujų, chemijos pramonės, žiniasklaidos bei bankininkystės sektoriuose, turėjo didelę įtaką, ypač kai Ukrainą valdė neseniai nuversto prorusiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus administracija.Austrijos Federalinė kriminalinės policijos tarnyba (BK) anksčiau nurodė, jog jo veiklą JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) tyrė nuo 2006 metų.
J. Tymošenko: Ukrainos ir ES politinės asociacijos sutarties pasirašymas yra „antroji Maidano pergalė“Ukrainos partijos „Batkivščyna“ („Tėvynė“) lyderė Julija Tymošenko pareiškė, kad Kijevo pasirašyta asociacijos sutarties su Europos Sąjunga (ES) politinė dalis reiškia, kad „Ukraina grįžta į Europos šeimą“.„Ukrainos asociacijos su ES sutarties politinė dalis pasirašyta šiandien. Tai antroji Maidano pergalė“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė buvusi Ukrainos premjerė, turėdama omenyje jos šalyje nuo pernai lapkričio tris mėnesius vykusių masinių protestų judėjimą, nuvertusį Kremliaus palaikomą prezidentą Viktorą Janukovyčių.Ukrainos laikinasis premjeras Arsenijus Jaceniukas, penktadienį pasirašęs tą dokumentą su Europos lyderiais, sakė, kad šis momentas yra istorinis abiem pusėms.Pasirašymo, kuris įvyko per ES viršūnių susitikimą Briuselyje, išvakarės A.Jaceniukas pakartojo, kad galutinis Ukrainos tikslas – visateisė narystė Bendrijoje.Ukrainos naujienų agentūros UNIAN dar praneša, kad J.Tymošenko surengė pasitarimą su gynybos ir karinės sferos specialistais ir pasiūlė sukurti nuolatinį štabą, kuris rengtų sprendimus reagavimui į grėsmes, kylančias Ukrainai dėl Rusijos karinės agresijos.
Prancūzija stabdo „didžiąją dalį“ karinio bendradarbiavimo su RusijaPrancūzija sustabdė didžiąją savo karinio bendradarbiavimo dalį su Rusija, sakė penktadienį Taline Prancūzijos gynybos ministras, kai Paryžius vis dar svarsto, ar vertėtų atsisakyti dviejų „Mistral“ tipo karo laivų pardavimo Maskvai.Paryžius „didžiąją savo karinio bendradarbiavimo su Rusija“ dalį sustabdė po to, kai Maskva užgrobė Krymą, pažymėjo gynybos ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas) Estijos sostinėje prieš savo kelionę į kitas dvi NATO nares – Lietuvą bei Lenkiją.„Kontaktai tarp Prancūzijos ir Rusijos štabų viršininkų nutraukti“, – sakė naujienų agentūrai AFP vienas Prancūzijos gynybos ministrui artimas šaltinis.Bendros balandžiui planuotos ES, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Rusijos karių pratybos atšauktos, nurodė pašnekovas.Pasak jo, Prancūzija ketina pasiųsti keturis savo naikintuvus NATO oro erdvės kontrolę Baltijos šalyse ir Lenkijoje sustiprinti.Be naikintuvų „Rafale“ ir „Mirage 2000“, Paryžius taip pat pasiūlys „AWACS (NATO ankstyvojo perspėjimo ir kontrolės sistemos) lėktuvų patruliavimą iš Prancūzijos maždaug dukart per savaitę“, jeigu to būtų paprašyta, sakė jis.Tačiau lig šiol Paryžius nebuvo linkęs nusileisti spaudimui dėl prieštaringai vertinamo sandorio su Maskva pastatyti Rusijai du „Mistral“ tipo laivus.Galutinio sprendimo dėl šių laivų pardavimo laukiama spalį, sakė J.Y.Le Drianas, kuris iš Estijos vyks į Lietuvą ir Lenkiją.
JT vadovas ragina gerbti Ukrainos suverenumąJungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas penktadienį sakė, kad Ukrainos krizę galima išspręsti tik diplomatiniu keliu, gerbiant teritorinį šios suskaldytos buvusios sovietinės respublikos vientisumą.Ban Ki-moonas atvyko į Ukrainą kitą dieną po Maskvoje įvykusių derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kurių metu išreiškė didelį susirūpinimą šia didžiausia krize tarp Rytų ir Vakarų po Šaltojo karo.„Ši dabartinė krizė gali būti išspręsta tik taikiais diplomatiniais sprendimais, pagrįstais Jungtinių Tautų chartijos principu, įskaitant pagarbą Ukrainos suverenumui, vienybei ir teritoriniam vientisumui“, – sakė JT vadovas po susitikimo su Ukrainos prezidento pareigas einančiu Oleksandru Turčynovu.Ban Ki-moonas sakė, kad atvyko į Kijevą „labai sunkia širdimi“.„Tai vieni dramatiškiausių ir sunkiausių laikų per Ukrainos istoriją“, – pridūrė jis.
Ukrainos saugumo tarnyba sulaikė du S. Kurčenko gaujos nariusUkrainos saugumo tarnyba kartu su šalies generaline prokuratūra skelbia sulaikiusi nusikalstamos Sergejaus Kurčenkos grupuotės narių, skelbia ru.tsn.ua.Ukrainos saugumo tarnybos teigimu, iš kovo 20 į 21 buvo sulaikytas bendrovės „Gaz Ukrainy – 2020“ direktorius Anatolijus Kaškinas. Be to, pareigūnai sulaikė ir bendrovės „Brokbiznezbank“ stebėtojų tarybos pirmininką Denisą Bugajų. Abu sulaikytieji asmenys, kaip teigia Ukrainos saugumo tarnyba, yra labai svarbūs nusikalstamos S. Kurčenkos grupuotės nariai, jie įtariami susiję su Ukrainos biudžeto lėšų švaistymo dideliu mastu schemomis.Dabar sulaikytųjų likimą spręs teismas. Priminsime, jog bendrovės „Vetek“ stebėtojų tarybos pirmininkas S. Kurčenka ieškomas dėl įtarimų valstybės lėšų vagyste.
V. Putinas pasirašė įstatymus, kuriais užbaigiama Krymo aneksijaRusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymus dėl Krymo ir Sevastopolio prisijungimo prie Rusijos ir dviejų naujų Rusijos regionų suformavimo, ignoruodamas tarptautinės bendruomenės poziciją, kad strategiškai svarbus Juodosios jūros pusiasalis yra Ukrainos dalis.Daugiau – čia.
V. Putinas pasirašė įstatymą dėl Krymo prijungimoRusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį iškilmingos ceremonijos metu pasirašė įstatymą, kuriuo Krymas prijungiamas prie Rusijos Federacijos. Įstatymas įsigalioja nuo pasirašymo datos. Per valstybinę televiziją tiesiogiai transliuojamoje ceremonijoje Kremliuje taip pat buvo pasirašytas įstatymas dėl dviejų naujų Rusijos federacinio statuso subjektų – Krymo Autonominės Respublikos ir Sevastopolio miesto – sukūrimo.Primename, kad Rusijos Federacijos Taryba penktadienį vienbalsiai patvirtino Ukrainos Krymo pusiasalio aneksiją. 
Vokietijos užsienio reikalų ministras šeštadienį lankysis UkrainojeVokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris šeštadienį lankysis Ukrainoje, kur Kijeve susitiks su laikinaisiais šalies lyderiais, o Ukrainos rytuose – su vienu gubernatoriumi, pranešė ministerijos atstovas.F.-W.Steinmeieris susitiks su laikinuoju premjeru Arsenijumi Jaceniuku ir laikinuoju prezidentu Oleksandru Turčynovu o vėliau nuvyks į Donecką susitikti su vietos gubernatoriumi ir kitais pareigūnais.„Užsienio reikalų ministras Steinmeieris rytoj vienai dienai nuvyks į Ukrainą, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas. – Ponas Steinmeieris sieks situacijos įvertinimo iš pirmų rankų, iš naujosios politinės vadovybės“.Per sąmyšį Ukrainoje ir priešpriešą su Rusija F.-W.Steinmeieris jau kelias savaites važinėja su diplomatinėmis misijomis ir perspėja, kad ši krizė gali nulemti naują „Europos padalijimą“. Be to, Vokietijos ministras ragina tęsti dialogą su Maskva.
Rusija sako priartėjusi prie susitarimo dėl ESBO stebėtojų UkrainojeRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį sakė, kad Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) narės priartėjo prie susitarimo pasiųsti šios organizacijos stebėtojus į Ukrainą.„Mes praktiškai susitarėme dėl rezoliucijos projekto“, – pasakė S.Lavrovas prezidentui Vladimirui Putinui. Ministro komentarus transliavo televizija.S.Lavrovas pridūrė, kad stebėtojai bus nusiųsti į vakarinius ir centrinius regionus, ne tik į rytus ir pietryčius, kur daugumą gyventojų sudaro rusakalbiai.Anksčiau penktadienį S.Lavrovas kritikavo Vakarų raginimus nusiųsti ESBO stebėtojus į Krymą, kurį Rusija aneksavo.
Donuzlavo įlankoje lieka užblokuoti keturi Ukrainos laivai: didelis desantinis laivas „Konstantin Olšanskyj“ , vidutinio dydžio laivas „Kirovograd“ ir jūrų traleriai „Čerkasy“ bei „Černigov“.  
Rusijos parlamento aukštieji rūmai ratifikavo sutartį dėl Krymo prijungimoRusijos parlamento aukštieji rūmai - Federacijos Taryba - penktadienį vienbalsiai ratifikavo sutartį, pagal kurią Krymą numatoma inkorporuoti į Rusijos teritoriją, ignoruojant tarptautinės bendruomenės poziciją, kad tas pusiasalis yra Ukrainos dalis.Visi 155 posėdyje dalyvavę senatoriai per televizijos transliuotą posėdį nubalsavo už sutartį, kurią antradienį prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė po Kryme praeitą savaitgalį paskubomis surengto referendumo, per kurį to Juodosios jūros pusiasalio gyventojai triuškinama dauguma pritarė atsiskyrimui nuo Ukrainos ir prisijungimui prie Rusijos.Kremlius pareiškė laikantis Krymą Rusijos dalimi nuo tos sutarties pasirašymo momento.Šiam žingsniui jau trečiadienį pritarė parlamento žemieji rūmai - Valstybės Dūma - todėl jis gali būti galutinai įgyvendintas vėliau penktadienį, jeigu jį pasirašys V.Putinas.Ukraina ir Vakarų šalys laiko neteisėtu referendumą, kuris buvo surengtas praėjus dviem savaitėms po to, kai Rusijos pajėgos faktiškai perėmė kontrolę Kryme.JAV ir Europos Sąjunga (ES) atsakė į Rusijos ir Krymo vietos valdžios, paskelbdamos sankcijas jų pareigūnams. Ketvirtadienį JAV prezidentas Barackas Obama nurodė išplėsti tas sankcijas, nukreiptas prieš V.Putino aplinkos veikėjus ir juos palaikančius didžiuosius bankus.
Penktadienį Briuselyje Ukraina ir ES pasirašė Asociacijos sutarties politinę dalį.Daugiau – čia.
Ukrainos karinio jūrų laivyno desantinis laivas rengiasi atremti galimą Rusijos karių šturmą, teigia Krymo žiniasklaidos centro prie Ukrainos gynybos ministerijos vadovas Vladislavas Selezniovas, skelbia naujienų agentūra UNIAN.
Penktadienį baigiasi ultimatumo, kurį ukrainiečių kariams iškėlė separatistai, galutinis terminas.
Ukraina dalyvaus tarptautinėse karinėse pratybose BulgarijojeJAV gynybos ministerija informavo, kad amerikiečių ir ukrainiečių pajėgos dalyvaus penktadienį Bulgarijoje prasidedančiose karinėse pratybose, praneša "Reuters".Teigiama, kad dvi savaites truksiantys manevrai buvo suplanuoti kur kas anksčiau nei prasidėjo Rytų ir Vakarų priešprieša.JAV armijos Europoje atstovas Džesis Grandžeris (Jesse Granger) informavo, kad pratybų metu vadovaujantis personalas iš skirtingų šalių daugiausiai dirbs palapinėse prie kompiuterių, o ne karo lauke."Tai vienos iš daugybės pratybų per pastaruosius metus, kuriomis įsipareigojome remti mūsų Europos partnerius ir didinti regioninį stabilumą", - kalbėjo Dž. Grandžeris.Skelbiama, kad "Saber Guardian" pratybose dalyvaus apie 700 karių iš Armėnijos, Azerbaidžano, Belgijos, Graikijos, Bulgarijos, Gruzijos, Moldovos, Lenkijos, Rumunijos, Serbijos, JAV Turkijos ir Ukrainos.
Rusijos karinės technikos kolona pajudėjo Feodosijos linkKetvirtadienio vakarą iš Čongaro pusės kelyje tarp Charkovo ir Simferopolio miestų į Feodosijos pusę judėjo 20-ies Rusijos kovinių desantinių mašinų kolona, praneša Žurnalistinių tyrimų centras.    Anot pranešimų, Rusijos kovinės technikos vikšrai sugadino kelio asfaltą. Kelio danga sugadinta pakankamai smarkiai, rašo unian.net.   Priminsime, kad kovo 18 dieną Rusija ir Krymas pasirašė susitarimą dėl pusiasalio ir Sevastopolio miesto prisijungimo prie Rusijos Federacijos.Po šio įvykio Rusijos okupantai Kryme sustiprino spaudimą ukrainiečių kariniams objektams. Simferopolyje šturmuojant Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Centrinės karinės topografijos ir navigacijos valdybos fotogrametrijos centrą, rusų kariai panaudojo šaunamuosius ginklus.http://www.youtube.com/watch?v=X-sCFwCKrbo
Sevastopolyje ginkluoti okupantai užgrobė ukrainiečių korvetę „Chmelnickis“Sevastopolyje rusų kareiviai užgrobė ukrainiečių korvetę „Chmelnickis“.Taip „5 kanalo“ eteryje teigė vienas iš įgulos narių, informuoja unian.net.Anot jo, laivą užpuolė 60 ginkluotų rusų kareivių ir Krymo savigynos grupė.„Šie žmonės, kurie įlipo į laivą, visiškai sugadino <...> dyzelinį generatorių Nr. 2, su kuriuo laivas būdavo aprūpinamas elektra, sugadino pagrindinių variklių valdymą“, – sakė korvetės kapitono padėjėjas Nikolajus Budrovas.Kad laivo nenugramzdintų, ekstremalioje situacijoje korvetės kapitonas nusprendė palikti laivą.Žinoma, kad rusų okupantai laivą nutempė į Kurinaja įlanką.Primename, kad rusų agresoriai užgrobė korvetę „Ternopol“.
JAV: Rusija pažadėjo nepulti rytinės UkrainosRusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, ketvirtadienį kalbėdamasis telefonu su JAV gynybos sekretoriumi Chucku Hageliu, pažadėjo, kad Maskva nepuls rytinės Ukrainos.Ch.Hagelis išsakė susirūpinimą dėl Rusijos pajėgų judėjimo, tačiau S.Šoigu patikino, kad „kariai, kuriuos jis sutelkė palei sieną, tik dalyvauja pratybose ir neketina kirsti sienos su Ukraina. Jie nevykdys jokių agresyvių veiksmų“, – Pentagono atstovas kontradmirolas Johnas Kirby sakė žurnalistams.JAV gynybos sekretorius taip pat klausė, kiek tęsis tos karinės „pratybos“, tačiau S.Šoigu „nenurodė aiškaus laikotarpio“, pridūrė J.Kirby.Atstovas sakė, kad Rusijos gynybos vadovas pažadėjo, kad Maskva nesiųs pajėgų į Ukrainos rytus, o Ch.Hagelis „tikisi, kad jis laikysis šių žodžių“.
Dniepropetrovske dega kariuomenės sausumos pajėgų sandėliai, girdėti sprogimaihttps://www.youtube.com/watch?v=PBOL-TVhArM
A. Jaceniukas: ekonominę asociacijos sutarties dalį pasirašysime po prezidento rinkimųUkrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas Briuselyje Europos Vadovų tarybos susitikime patikino, kad ekonominę Asociacijos sutarties su ES dalį Ukraina pasirašys po šalies prezidento rinkimų, praneša unian.ua.
Po Krymo aneksijos EP pirmininkas perspėjo apie pavojų EuropojeEuropos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas savo kalboje Briuselyje vykstančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime daugiausia dėmesio skyrė įvykiams Ukrainoje ir ES reakcijai. Plačiau...
Užėmė dar vieną laivąSevastopolyje 15-20 ginkluotų rusų įsiveržė į laivą "Ternopol". Jis perimtas šturmu, praneša unian.ua.
Suomija stiprina savo oro erdvės apsaugąSuomijos oro pajėgos didina savo oro erdvės apsaugą, atsižvelgiant į didėjančią įtampą tarp Rusijos ir kaimyninių NATO šalių, teigia Suomijos karinių oro pajėgų vadas, praneša ibtimes.com. Ypač sutelktas dėmesys rytinėmis ir pietinėmis kryptimis, virš Karelijos. Karelija yra rytinis Suomijos regionas prie Rusijos sienos. Rusijai taip pat priklauso dalis Karelijos, atitekusios po Sovietų Sąjungos ir Suomijos Žiemos karo 1939-1940m. Tradiciškai neutrali Suomija nėra NATO narė.
TVF misija tęs derybas Kijeve iki kovo 25 dienosTarptautinio valiutos fondo (TVF) misija tęsia darbą Kijeve iki kovo 25 dienos prie Ukrainos vyriausybės reformų programos, teigiama TVF pareiškime. Ukrainos vyriausybės kvietimu atvykusi misija pradėjo derybas Kijeve kovo 4 dieną ir iš pradžių ketino jas užbaigti kovo 14 dieną, o praėjusią savaitę nusprendė pratęsti darbą iki kovo 21 dienos. Kaip teigiama trečiadienio misijos pranešime, "misija planuoja užbaigti darbą kovo 25 dieną". Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas kiek anksčiau pareiškė, kad Kijevas laukia fondo rekomendacijų ir ketina vykdyti visas sąlygas naujos programos, pagal kurią Ukraina tikisi gauti apie 15 mlrd. dolerių paskolą. 
S. Lavrovas pareiškė JAV sekretoriui J. Kerry: Rusija Krymo neatsisakysRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pasakė JAV valstybės sekretoriui Johnui Kerry, kad Maskva nekeis savo sprendimo dėl Ukrainos Krymo pusiasalio inkorporavimo į Rusiją. „S.Lavrovas pabrėžė, kad sprendimas suvienyti Krymą ir Rusiją, išreikštas absoliučios jo gyventojų daugumos, nėra peržiūrėtinas ir turi būti gerbiamas“, - nurodė Užsienio reikalų ministerija. Rusijos žemieji parlamento rūmai - Valstybės Dūma - ketvirtadienį ratifikavo Krymo inkorporavimo į Rusijos teritoriją sutartį ir priėmė atitinkamus papildomus dokumentus; dabar laukiama, kad aukštieji parlamento rūmai - Federacijos Taryba - patvirtins juos penktadienį. Sovietų Sąjungos laikais Krymas priklausė Rusijai iki 1954 metų.
JT vadovas ragina siųsti JT ir ESBO stebėtojus į UkrainąJungtinių Tautų (JT) vadovas Ban Ki-moonas ketvirtadienį paragino siųsti JT ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojus į Ukrainą ir paskatino Maskvą ir Kijevą pradėti „nuoširdų ir konstruktyvų“ dialogą. Ban Ki-moonas, kalbėdamas po susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Kremliuje, sakė, kad jiedu aptarė „teisėtą Rusijos ir prezidento Putino susirūpinimą, konkrečiai, dėl žmogaus teisių apsaugos ir rusakalbių gyventojų bei rusų mažumų“. „Geriausia būtų pasiųsti JT ir ESBO žmogaus teisių stebėtojus, – sakė jis. – Nuoširdus ir konstruktyvus Kijevo ir Maskvos dialogas yra esminis dalykas“.
Rusija į JAV sankcijas atsakė savo sankcijomis JAV pareigūnamsRusija ketvirtadienį pranešė, kad pati įveda sankcijas JAV pareigūnams, praėjus kelioms minutėms po to, kai JAV prezidentas Barackas Obama paskelbė apie naujas sankcijas Rusijos pareigūnams dėl krizės Ukrainoje. „Neturėtų kilti jokių abejonių: kiekviena priešiška ataka bus sutikta atitinkamai“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija, kuri paskelbė besiimanti priemonių prieš devynis B.Obamos patarėjus ir senatorius. Vėliau buvo patikslinta, kad nusitaikyta į dešimt. Į Maskvos juodąjį sąrašą įtraukti B.Obamos patarėjai Caroline Atkinson, Danielis Pfeifferis ir Benjaminas Rhodesas Rhodesas, senatoriai Mary Landrieu, Johnas McCainas ir Danielis Coatsas.Plačiau...
Kryme visi Novoozerno bazės kariai atsisakė prisiekti RusijaiUkrainos karinio jūrų laivyno bazės Novozoerno gyvenvietėje Krymo vakaruose personalas atsisakė tarnauti Rusijos ginkluotosiose pajėgose ir išvyko iš karinės bazės, pranešama UNIAN tinklalapyje.Daugiau – čia.
Su Putinu susitikęs JT vadovas sako, kad yra „labai susirūpinęs“ dėl UkrainosJungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas ketvirtadienį susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė, kad yra „labai susirūpinęs“ dėl padėties, kurioje atsidūrė Rusija ir Ukraina.Ban Ki-moonas lankosi abejose šalyse, siekdamas padrąsinti visas šalis, susijusias su krize dėl Ukrainos ir, pasak Vakarų, neteisėtai Rusijos aneksuoto jos Krymo regiono, ir norėdamas padėti surasti taikų problemos sprendimą.
Rusijos Dūma ratifikavo Krymo aneksiją
Rusijos užsienio reikalų ministras paragino deputatus ratifikuoti Krymo sutartįRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį Valstybės Dūmai pateikė Krymo aneksijos sutartį ir paragino įstatymų leidėjus pritarti šio Ukrainos regiono prijungimui prie Rusijos Federacijos.Neilgai trukus, Rusijos žemieji parlamento rūmai pritarė šiai sutarčiai, kurią antradienį pasirašė prezidentas Vladimiras Putinas, o jos ratifikavimą užbaigs Federacijos Taryba, arba aukštieji rūmai, kurie dėl jos balsuos penktadienį.„Esu įsitikinęs, kad šių dokumentų priėmimas bus lemiamas taškas daugianacionalinių Krymo ir Rusijos tautų likime, kurias sieja glaudūs istorinio solidarumo ryšiai“, – kalbėjo S.Lavrovas Valstybės Dūmoje.Apibūdindamas Krymo aneksiją kaip būtinybę apginti ten gyvenančius etninius rusus, jis pareiškė: „Iki šios dienos tęsiasi įstatymų nepaisymas, vyksta kasdieniai nacionalistų, antisemitų ir kitų ekstremistų, nuo kurių priklauso naujoji (Ukrainos) valdžia, išpuoliai“.„Toks šių tautų sujungimas į vieną valstybę skatins jų gerbūvį ir klestėjimą bei pasitarnaus Rusijos interesams“, – pridūrė ministras.
Rusija sustiprins karinį kontingentą KrymeRusija sustiprins šalies karinį kontingentą Kryme siekiant apsisaugoti nuo išorinių grėsmių, valstybinė naujienų agentūra ITAR-TASS citavo gynybos viceministrą Jurijų Borisovą, kuriuo remiasi "Reuters"."Būtina plėtoti karinę infrastruktūrą pusiasalyje, kad Krymas taptų deramu Rusijos Federacijos atstovu bei būtų apsisaugota nuo galimų pasikėsinimų", - sakė J. Borisovas parlamentarams ruošiantis patvirtinti regiono aneksiją.Pranešama, kad ukrainiečių pasieniečiai Rusijos kontroliuojamajame Kryme pradėjo persidislokavimą į regionus žemyninėje Ukrainoje."Mes pradėjome laipsnišką mūsų kariškių perdislokavimą į Chersono ir Nikolajevo teritorijas", - informavo pasienio apsaugos tarnybos vadovo pavaduotojas Pavlas Šyšolinas.Pasak pareigūno, iš pusiasalio jau išvyko apie tūkstantį civilių.
Ukrainos vyriausybė planuoja evakuoti savo piliečius iš KrymoUkrainos vyriausybė parengs evakuacijos planus šalies piliečiams, norintiems palikti Rusijos aneksuojamą Krymą, trečiadienį pranešė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Andrijus Parubijus.Ministrų „kabinetas parengs evakuacijos planus civiliams gyventojams, nenorintiems likti okupuotoje Krymo autonominės respublikos teritorijoje“, jis sakė per spaudos konferenciją po Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos posėdžio.
Kryme rusų kariuomenė užgrobė du ukrainiečių laivusRusų kariai užgrobė dvi ukrainiečių korvetes Strelecko įlankoje Kryme.Apie tai pranešė įvykio liudytojas, informuoja ru.tsn.ua.Rusai užgrobė laivus „Luck“ ir „Chmelnickij“. Laivuose buvusius jūreivius išlaipino sausumoje, jų iš viso buvo 200.Daugiau – čia.
A. Merkel: Rusija izoliuotaRusijai prisijungus Krymo pusiasalį, Vokietijos federalinė kanclerė Angela Merkel šiuo metu nemato pagrindo bendradarbiavimui su Maskva G8 šalių grupėje.Daugiau – čia.
Per neramumus Ukrainoje nuo lapkričio pabaigos žuvo 103 žmonėsNaujais oficialiais duomenimis, per neramumus Ukrainoje nuo praėjusių metų lapkričio 30 dienos žuvo 103 žmonės. Tai paskelbė Sveikatos ministerija Kijeve. Iki šiol buvo pranešama apie 102 žuvusiuosius ir 1 419 sužeistų asmenų.Ukrainos sostinės ligoninėse vis dar gydomi 128 per riaušes sužaloti žmonės.Vasario 22-ąją Ukrainoje pasikeitė valdžia. Aukščiausioji Rada atstatydino prezidentą Viktorą Janukovyčių, pakeitė konstituciją ir paskyrė prezidento rinkimus gegužės 25 dieną.
V. Putinas nurodė pripažinti į Rusijos pusę pereinančių Ukrainos kariškių laipsniusRusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pasirašė gynybos ministro Sergejaus Šoigu pasiūlytą įsaką, įpareigojantį pripažinti Ukrainos kariškių, norinčių pereiti tarnauti į Rusijos karines pajėgas, laipsnius ir išsilavinimą.„Turimas omenyje karinių laipsnių ir karinio išsilavinimo pripažinimas karininkams, kurie šiuo metu tarnauja Ukrainos ginkluotosiose pajėgose ir yra išreiškę norą tarnauti ne vien Rusijos ginkluotosiose pajėgose, bet ir kitose jėgos struktūrose – įskaitant VRM ir FSB (Federalinę saugumo tarnybą)“, – S.Šoigu sakė per susitikimą su prezidentu.„Tai suteiks galimybę priimti žmones į tarnybą – bent jau pagal kontraktus – kol bus išspręsti visi kiti formalumai, įskaitant susijusius su pilietybės įgijimu“, – pažymėjo V.Putinas.
Rusai Kryme užgrobė karinį televizijos ir radijo centrą  Rusų okupantai užgrobė Ukrainos gynybos ministerijos televizijos ir radijo kompaniją „Briz“, savo „Facebook“ paskyroje skelbia Karinių ir politinių tyrimų centro vadovas Dmitrijus Tymčukas.   „Šiuo metu televizijos ir radijo kompanijoje (TRK) vyksta susirinkimas, per kurį kariškiams ir civiliams darbuotojams bus pasiūlyta apsispręsti, ar jie nori tęsti tarnybą Rusijos Federacijos Juodosios jūros flotilės spaudos centre, kuris bus įkurtas vietoje TRK“, - D. Tymčuko žodžius citavo espreso.tv.    Tuo pat metu pradėta ir TRK „Briz“ turto inventorizacija, rašo unian.net. 
Prancūzija atideda sprendimą dėl karo laivų pardavimo RusijaiPrancūzija ketvirtadienį pareiškė iki spalio nepriimsianti jokio sprendimo, ar reikia įšaldyti prieštaringai vertinamą dviejų modernių „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų pardavimą Rusijai dėl krizės Kryme.„Pirmojo laivo perdavimas turėtų įvykti spalį, todėl klausimas dėl (kontrakto) įšaldymą iškils spalį“, – Prancūzijos gynybos ministras Jeanas Yves'as Le Drianas sakė kitą dieną po to, kai Vokietija atšaukė vieną svarbų karinio bendradarbiavimo kontraktą su Maskva.
Vokietija įšaldė svarbią sutartį dėl karinio bendradarbiavimo su RusijaVokietija trečiadienį įšaldė svarbią sutartį su Maskva, pagal kurią buvo įsipareigojusi įrengti mokymų stovyklą Rusijos pajėgoms, sakydama, kad bet koks toks šalies karinės galios stiprinimas būtų „nepateisinamas“, įsiplieskus krizei dėl Krymo aneksijos.Vicekancleris Sigmaras Gabrielis paskelbė, kad įšaldomas bendrovės „Rheinmetall“ vykdomas projektas, Maskvai stiprinant savo gniaužtus Ukrainai priklausančiame Juodosios jūros pusiasalyje.Vokietijos vyriausybės pranešime sakoma, kad ji palaiko ryšį su tuo gynybos pramonės koncernu, kurio kontraktas su Rusijos vyriausybe, kaip pranešama, vertas apie 100 mln. eurų (345 mln. litų).Vienas „Rheinmetall“ atstovas anksčiau sakė, kad bendrovė vykdys pagal tą kontraktą numatytus įsipareigojimus pastatyti centrą, kuriame kasmet būtų apmokoma 30 tūkst. karių.
Rusija galbūt ruošiasi invazijai į kitus Ukrainos regionus, sako šalies ambasadoriusTikėtina, kad Rusija ruošiasi tolesnei karinei invazijai į Ukrainos teritoriją, ketvirtadienį pareiškė Ukrainos ambasadorius prie Jungtinių Tautų (JT) Ženevoje.Daugiau – čia.
Atsistatydino Ukrainos ambasadorius NVSUkrainos ambasadorius Nepriklausomų Valstybių Sandraugai (NVS) Ivanas Bunečko atsistatydino iš organizacijos nuolatinių atstovų tarybos.Apie apsisprendimą pasitraukti iš buvusias Sovietų Sąjungos valstybes vienijančios organizacijos Ukrainos vyriausybė paskelbė kovo 19 dieną.Ukrainiečių įteiktame pranešime NVS biurui Baltarusijos sostinėje Minske rašoma, kad "Ukraina apgailestauja, jog NVS neatliko savo funkcijų spręsti konfliktines situacijas buvusioje Sovietų Sąjungos erdvėje, tapdama įrankiu realizuoti tam tikrų organizacijos šalių norus".
Ukraina kovos dėl Krymo išvadavimo, sako parlamentasKijevas niekada nepripažins Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir kovos dėl to strategiškai svarbaus Juodosios jūros pusiasalio „išvadavimo“, sakoma ketvirtadienį Ukrainos parlamento priimtoje rezoliucijoje.„Ukrainos liaudis niekada ir jokiomis sąlygomis nenutrauks kovos dėl Krymo išvadavimo nuo okupantų, kad ir kokia sunki ji būtų“, – sakoma rezoliucijoje „Dėl kovos už Ukrainos išvadavimą“, kurios projektą pateikė laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas.Aukščiausioji Rada taip pat kreipiasi į tarptautinę bendruomenę, prašydama susilaikyti nuo Krymo Respublikos pripažinimo.„Ukrainos Aukščiausioji Rada kreipiasi į visas tarptautinės bendruomenės nares, primygtinai prašydama susilaikyti nuo vadinamosios Krymo Respublikos, taip pat Rusijos įvykdytos Krymo ir Sevastopolio miesto aneksijos ... tarptautinio pripažinimo“, – sakoma parlamento deklaracijoje.Už šį dokumentą balsavo 274 iš 303 Aukščiausiosios Rados posėdyje užsiregistravusių deputatų.Jame sakoma, kad Ukraina niekada nepripažins neatsiejamos savo teritorijos dalies aneksijos, kurią Rusija įvykdė „šiurkščiai pažeisdama fundamentalias tarptautinės teisės normas ir visuotinai pripažintus valstybių sambūvio principus“.
Ukraina „neskubės“ įvesti vizas Rusijos piliečiamsUkraina neskubės įvesti vizų režimą Rusijos piliečiams, atsakydama į Maskvos vykdomą Krymo pusiasalio atplėšimą, ketvirtadienį pareiškė premjeras Arsenijus Jaceniukas.„Neturėtume skubėti įvesti vizų režimą Rusijai“, – sakoma A.Jaceniuko spaudos tarnybos paskelbtame pranešime, kuriame cituojami premjero komentarai, išsakyti Briuselyje.„Labai mažai tikimybė, kad tokia Ukrainos iniciatyva būtų veiksminga, siekiant paveikti Rusiją“, – sakė jis, pridūręs, kad vizų įvedimas gali neigiamai paveikti ukrainiečius, gyvenančius rytiniuose šalies regionuose, kuriuose daugumą sudaro rusakalbiai.Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba trečiadienį nutarė artimiausiomis dienomis įvesti viza Rusijos piliečiams, norintiems atvykti į Ukrainą.A.Jaceniukas yra išvykęs į Briuselį pasirašyti sutarties dėl politinės asociacijos su Europos Sąjunga (ES).
Taktinės grupės „Krym“ vadovybė nurodė visam personalui palikti objektus, teigia žurnalistai, skelbia UNIAN.Pranešama, kad tokių veiksmų imtasi suderinus veiksmų planą su oficialiuoju Kijevu.
Rusija jau nerimsta dėl rusakalbių EstijojeRusija trečiadienį išreiškė susirūpinimą Estijos elgesiu su etnine rusų mažuma, kalbos politiką šioje Baltijos valstybėje palygindama su Ukrainos raginimais neleisti vartoti rusų kalbos.  Rusija gynė Ukrainos Krymo pusiasalio aneksiją, tvirtindama, kad turi teisę saugoti rusakalbius gyventojus užsienyje, todėl užuominos apie kalbos vartojimo problemas kitoje buvusioje Sovietų sąjungos respublikoje pasigirdo itin įtemptu momentu, rašo reuters.com.Daugiau – čia.
Kryme pradedami išduoti Rusijos pasaiKrymui prisijungus prie Rusijos Federacijos, pusiasalyje pradedami išduoti rusiški pasai."Visi Krymo gyventojai, kurie kreipsis į žinybas, gaus pasus, nes jie nuo vakar (antradienio) yra Rusijos Federacijos piliečiai", - trečiadienį agentūrai "Interfax" sakė migracijos tarnybos vadovas Konstantinas Romodanovskis. Jis pabrėžė, kad "procesas prasidėjo". Pirmieji dokumentai jau išduoti. "Šis darbas kiekvieną dieną intensyvės", - teigė pareigūnas.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį su Krymo lyderiais pasirašė sutartį dėl pusiasalio prijungimo. Jis ketvirtadienį turėtų būti ratifikuotas Rusijos parlamente.Per prieštaringai vertinamą referendumą Krymo gyventojau sekmadienį balsavo už atsiskyrimą nuo Ukrainos.K. Romodanovskis nepasakė, kaip bus elgiamasi su tais, kurie nenorės tapti Rusijos piliečiais. Šiuo metu yra "skubesnių uždavinių", - teigė jis.
Rusija žada šia savaitę baigti visas teisines Krymo prijungimo procedūrasVisos teisinės procedūros, reikalingos Krymo inkorporavimui į Rusijos Federaciją, bus atliktos iki šios savaitės pabaigos, ketvirtadienį pranešė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas – praėjus dviem dienoms po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė sutartį dėl to Ukrainos regiono prijungimo.„Atliekami praktiniai žingsniai įgyvendinti susitarimus, kuriuos pasirašė Rusijos Federacijos, Krymo ir Sevastopolio miesto vadovai dėl dviejų naujų subjektų įėjimo į Rusijos sudėtį, – S.Lavrovo žodžius citavo naujienų agentūra ITAR-TASS. – Juridinis procesas bus baigtas šią savaitę.“
Krymo valdžia paleido suimtą Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadąKrymo valdžia paleido Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadą, kuris buvo suimtas per prorusiškų pajėgų reidą į vieną ukrainiečių karinę bazė tame separatistiniame pusiasalyje, pranešė Ukrainos laikinasis prezidentas.„Kontradmirolas Serhijus Haidukas buvo paleistas šį vakarą kartu su visais kitais civiliais įkaitais ... pagrobtais Rusijos karių ir apsišaukėlės Krymo valdžios“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo prezidentą Oleksandrą Turčynovą.O.Turčynovas buvo davęs Krymo valdžiai laiko iki trečiadienio 21 val. vietos (ir Lietuvos) laiku paleisti S.Haiduką. Jeigu tas reikalavimas nebūtų išpildytas, prezidentas grasino imtis „atitinkamų priemonių“, tarp jų „techninio ir technologinio pobūdžio“.Vietos naujienų agentūra „Kryminform“, cituodama Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatą Andrijų Senčenką, irgi pranešė, kad buvo paleistas S.Haidukas bei septyni aktyvistai, palaikantys naująją Kijevo vyriausybę.Įstatymų leidėjas sakė, kad sulaikytieji buvo „paleisti šiandien ryte prie patikros postų ties Čongaro gyvenviete“.Anksčiau Rusijos gynybos ministerijos spaudos tarnyba pranešė, kad gynybos ministras Sergejus Šoigu paragino Krymo valdžią paleisti S.Haiduką.S.Šoigu pažymėjo, kad S.Haidukas buvo priverstas vykdyti savo vadovybės įsakymus, paklusdamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų statutui, nurodė ministerija.
B. Obama atmeta karinį įsikišimą UkrainojeJAV prezidentas Barackas Obama atmetė amerikiečių karinių pajėgų įsikišimą į konfliktą Ukrainoje ir dar kartą pabrėžė diplomatinio dialogo svarbą tarp Maskvos, Kijevo ir Vašingtono, rašo "Reuters".„Mes neketiname imtis karinių veiksmų Ukrainoje, - interviu KNSD televizijai metu kalbėjo prezidentas. - Nereikia provokuoti tikro karo su Rusija“.Anot B. Obamos, JAV toliau dės visas diplomatines pastangas išvaduoti Krymo pusiasalį iš Rusijos kontrolės.„Yra geresnis kelias, manau patys ukrainiečiai supranta, kad karinė konfrontacija su Rusija būtų netinkamas sprendimas, neigiamai atsiliepsiantis pačiai Ukrainai“, - kalbėjo prezidentas, paskelbęs, kad Vašingtonas artimiausiomis dienomis ketina paskelbti daugiau sankcijų Maskvai.B. Obamos teigimu, jei Rusija nepakeis savo pozicijos Ukrainos Krymo pusiasalio atžvilgiu, JAV ir Europos sąjungininkai taikys dar daugiau ekonominių suvaržymų, kurie „turės žymių pasekmių Rusijos ekonomikai“.
A. Turčynovas nepasiduoda: Krymas buvo, yra ir bus Ukrainos sudėtyjeAukščiausiosios Rados pirmininkas Aleksandras Turčynovas pateikė parlamentui Deklaracijos dėl kovos už Ukrainos išsilaisvinimą projektą.Daugiau skaitykite ČIA.
Kryme išlaisvinti įkaitaiKryme paleisti įkaitais laikyti ukrainiečiai – visuomenės aktyvistai ir kariai. Tokią informaciją UNIAN suteikė „Radio Svoboda“ korespondentas.Sergejus Kovalskis teigia, jog prie administracinės Krymo ir Ukrainos Chersono srities sienos prie Čongaro kaimo į laisvę buvo paleisti Anatolijus Kovalskis ir Andrejus Ščekunas.S. Kovalskis teigia, jog minėtieji asmenys buvo iškeisti, tačiau tiksliai neatskleidė, kokie mainai įvyko.Apie įkaitų paleidimą savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ parašė ir Aukščiausiosios Rados deputatas Anatolijus Gricenka. Jo sūnus, Automaidano aktyvistas Aleksejus Gričenka, buvo vienas iš asmenų, kuriuos sulaikė neteisėtos Krymo valdžios žmonės.„Ką tik sulaukiau sūnaus skambučio: jis Čongare, jam viskas gerai, įkaitai paleisti! Visiems ačiū už palaikymą!“, - parašė A. Gricenka.
Rusija ir JAV apsikeitė grasinimaisRusija ir Jungtinės Valstijos trečiadienį įtemptame Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos susitikime apsikeitė grasinimais dėl krizės Ukrainoje, o Kremliaus pasiuntinys pareiškė, kad JAV ambasadorės „įžeidimai“ mažina Maskvos pasiryžimą bendradarbiauti su Vašingtonu sprendžiant kitus diplomatinius klausimus.Per tris savaites tai buvo jau aštuntasis Tarybos susitikimas dėl Ukrainos, demonstruojantis didžiųjų Vakarų valstybių norą išryškinti Rusijos diplomatinę izoliaciją dėl veiksmų Krymo pusiasalyje, nors Taryba iš esmės neturi jokių galių paveikti Rusiją, nes Maskva turi veto teisę, kurią jai garantuoja nuolatinės narės statusas.Posėdis surengtas JT generaliniam sekretoriui Ban Ki-moonui išvykus į Rusiją ir Ukrainą, kuris jis sieks įtikinti konflikto šalis ieškoti diplomatinių būdų krizei sureguliuoti.Ban Ki-moonas ketvirtadienį Maskvoje susitiks su prezidentu Vladimiru Putinu ir kitais aukštais rusų pareigūnais, informavo JT atstovas spaudai.Penktadienį JT vadovas vyks į Kijevą derybų su naujuoju prezidentu ir vyriausybės vadovu.Per Saugumo Tarybos posėdį Rusijos ambasadorius Vitalijus Čiurkinas buvo vienišas karys mūšio lauke, gindamas savo šalies veiksmus Kryme.Savo kalbą jis pradėjo džiugia tirada apie antradienį V.Putino pasirašytą susitarimą dėl Krymo prijungimo prie Rusijos, pareiškęs, kad šis dokumentas reiškia, jog gerbiama Krymo žmonių valia, ir jis atitinka visas tarptautinės teisės normas.„Vakar nutiko išties istorinis įvykis“, - paskelbė V.Čiurkinas.JAV ambasadorė Samantha Power savo ruožtu įspėjo Maskvą, kad praėjus dviem dienoms po to, kai prezidento Baracko Obamos administracija ir kitos valstybės įvedė sankcijas Rusijai, Vašingtonas kartu su sąjungininkėmis „yra pasirengę imtis papildomų žingsnių, jei tęsis Rusijos agresija ar rusų provokacijos“.Ji taip pat palygino Krymo aneksiją su vagyste. „Vagis gali pavogti turtą, tačiau tai nesuteikia vagiui nuosavybės teisių“, - pabrėžė ambasadorė.Į tai V.Čiurkinas atsikirto: „Tiesiog nepriimtina klausytis tokių įžeidimų mūsų šalies atžvilgiu“.
J. Tymošenko grįžo į UkrainąBuvusi  Ukrainos premjerė Julija Tymošenko grįžo iš Berlyno, kuriame gydėsi vienoje iš klinikų.  Apie tai ji paskelbė socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje.„Aš grįžau. Visomis šio žodžio prasmėmis. Ačiū visiems, kurie palaikė ir kovojo ir užjaučiu visus, kurie nelaukė“ – rašė J. Tymošenko. 
Rusijos gynybos ministras paragino paleisti S. HaidukąRusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paragino Krymo valdžią paleisti Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadą S. Haiduką, kurį prokuratūra laikinai sulaikė Sevastopolyje. Apie tai pranešė Rusijos Gynybos ministerija. „Šoigu kreipėsi į Krymo Respublikos vadovybę, prašydamas išleisti sulaikytąjį Ukrainos karinių jūrų pajėgų flotilės admirolą Sergejus Haiduką ir netrukdyti jam išvykti į Ukrainos teritoriją“, - sakoma pareiškime.
Ukrainos kariai panaudojo ginklusKryme prie Sevastopolio karinio oro uosto "Belbek" Ukrainos kariai neleido į teritoriją įsiveržti provokatoriams - ukrainiečiai paleido šūvius, skelbia unian.net. Tai pirmas kartas, kai Ukrainos kariai taip panaudojo ginklus. Taigi - rimtas signalas, kad konfliktas pereina į naują fazę. Kaip pranešama karinio dalinio A-4515 pareiškime, incidentas įvyko trečiadienį, apie 20.30 val. Nenustatytų asmenų grupė bandė įsiskverbti į dalinį, naudojant dūmines granatas. Tačiau Ukrainos kariai šįkart atsišaudė, todėl provokatoriai pasitraukė iš teritorijos ribų.
Rusai užgrobė Bakčisarajuje Ukrainos transporto batalionąBakčisarajuje Rusijos pajėgos užgrobė Ukrainos transporto batalioną, praneša žiniasklaida. Štabo viršininkas Sergejus Gunderas pranešė, kad rusai panaudojo šaunamuosius ginklus, tiesa, šūviai tebuvo paleisti į orą. Pasak jo, į Rusijos pusę Ukrainos kariai neperėjo, tačiau buvo priversti palikti karinio vieneto okupuotą teritoriją.
Ukraina perdislokuos karius iš KrymoUkrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovas Andrejus Parubyjus pareiškė, kad Ukrainos ministrų kabinetas turi pasiruošti savo karių  perdislokavimui iš Krymo į kontinentinę Ukrainos dalį ir civilių evakuacijos planą, praneša unian.net.
Vokietija stabdo ginkluotės pardavimą RusijaiVokietija trečiadienio vakarą nusprendė stabdyti didelį ginkluotės sandėrį su Rusija, remiantis France-Presse pranešimu, skelbia LRT „Panorama“. Didelį nerimą Rusijos kaimynėms kėlė ketinimai už 100 mln. eurų parduoti moderniausią pasaulyje mokymo sistemą, leidžiančią tobulinti karių  sąveiką brigados lygiu. Dar trečiadienio rytą gamintojas buvo pareiškęs, kad įsipareigojimų laikysis.
JAV svarstant apie veiksmus dėl Krymo, ekspertai peržiūri NATO gynybos padėtįPraėjus kelioms savaitėms nuo Ukrainos krizės pradžios, kurią antradienį vainikavo Rusijos sprendimas aneksuoti Krymą, prezidentas Vladimiras Putinas ignoruoja JAV ir jų sąjungininkių Europoje įspėjimus. Dabar pagrindinis Baracko Obamos administracijos iššūkis - ar priemonės, kurių ruošiamasi imtis, gali sulaikyti Rusiją nuo didesnės Ukrainos teritorijos okupacijos, informuoja "The Washington Post". B. Obamos administracija apie savo planus dėl baudžiamųjų priemonių paskelbė antradienį ir pažadėjo naujas sankcijas, tačiau nepasakė, kas yra ruošiama, ir kada tai įsigalios. Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį svarstys savo atsaką į Rusijos veiksmus.Tačiau Rusijos drąsūs veiksmai jau lėmė gynybos padėties, kurioje nuo Sovietų Sąjungos žlugimo dominuoja Vakarų Aljansas, persvarstymą."Nekyla abejonių, kad Europa turi daugiau investuoti į gynybą ir saugumą", - interviu sakė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas ir pridūrė, kad neabejojama, jog "dauguma europiečių norėtų JAV įsipareigojimų Europos saugumui patvirtinimo".Pasak specialistų, Vakarų nenugalimumo ir gebėjimo apginti savo draugus įvaizdžiui jau yra pakenkta.Buvęs B. Obamos administracijos nacionalinio saugumo pareigūnas dabartinę situaciją apibūdina kaip "siaubingas aplinkybes apsiskaičiavimui".Pavyzdžiui, buvusio pareigūno teigimu, administracijos dvejonės galėtų turėti didelį atgarsį Rytų Azijoje, kur Kinija bei kelios JAV sąjungininkės yra susijusios su ginču dėl teritorijų Pietų Kinijos jūroje. "Ką mes darytume, jeigu Kinija dislokuotų pajėgas?", - paklausė pareigūnas.Vyraujant nežinomybei dėl Rusijos tikslų Rytų ir Pietų Ukrainoje, administracija bei jos sąjungininkės sutiktų patirti "trumpalaikius skausmingus padarinius" dėl galimų tarptautinių ekonominių poslinkių, jau turint omenyje tikimybę, jog Krymas atiteko Maskvai, jeigu tik tai turėtų prasmės, dėstė pareigūnas.Sankcijos tokioms rusų bendrovėms, kaip dujų milžinė "Gazprom" ir didžiausia valstybinė naftos kompanija "Rosneft", atitinkamai turėtų tiesioginių padarinių Rusijos ekonomikai ir paveiktų ateities investicijas. Tačiau dėl glaudaus pasaulinės prekybos dujomis tinklo B. Obamos administracija gali stabtelėti prieš svarstant tokias galimybes.
V. Vykė-Freiberga: Rusijos prezidentas žaidžia su pasauliu pokerįKalbėdama viename iš Amerikos dailės koledžų, buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas "žaidžia su pasauliu pokerį” ir mėgina suprasti, kaip toli galima eiti. Pasak eksprezidentės, nereikia būti psichologijos daktaru, kad suprastum, jog V. Putinas yra alkanas valdžios ir nieko nebijo. V. Vykės-Freibergos nuomone, Rusijos lyderis yra įvaldęs praktinę psichologiją, analizuoja savo pašnekovų, kitų valstybių lyderių charakterius ir randa jų silpniausias vietas. "Jis talentingas ir puikiai parengtas”, - sakė buvusi Latvijos valstybės vadovė. Pagal jos prognozę, "Rusija eis tiek, kiek gali, o jei jai nebus priešinamasi - ir dar toliau”.
Baltarusija paskelbė atsargų pareiškimą dėl KrymoTrečiadienį Baltarusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė atsargų pareiškimą dėl Krymo prijungimo prie Rusijos. Plačiau...
Referendumas Kryme tiek pat bevertis kaip ir Folklande, sako Argentinos prezidentėArgentinos prezidentė Cristina Fernandez de Kirchner, kuri per savo rinkimų kampaniją sakė sieksianti sugrąžinti Folklando salas Argentinai, pareiškė, kad praėjusią savaitę vykęs referendumas Kryme yra tiek pat bevertis kaip ir pernai Folklande surengtas balsavimas dėl salų Atlanto pietuose priklausymo Didžiajai Britanijai. C.F.de Kirchner vis garsiau skelbia Argentinos teises į Folklando salas, dėl kurių 1982 metais Argenbtina kariavo su Didžiąja Britanija. „Šis referendumas (Kryme) yra bevertis“, – sakė ji per spaudos konferenciją su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u. „Mes negalime paprastai apginti nei Krymo, nei Malvinų“, – sakė Argentinos prezidentė. Didžioji Britanija tvirtina, kad Rusija, aneksuodama Krymą, sulaužė tarptautinę teisę ir pažeidė teritorinį Ukrainos vientisumą. Tuo tarpu Malvinų salose – taip ispanakalbiai vadina Folklando salas – gyventojai per referendumą 2013 metų kovą vieningai balsavo, kad liktų Didžiosios Britanijos užjūrio teritorija. Britai valdo šias salas nuo 1833 metų, nors Argentina tvirtina paveldėjusi jas iš Ispanijos ir piktinasi, kad britai iš Folklando ištrėmė visus argentiniečius. „Kokia gali būti referendumo užjūrio kolonijoje, esančioje už 14 tūkst. kilometrų nuo Jungtinės Karalystės, vertė?“ – klausė C.F.de Kirchner. Folklando karas, per kurį žuvo apie 650 argentiniečių ir 255 britai ir kuris baigėsi Argentinos pralaimėjimu, Argentinoje prisimenamas kaip žeminanti brutalios anuomet šalį valdžiusios diktatūros klaida. „Mes turime palaikyti visų šalių vientisumą. Viską įvertinus, Malvinos visuomet buvo Argentinos, o Krymas priklausė Sovietų Sąjungai ir buvo perduotas Ukrainai (Sovietų Sąjungos lyderio Nikitos) Chruščiovo“, – pasakė Argentinos prezidentė. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kovo 14 dieną sakė, kad Krymas Rusijai reiškia daugiau negu Folklandas Britanijai.
Berlynas: V. Putinas klysta, lygindamas Krymo aneksavimą su Vokietijos susijungimuVokietija trečiadienį „iškreiptu“ pavadino Rusijos prezidento Vladimiro Putino istorijos aiškinimą, esą Rusijos įvykdytas Ukrainos Krymo pusiasalio perėmimas yra panašus į Vokietijos susijungimą. V.Putinas, kuris 1989 metais griuvus Berlyno sienai dirbo KGB agentu Rytų Vokietijoje, antradienį pareiškė, kad Maskva palaikė Vokietijos susijungimą, todėl dabar tikisi, kad vokiečiai taip pat palaikys Rusijos siekius „atkurti vienybę“. Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas šį pareiškimą pavadino „pribloškiančiu palyginimu“ ir viena iš keleto „iškreiptų istorinių paralelių“, kurios buvo pateiktos per Ukrainos krizę. „Vokietijos susijungimas suvienijo dvi atskiras tos pačios tautos valstybes. Tuo tarpu Rusijos intervencija sukėlė Ukrainos suskaldymą“, – Steffenas Seibertas sakė spaudos konferencijoje Berlyne. „Be to, Vokietijos susivienijimą pavyzdiniu būdu lydėjo tarptautinė bendruomenė per „2+4“ procesą“, kuriame dalyvavo abi Vokietijos ir Antrojo pasaulinio karo nugalėtojos: JAV, Rusija, Britanija ir Prancūzija. S.Seibertas pabrėžė, kad Vokietija „neužmiršo, kad buvusi Sovietų Sąjunga, vadovaujama Michailo Gorbačiovo, nestojo skersai kelio mūsų taikiam suvienijimui, ir mes iki šiandien tuo džiaugiamės“. Tačiau, pasak jo, Berlynas „nemato paralelės tarp taikaus Vokietijos susivienijimo ir įvykių Kryme“. Kanclerės atstovas pridūrė, dabartinėje krizėje „Rusija pasirenka tarptautinės izoliacijos kelią, kelią, kuris kelia didelę grėsmę Europos tautų sambūviui“. Pranešimai apie Kryme žuvusius žmones „mums parodo kaprizingą šio požiūro pobūdį“, sakė S.Seibertas „Mes raginame Maskvą ir visus atsakingus (asmenis) Kryme susilaikyti“, – kalbėjo jis.
Įveda vizų režimą RusijaiUkraina įveda vizų režimą atvykstantiems iš Rusijos, praneša unian.net. Plačiau...
Ukraina išstoja iš NVSUkraina pradės išstojimo iš Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) procedūrą, praneša unian.net.  Iki šiol NVS priklauso 10 buvusių Tarybų Sąjungos respublikų (išskyrus Baltijos šalis bei Gruziją, kuri oficialiai pasitraukė po karo su Rusija 2009 metų rugpjūčio 18 d.). Plačiau...
Ukraina prašo paskelbti Krymą demilitarizuota zonaUkraina prašys jungtinių tautų paskelbti Rusijos atimtą Krymą demilitarizuota zona, praneša unian.net. Plačiau...
Kryme dalinami rusiški pasaiRusijos migracijos tarnyba pradėjo išdavinėti rusiškus pasus, praneša unian.net
Donecko srityje blokuojami sandėliai su ginklais  Šaukiamojo amžiaus jaunuoliai iš Donecko srities Paraskovijevko kaimo prie Artiomovsko miesto užblokavo sandėlius su ginklais.  Jie užtvėrė kelią sunkvežimiams su ginklais ir neleidžia jiems palikti karinio dalinio. Dalinio vadovybė tvirtina turinti Ukrainos Gynybos ministerijos nurodymą šiais ginklais aprūpinti ukrainiečių karius. Tačiau įvykdyti jo negali.   Apie tai skelbiama per specialią televizijos TSN transliaciją.  Apie šį incidentą pranešta ir pareigūnams, ir vietos valdžiai, ir milicijai, tačiau jokios reakcijos nesulaukta, rašo unian.net.   „Mūsų dalinys šaunamaisiais ginklais aprūpina Gynybos ministerijos karinius dalinius. Anot dokumentų, pagal kuriuos turime įvykdyti užduotį, mus spaudžia ginklų pristatymo terminai, o jie dabar žlunga“, - sakė Artiomovsko karinio dalinio viršininko pavaduotojas Eduardas Lebedenko.    Tuo metu piketo dalyviai būgštauja, kad šie ginklai bus panaudoti prieš juos, todėl neleidžia sunkvežimiams judėti.  „Išvežami ginklai, mes galime tik nuspėti, kur jie išvežami. Greičiausiai šie ginklai bus naudojami prieš mus. Kol išsiaiškins politikai, kol išsiaiškins kariškiai – tegu jie pasilieka čia“, - kalbėjo vietos gyventojas Anatolijus Charitonenko.
Vokietija ragina Rusiją skubiai pritarti stebėtojų misijai UkrainojeVokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris, sakė trečiadienį pareiškęs savo Rusijos kolegai, kad reikia nedelsiant suteikti mandatą užsienio stebėtojų misijai Ukrainoje.„Šį rytą kalbėdamasis aš dar kartą pasakiau, kad mandatą tikrai reikia suteikti per 24 valandas“, – F.W.Steinmeieris sakė žurnalistams po pokalbio telefonu su Sergejumi Lavrovu ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo (ESBO) vadovu Didier Brukhalteriu.„Tada rytoj galėtumėme siųsti pirmuosius stebėtojus“, – kalbėjo jis.F.W.Steinmeieris taip pat sakė, kad stebėtojų misija Ukrainoje yra būtina, atsižvelgiant į įtampos padidėjimą regione, pridurdamas, jog tai, kad ji nevirto „kariniu konfliktu su dideliu kraujo praliejimu“, yra „beveik stebuklas“.Pasak jo, stebėtojai pateiktų „objektyvų“ padėties šalyje vaizdą.„Tai yra įmanoma tik tada, kai personalas yra tuose regionuose, o siųsti stebėtojų misiją tik po dviejų savaičių ar kitą mėnesį būtų beprasmiška“, – kalbėjo jis. vienintelė galimybėPasak ministro, paskutinis derybininkams likęs sunkumas yra susitarti, kuriuos Ukrainos regionus ši misija apims.„Tikiuosi, kad mums šiandien pavyks įveikti nesutarimus dėl šio mandato“, – sakė jis.Daugiau nei 50 Vienoje įsikūrusios ESBO stebėtojų prieš dvi savaites bandė patekti į Ukrainos Krymo pusiasalį, tikėdamiesi numalšinti ten tvyrančią įtampą, tačiau buvo ne kartą sustabdyti pasienio kontrolės punktuose.Neramumai, prasidėję Kryme, kurį antradienį ignoruodama Vakarus oficialiai prisijungė Rusija, pastarosiomis dienomis išplito į kitus rytinius Ukrainos rajonus, kur promaskvietiškos grupės ragina rengti atskirus referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos.Sekmadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel telefonu paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pritarti tarptautinių stebėtojų misijai, ypač rytiniuose Ukrainos regionuose.Kaip pranešė A. Merkel atstovas, V.Putinas palankiai įvertino šią iniciatyvą, tačiau vėliau derybininkai sulaukė pasipriešinimo.
Ban-Ki Moon vyksta į Maskvą ir KijevąJungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban-Ki Moona trečiadienį vyksta į Maskvą ir Kijevą, kur susitiks su Rusijos ir Ukrainos lyderiais. Ban-Ki Moono vizitu siekiama paskatinti taikų krizės dėl Krymo sprendimą, informuoja "Reuters"."Pirma jo stotelė rytoj, kovo 20 dieną, bus Maskva, kur jis susitiks su prezidentu Vladimiru Putinu, užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir kitais pareigūnais", - sakoma JT spaudos tarnybos pranešime.Penktadienį Ban-Ki Moonas vyks į Kijevą, kur dalyvaus susitikimuose su ukrainiečių pareigūnais, JT žmogaus teisių misijos nariais bei pilietinės visuomenės atstovais.Anot pranešimo, vizitas yra "(Ban-Ki Moono) diplomatinių pastangų, kuriomis siekiama paskatinti visas puses taikiai išspręsti dabartinę krizę, dalis"."Generalinis sekretorius ragina priimti sprendimą vadovaujantis JT Chartijos principais", - teigiama pranešime.Pagrindiniai Chartijos punktai yra pagarba JT narių suverenitetui ir teritoriniam vientisumui bei taikus tarptautinių konfliktų sprendimas.
V. Putinas pateikė Valstybės Dūmai dokumentus dėl Krymo priėmimo į Rusijos sudėtįRF prezidentas Vladimiras Putinas pateikė Valstybės Dūmai dokumentus dėl Krymo priėmimo į Rusijos sudėtį, pranešė trečiadienį "Interfax”.Tai - konstitucinio įstatymo projektas ir sutartis dėl pusiasalio prisijungimo, kurią turi ratifikuoti Rusijos parlamentas. Dokumentai bus svarstomi trečiadienį.
Rusija kaltina JAV ir ES pažeidus 1994 metų memorandumą dėl UkrainosRusija apkaltino Vakarų valstybes savo veiksmais per Ukrainos krizę pažeidus įsipareigojimus gerbti šios šalies suverenitetą ir politinę nepriklausomybę, kuriuos jos prisiėmė pasirašydamos 1994 metų Budapešto memorandumą.„JAV ir ES aktyviai nuolaidžiavo valstybiniam perversmui Kijeve, veikdamos prieš Ukrainos politinę nepriklausomybę ir suverenitetą pažeidžiant įsipareigojimus, prisiimtus pasirašant Budapešto memorandumą“, - teigiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos komentare, kuris trečiadienį paskelbtas jos svetainėje.1994 metų gruodžio 5-osios memorandumą su Ukraina pasirašė Rusija, Didžioji Britanija ir Jungtinės Valstijos. Šiuo dokumentu Ukraina atsisakė viso branduolinio arsenalo, likusio šalyje žlugus Sovietų Sąjungai, mainais į garantijas dėl jos nepriklausomybės, suvereniteto ir sienų apsaugos.Rusijos URM paskelbtame komentare pažymima, kad „Ukrainos situacijos kontekste kai kurios Maskvos partnerės nepraleido progos priminti Rusijai apie jos įsipareigojimus pagal Budapešto memorandumą“.„Ryšium su tuo norėtume priminti, kokie tai įsipareigojimai ir kas konkrečiai atsako už tai, kad jų būtų laikomasi. Budapešto memorandumu Rusija, JAV ir Didžioji Britanija įsipareigojo garantuoti Ukrainos suvereniteto teises. Norėtųsi paklausti, kokiu būdu šios garantijos suderinamos su neramumų Kijeve metu ne kartą skambėjusiais ES ir JAV grasinimais imtis sankcijų prieš Ukrainos vadovybę? Kas tai, jei ne ekonominė prievarta suverenios valstybės atžvilgiu? Kaip vertinti, pavyzdžiui, beveik nepertraukiamą Vakarų emisarų budėjimą Maidane?“, - piktinamasi URM komentare.„Kaip kvalifikuoti JAV ir ES pareiškimus apie tai, kad ten į teisėtai išrinktą valstybės vadovą jau nebežiūrima kaip į legitimų partnerį, priešingai nei į naujuosius vadovus, kurie buvo paskirti aikštėje pažeidžiant visas konstitucines procedūras?“, - klausiama komentare.
Rusija Vakarų karinėje apygardoje pradėjo didelio masto aviacijos pratybas, kuriose dalyvaus naikintuvai ir bombonešiai.Skelbiama, kad manevrai vyks šiaurės vakariniuose Rusijos regionuose, kurie nesiriboja su Ukraina.
Krymo prorusiškos pajėgos teigia sulaikiusios Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadąKrymo promaskvietiškos „savigynos pajėgos“, kartu su Rusijos kariais trečiadienį užėmusios Ukrainos karinių jūrų pajėgų štabą Sevastopolyje, pranešė „išsivežusios“ Ukrainos laivyno vadą Serhijų Haiduką.„Jis buvo užblokuotas ir neturėjo kur eiti. Jis buvo priverstas išeiti ir buvo išvežtas“, – incidento vietoje buvęs Rusijos pajėgų atstovas Igoris Jeskinas sakė žurnalistams.
Prorusiškos pajėgos šturmuoja Ukrainos karinę bazę vakarų KrymeProrusiškos pajėgos, naudodamos traktorių, trečiadienį išvertė vienos Ukrainos karinių jūrų pajėgų bazės vartus vakarų Kryme ir dabar kontroliuoja įvažiavimą, pranešė Ukrainos gynybos ministerija.„Rusijos kariai“ vėliau sustabdė savo puolimą, ministerijos atstovas Vladyslavas Selezniovas parašė socialiniame tinkle „Facebook“, pridūręs, kad jiems kelią pastojo ginkluoti ukrainiečių kariai Novoozerno bazėje.
Asociacijos sutarties su Ukraina politinę dalį pasirašys visi ES lyderiaiAsociacijos sutarties su Ukraina politinę dalį pasirašys visų Europos Sąjungos (ES) valstybių vadovai, taip pat Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermannas Van Rompuy ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso.Tai reiškia, kad ES vardu sutartyje bus padėta 30 parašų, informavo aukštas ES pareigūnas trečiadienį, kovo 20-21 dienomis vyksiančio Bendrijos viršūnių susitikimo, kurio metu planuojama pasirašyti sutartį su Ukraina, išvakarėse.Pasak pareigūno, Ukrainos vardu dokumentą pasirašys šios šalies vyriausybės vadovas Arsenijus Jaceniukas.Sutarties pasirašymo ceremonija numatyta penktadienį ryte.Kalbėdamas apie ketvirtadienį numatytą Krymo situacijos ir Rusijos veiksmų aptarimą, ES pareigūnas sakė, kad Bendrijos lyderiai „svarstys bendrą atsaką į pastaruosius įvykius“.Tačiau pareigūnas atsisakė prognozuoti, koks bus tas atsakas - ar bus išplėstas sąrašas asmenų, kurių atžvilgiu ES jau įvedė sankcijas, ar galbūt bus imtasi ekonominių sankcijų.„Spręs lyderiai“, - pabrėžė jis.
Rusijos konstitucinis teismas patvirtino sutartį dėl Krymo prijungimoRusijos konstitucinis teismas patvirtino Krymo pusiasalio prijungimo prie Rusijos teisėtumą. Prezidento Vladimiro Putino pasirašyta sutartis neprieštarauja Rusijos konstitucijai, pareiškė teismas. Atitinkamas sprendimas priimtas vienbalsiai. Dabar sutartis gali būti pateikta ratifikuoti parlamentui, praneša agentūra AFP.Krymo gyventojai sekmadienį vykusiame referendume pasisakė už atsiskyrimą nuo Ukrainos. V. Putinas pirmadienį Krymą pripažino nepriklausomu subjektu, o antradienį su pusiasalio atstovais pasirašė sutartį dėl jo prijungimo prie Rusijos Federacijos.Vakarai Rusijos veiksmus vadina prieštaraujančiais tarptautinei teisei.
Krymo premjeras sako neįsileisiantis Ukrainos ministrųKrymo premjeras Sergejus Aksionovas trečiadienį pareiškė, kad Kijevo vyriausybės pareigūnai, kurie buvo pasiųsti į šį separatistinį regioną padidėjus įtampai tarp karinių pajėgų, nebus įleisti, pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.„Jie Kryme nepageidaujami. Niekas jų neįleis į Krymą – jie bus išsiųsti atgal“, – „Interfax“ citavo A.Aksionovo žodžius,Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas anksčiau trečiadienį nurodė savo pirmajam pavaduotojui Vitalijui Jaremai ir laikinajam gynybos ministrui Ihoriui Teniuchui skristi į Krymą „spręsti padėties“ regione, kurį dabar kontroliuoja Rusijos pajėgos, ir „užtikrinti, kad šis konfliktas netaptų karinio pobūdžio“.
Maždaug tuzinas ukrainiečių karių išėjo iš karinio jūrų laivyno bazės KrymeMaždaug tuzinas ukrainiečių karių, neginkluoti ir civiliais drabužiais, trečiadienį išėjo iš Ukrainos karinio jūrų laivyno štabo Krymo Sevastopolio uostamiestyje, kurį yra perėmusios prorusiškos pajėgos, matė žurnalistai.Savaitgalį Krymo gyventojai referendume nubalsavo už regiono atsiskyrimą nuo Ukrainos ir prisijungimą prie Rusijos, ir taikus karinių objektų perdavimas Maskvos kontrolėn yra didelis rūpestis po to, kai antradienį šaudant kariškių objekte Krymo sostinėje Simferopolyje žuvo vienas ukrainietis.
Ukraina siunčia į Krymą derybų premjero pavaduotoją ir gynybos ministrąUkrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas trečiadienį nurodė savo pirmajam pavaduotojui ir laikinajam gynybos ministrui skristi į Krymą „spręsti padėties“ regione, kurį dabar kontroliuoja Rusijos pajėgos.Vykstant vyriausybės posėdžiui, ministrų kabineto ministras Ostapas Semerakas sakė, kad premjero pavaduotojui Vitalijui Jaremai ir gynybos ministrui Ihoriui Teniuchui bus patikėta „užtikrinti, kad šis konfliktas netaptų karinio pobūdžio“.Pasak jo, abu pareigūnai ką tik paliko tą posėdį.
ES trukdo deryboms dėl Ukrainos, sako RusijaRusijos užsienio reikalų ministerija pasmerkė Europos Vadovų Tarybos pirmininko sprendimą atšaukti vizitą į Maskvą ir pavadino tai atsisakymu „išgirsti tiesą“.Hermanas van Rompuy trečiadienį turėjo susitikti su Rusijos pareigūnais, bet jo vizitas buvo atšauktas.Užsienio reikalų ministerija trečiadienį paskelbtame pareiškime sako, kad H.van Rompuy „jo paties žmonės neleido“ atvykti į Rusiją.Ministerija nurodė, kad Maskva greitai sureagavo į jo prašymą dėl vizito Rusijoje ir kad vizitas paskutinę minutę buvo atšauktas, nes Europa „nenori išgirsti tiesos“.Rusija antradienį pasirašė sutartį dėl Krymo prijungimo prie savo teritorijos, po referendumo, kuriame šio Ukrainos regiono gyventojai kone visuotinai pritarė tokiam žingsniui. Ukraina ir Vakarai tą referendumą vadina neteisėtu.
Ukrainos pajėgos nesitrauks iš Krymo, sako gynybos ministrasUkrainos pajėgos nesitrauks iš Krymo, nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė sutartį dėl šio regiono prijungimo prie Rusijos, trečiadienį sakė ukrainiečių gynybos ministro pareigas einantis Ihoris Teniuchas.Vyriausybės posėdžio užkulisiuose žurnalistų paklaustas, ar Kijevas išves savo pajėgas iš Krymo pusiasalio, I.Teniuchas atsakė: „Ne. Mes liksime“.
Krymo lyderiams – Rusijos parlamentarų pagyrosRusijos parlamentarai trečiadienį išdėstė planus vėliau šią savaitę ratifikuoti sutartį dėl Ukrainos Krymo regiono prijungimo prie Rusijos, nors JAV ir Europos Sąjunga (ES) grasina tolesnėmis sankcijomis.Prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pasirašė sutartį su Rusijos remiamais Krymo lyderiais, tęsdamas aneksiją, kurią Vašingtonas, Briuselis ir naujoji Ukrainos vyriausybė vadina neteisėta ir nepriimtina.„Mano kolegos dės maksimalias pastangas, kad ratifikuotų šį susitarimą iki penktadienio“, – per susitikimą, kuriame dalyvavo Krymo lyderiai, sakė Valstybės Dūmos – žemųjų parlamento rūmų – pirmininko pavaduotojas Sergejus Železniakas.Dūmos pirmininkas Sergejus Naryškinas sakė: „Broliai ir seserys, sveiki sugrįžę namo į Rusiją“.Krymo lyderiai buvo sutikti kaip didvyriai. Salė buvo išpuošta puokštėmis, deputatai buvo su juodos ir oranžinės spalvų kaspinėliais, simbolizuojančiais pasididžiavimą Rusijos kariniais pasiekimais, ypač sovietų pergalę Antrajame pasauliniame kare.„Po 1991 metų Rusija nuolat pralaimėdavo – ji netekdavo savo teritorijų, savo žmonių. O dabar pirmą kartą susigrąžiname savo teritoriją ir savo tėvynainius“, – sakė S.Naryškinas, paminėdamas Sovietų Sąjungos subyrėjimą 1991-aisiais.Sutartyje sakoma, kad Krymas Rusijos dalimi yra laikomas nuo sutarties pasirašymo dienos, bet ji įsigalioja ratifikuota. Rusija taip pat planuoja priimti įstatymus, kuriais Krymas ir Sevastopolis būtų paskelbti jos federacijos subjektais.
Paviešintas apšaudymo vaizdo įrašasInternete paskelbta vaizdo medžiaga iš apšaudymo Simferopolyje. Įraše aiškiai matoma, kaip nežinomi ginkluoti asmenys, veidus slepiantys po kaukėmis, nuo pastato Simferopolyje stogo šaudo į žmones, skelbia „Korrespondent“.Taip pat pradėtas tyrimas ir dėl šaudymo kariniame objekte Simferopolyje. Įvykio vietoje dirba net penkios tyrimų operatyvinės grupės iš prokuratūros ir milicijos. Tokią informaciją skelbia Krymo prokuratūros atstovai spaudai.Daugiau – čia.http://www.youtube.com/watch?v=Bcd9Tn_4854
ESBO inspektoriai šiemet nebegalės tikrinti Rusijos karinių objektų, pranešė MaskvaRusijos gynybos ministerija trečiadienį nurodė, kad šalys, pasirašiusios Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) 2011 metų sutartį, jau išnaudojo savo kvotas Rusijos karinių objektų patikrinimams, todėl ateinančiomis dienomis suplanuota inspekcija bus paskutinioji šiais metais.„Tai bus paskutinioji inspekcija Rusijos Federacijos teritorijoje 2014 metais pagal Vienos dokumentą, nes visos kvotos ESBO šalių inspekcijoms mūsų teritorijoje buvo išnaudotos“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo Nacionalinio branduolinės grėsmės mažinimo centro vadovą Sergejų Ryžkovą.Pasak jo, paskutiniuosius patikrinimus vykdys inspektoriai iš Ukrainos.
A. Merkel ir B. Obama pasmerkė „nepriimtinus smūgius“ UkrainaiVokietijos kanclerė Angela Merkel ir JAV prezidentas Barackas Obama pasmerkė Rusijos veiksmus dėl Krymo aneksavimo, tačiau pabrėžė, jog vis dar yra „aiškus kelias“ išspręsti šią krizę diplomatinėmis priemonėmis.Antradienį telefonu kalbėjęsi lyderiai taip pat vieningai pažymėjo, kad Ukrainos teritoriniam vientisumui buvo suduoti „nepriimtini smūgiai“, nurodė Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai.B.Obamos ir A.Merkel pokalbis įvyko, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė susitarimą su Krymo lyderiais dėl to Juodosios jūros pusiasalio ir jame esančio Sevastopolio uostamiesčio prijungimo prie Rusijos Federacijos, o Ukraina įspėjo, jog priešprieša „pereina į karinę stadiją“. Tokį įspėjimą Kijevas paskelbė, kai konfrontacija pareikalavo pirmųjų aukų.Krymo aneksavimą, kurį Rusija įvykdė praėjus mažiaus nei trims savaitėms po to, kai prorusiškos pajėgos perėmė šio strategiškai svarbaus pusiasalio kontrolę, griežtai pasmerkė Vakarų valstybių lyderiai.„Vienašališkas Krymo nepriklausomybės paskelbimas ir jo prijungimas prie Rusijos Federacijos, kuris buvo pradėtas šiandien, yra nepriimtini smūgiai Ukrainos teritoriniam vientisumui“, - pažymima Vokietijos vyriausybės atstovo spaudai Steffeno Seiberto pareiškime.A.Merkel ir B.Obama laikosi bendros nuomonės, kad vadinamasis referendumas dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos, kuris Kryme buvo surengtas sekmadienį, pažeidžia Ukrainos konstituciją ir tarptautinę teisę, pridūrė S.Seibertas.Kiek vėliau antradienį Baltųjų rūmų paskelbtame pareiškime pažymima, kad abu lyderiai įspėjo Rusiją, kad ji sulauks pasekmių už savo veiksmus.„Jie sutarė, jog labai svarbu nedelsiant nusiųsti į Ukrainos pietus ir rytus tarptautinius stebėtojus iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos bei Jungtinių Tautų“, - rašoma pareiškime.Vis dėlto ir Berlynas, ir Vašingtonas laikosi nuomonės, jog dar yra galimybė derybų keliu deeskaluoti situaciją.„Abu lyderiai sutarė toliau akcentuoti Rusijos prezidentui V.Putinui, jog vis dar yra aiškus kelias išspręsti šią krizę diplomatinėmis priemonėmis, tokiu būdu, koks atitiktų tiek Rusijos, tiek Ukrainos žmonių interesus“, - teigiama Baltųjų rūmų pareiškime.Vokietijos vyriausybės pareiškime savo ruožtu pabrėžiamas lyderių „ryžtas siekti, kad būtų einama politinio dialogo ir bendravimo keliu“, ir priduriama, kad abi šalys sutarė dėl „koordinuotos pozicijos“.
Prie sankcijų Rusijai prisijungė ir AustralijaAustralijos pareigūnai taikys tikslines finansines sankcijas ir kelionių apribojimus Rusijos ir Ukrainos pareigūnams, prisidėjusiems prie Krymo aneksijos, rašo „EUbusiness“.Australijos užsienio reikalų ministrė Džuli Bišop (Julie Bishop) informavo, kad sankcijos bus taikomos 12-kai kol kas neįvardijamų asmenų iš Rusijos ir Ukrainos, prisidėjusių "prie Maskvos grėsmės Ukrainos nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui".„Stipriausiais žodžiais smerkiu Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą aneksuoti Ukrainos Krymo teritoriją, - sakė ministrė. - Neteisėtas kovo 16 dienos balsavimas vyko Rusijos pajėgoms efektyviai kontroliuojant pusiasalio teritoriją ir negali būti laikomas teisinio Krymo statuso pakeitimo pagrindu“.JAV ir Europos Sąjunga (ES) sankcijų prieš V. Putinui politiškai artimus asmenis ėmėsi pirmadienį. Apie tam tikrus apribojimus taip pat prabilo Japonija ir Kanada.„Situacija Ukrainoje išlieka labai rimta, egzistuoja karinio konflikto tikimybė, - kalbėjo Dž. Bišop. - Per Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą palaikome glaudžius ryšius su savo sąjungininkais, taip pat pasmerkėme Maskvos veiksmus Ukrainoje“.
G7 lyderiai kitą savaitę Hagoje aptars Ukrainos klausimąJAV ir Didžiojo septyneto (G7) grupės šalių lyderiai kitą savaitę susitiks Hagoje aptarti atsaką į Rusijos bandymą prisijungti Ukrainos Krymo regioną, remdamasi Baltaisiais rūmais skelbia „Reuters“.Apie planuojamą susitikimą pranešta Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, pasirašiusiam sutartį dėl Krymo ir Sevastopolio prijungimo prie Rusijos po sekmadienį įvykusio referendumo, kurį Vakarai pasmerkė kaip neteisėtą.G7 grupės šalių susitikimas numatytas Hagoje vykstant branduolinio saugumo vadovų viršūnių susitikimui, kuriame taip pat dalyvaus JAV prezidentas Barackas Obama.„Susitikime bus diskutuojama apie situaciją Ukrainoje ir tolesnius veiksmus, kurių gali imtis G7 atsakydamas į įvykius ir siekdamas paremti Ukrainą“, - teigė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Caitlin Hayden.JAV pirmadienį paskelbė sankcijas 11 Rusijos ir Ukrainos pareigūnų, o Europos Sąjunga (ES) į sankcijų sąrašą įtraukė 21 asmenį iš Rusijos ir Ukrainos.G7 sudaro JAV, Vokietija, Didžioji Britanija, Kanada, Prancūzija, Japonija ir Italija. Į susitikimą taip pat pakviesti ES atstovai.Šio mėnesio pradžioje G7 grupės šalys pasmerkė Rusiją dėl "aiškaus" Ukrainos suvereniteto pažeidimo ir sustabdė pasiruošimą birželį vyksiančiam G8 viršūnių susitikimui Sočyje, kuriam turėjo vadovauti Rusijos prezidentas V. Putinas. Rusija G8 nare tapo 1998 metais.
NATO nesiųs karių į Ukrainą?NATO išreiškė paramą Ukrainos suverenitetui ir sienų vientisumui, tačiau siųsti karių į jos teritoriją nesiruošia. Apie tokį NATO gautą spaudos tarnybos atsakymą praneša unn.com.ua. Taip pat sakoma, kad NATO primygtinai reikalauja taikaus Ukrainos krizės klausimo sprendimo.
Rusijos kariai pateikė ultimatumą Ukrainos kariniam jūrų laivynuiPagal unn.com.ua turimą informaciją, ukrainiečių reikalauta, kad iki 22 val. būtų pereita į Rusijos laivyno pusę.
Maskvoje šimtatūkstantinei miniai V. Putinas pareiškė: Krymas po ilgos kelionės grįžo į gimtąjį uostąKrymo prijungimui prie Rusijos Maskvoje vyko renginys „Mes esame kartu“.Plačiau...RIA/Scanpix nuotr.
JAV viceprezidentas J. Bidenas atvyko į VilniųPlačiau...DELFI nuotr.
JAV valstybės sekretorius Kerry perspėjo Rusiją nesiveržti į rytų UkrainąJAV valstybės sekretorius Johnas Kerry antradienį perspėjo Rusiją nuo bet kokio karinio veržimosi į rytinę Ukrainos dalį, nurodydamas, kad tai būtų „baisingas iššūkis pasaulio bendruomenei“, ir į tai būtų griežtai atsakyta. Tokie veiksmai „būtų baisūs kaip ir bet kuris žingsnis, kurį, manyčiau, galėtų žengti šalis šiandieniniame pasaulyje, ypač tokia šalis kaip Rusija, kai tiek daug pastatyta ant kortos“, - kalbėjo J.Kerry susitikime su studentais Valstybės departamente, palygindamas Krymo konfliktą su Antrojo pasaulinio karo išvakarėmis.
ES Vadovų Tarybos pirmininkas Rompuy atšaukia susitikimą su PutinuEuropos Sąjungos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy atšaukė  trečiadieniui planuotą konfidencialų susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pranešė antradienį diplomatai. „Ši misija atšaukta todėl, kad rusai ją paviešino“, - sakė naujienų agentūrai AFP vienas diplomatas, prašęs neskelbti jo pavardės. 
Ukrainos gynybos ministerija davė leidimą naudoti ginklusPo to, kai Rusijos pajėgos per šturmą nukovė Ukrainos karį, Ukrainos gynybos ministerija priėmė sprendimą leisti kariams naudoti ginklus, praneša newsru.ua.
Ukrainos prezidentas Putino veiksmus Kryme lygina su nacių VokietijosLaikinasis Ukrainos prezidentas Oleksandras Turčynovas antradienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, aneksuodamas Krymą, elgiasi kaip nacių Vokietijos vadai. Pasak jo, šiandien Rusijos prezidentas, „kuris mėgsta daug kalbėti apie fašizmą, kopijuoja praėjusio amžiaus fašistus, aneksuodamas viso pasaulio pripažintos nepriklausomos valstybės teritoriją“.„Tai labai pavojingas politinis žaidimas. Tai provokacija ne tik prieš mūsų šalį. Tai mėginimas destabilizuoti padėtį regione, Europoje ir visame pasaulyje“, – pabrėžė O.Turčynovas žurnalistams per spaudos konferenciją.„Laikinas Krymo Autonominės Respublikos okupavimas neleis Rusijai realizuoti savo grobikiškų planų, – sakė jis. – Mes norime perspėti prezidentą Putiną, kuriam tenka tiesioginė atsakomybė už šią provokaciją, ir politinę Rusijos vadovybę, kad jiems teks atsakyti prieš visą pasaulį už tuos nusikaltimus, kuriuos jie daro mūsų šalies teritorijoje“.„Krymas buvo ir bus mūsų šalies dalis. Tokia yra Ukrainos ir visų civilizuotų pasaulio šalių pozicija“, – nurodė O.Turčynovas.
Kazachstanas parėmė Krymo referendumo rezultatusKazachstano užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad gerbia Kryme įvykdyto referendumo rezultatus, praneša unian.ua. Remiantis referendumu, kurio nepripažįsta Vakarai, Rusija nutarė pasisavinti Ukrainos teritoriją. 
Europos Sąjunga „nepripažins Krymo aneksavimo“Europos Sąjunga „nepripažins Krymo aneksavimo“, sakoma antradienį paskelbtame bendrame aukštų Bendrijos pareigūnų Hermano Van Rompuy'aus  ir Jose Manuelio Barroso. „Europos Sąjunga nepripažįsta nei nelegalaus neteisėto referendumo Kryme, nei jo rezultatų. Europos Sąjunga nepripažįsta ir nepripažins Krymo ir Sevastopolio prijungimo prie Rusijos Federacijos“, – nurodoma jame.
Krymas: konfliktas pereina į „karinę stadiją“Kryme šiuo metu vyksta parodomasis Ukrainos karinių objektų užėmimas – skelbiama, jog Rusijos kariai naudoja ir šaunamuosius ginklus, vienas karys nušautas.Vakarų palaikomas Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas antradienį pareiškė, kad jo šalies konfliktas su Rusija pereina į „karinę stadiją“.Plačiau...
J. Bidenas perspėja Rusiją dėl naujų sankcijųJungtinių Valstijų viceprezidentas Joe Bidenas antradienį per vizitą Varšuvoje perspėjo Rusiją, kad jai gresia naujos sankcijos dėl veiksmų praryti Krymą ir pavadino juos tiesiog „teritorijos užgrobimu“. Plačiau...Reuters nuotr.
Krymas: Rusijos kariai griebiasi ginklųKryme šiuo metu vyksta parodomasis Ukrainos karinių objektų užėmimas – skelbiama, jog Rusijos kariai naudoja ir šaunamuosius ginklus.Tokią informaciją Ukrainos gynybos ministerijai perdavė Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadas kontradmirolas Sergejus Gaidukas, skelbia glavcom.ua.Daugiau – čia.
A. Merkel: Rusijos įvykdytas Krymo užgrobimas „prieštarauja tarptautinei teisei“Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį pareiškė, kad Rusijos įvykdytas Ukrainos Krymo regiono aneksavimas po jame įvykusio referendumo ir nepriklausomybės paskelbimo pažeidžia tarptautinius įstatymus.„Vadinamasis referendumas pažeidžia tarptautinę teisę; nepriklausomybės deklaracija, kurią vakar pripažino Rusijos prezidentas, prieštarauja tarptautinei teisei, ir prisijungimas prie Rusijos Federacijos, mano tvirta nuomone, taip pat nesutampa su tarptautine teise“, – sakė ji.A.Merkel pabrėžė, kad tarptautinės organizacijos – Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) – palaiko šį požiūrį.Prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pasirašė sutartį dėl Krymo prijungimo prie Rusijos, iš dalies grįžtant prie istorinių Rusijos sienų, bet tarptautinei bendruomenei griežtai prieštaraujant.Vokietijos kanclerė dar akcentavo, kad, esant tokiai Rytų ir Vakarų priešpriešai, „mes ... neprarandame dialogo, derybų vilties“.„Mes norime geros raidos, ypač Ukrainoje, kad tinkamai būtų pasirengta rinkimams, – sakė ji. – Tačiau nuomonių skirtumai dėl Krymo išliks“.
Ukraina pasilieka sau teisę nacionalizuoti Rusijos turtąUkrainos teisingumo ministras antradienį pareiškė, kad Kijevas pasilieka sau teisę nacionalizuoti Rusijos nuosavybę ir taip atsakyti į atskilusio Krymo ketinimą perimti Ukrainos turtą.„Jeigu Rusija faktiškai pripažįsta Krymo valdžios sprendimą dėl mūsų aktyvų nacionalizavimo, mes imsimės adekvačių teisinių priemonių Ukrainos interesams apginti“, - sakė teisingumo ministras Pavlo Petrenka.Pasak jo, tai bus daroma remiantis tarptautine ir nacionaline teise.
Britanijos užsienio reikalų sekretorius: V. Putinas pasirinko „izoliacijos kelią“Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirinko „izoliacijos kelią“, pasirašydamas Krymo aneksavimo sutartį, antradienį pareiškė britų užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as.Leisdamas suprasti, kad Didžiojo aštuoneto šalys netrukus aptars priemones Rusijai, W.Hague'as parlamente sakė: „Apgailėtina buvo šiandien sužinoti, kad prezidentas Putinas pasirinko „izoliacijos kelią““.Taip pat jis nurodė, kad Didžioji Britanija įšaldys visą dvišalį karinį bendradarbiavimą su Rusija, kai pastarosios prezidentas pasirašė sutartį dėl Krymo priėmimo į Rusijos Federaciją.„Mes įšaldėme visą tokio pobūdžio bendradarbiavimą“, - sakė W.Hague'as parlamentarams, patikslindamas, kad sustabdytas techninio bendradarbiavimo susitarimas ir bendros karinių jūrų laivynų pratybos, kuriose turėjo dalyvauti Rusijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir JAV pajėgos.
Ukrainos partija UDAR ragina Kijevą nutraukti ryšius su RusijaĮ politiką įsitraukusio buvusio ukrainiečių pasaulio bokso čempiono Vitalijaus Klyčko partija antradienį paragino Kijevą nutraukti diplomatinius santykius su Maskva, Rusijai pradėjus Krymo prijungimo prie savo teritorijos procedūrą.„Atsižvelgdami į Rusijos valdžios priešiškus veiksmus ir tarptautinę praktiką, mes reikalaujame nedelsiant nutraukti Ukrainos diplomatinius santykius su Rusija“, - sakoma partijos UDAR pareiškime, Rusijos prezidentui pasirašius sutartį dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos Federacijos.
Ukraina niekada nepripažins Krymo prijungimo prie RusijosUkraina niekada nepripažins Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, pareiškė laikinasis Ukrainos prezidentas Oleksandras Turčynovas antradienį, kai Maskva pasirašė su separatistais šio pusiasalio prijungimo prie Rusijos teritorijos sutartį.„Ukraina ir visas pasaulis niekada nepripažins Ukrainos žemės aneksavimo“, – sakė O.Turčynovas.Anksčiau taip pat kalbėjo ir Užsienio reikalų ministerijos atstovas.„Mes nepripažįstame ir niekada nepripažinsime nei vadinamosios nepriklausomybės, nei vadinamojo sutikimo dėl Krymo prijungimo prie Rusijos Federacijos“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Ukrainos URM atstovas Jevhenas Perebyjnisas, pridurdamas, kad Kremliuje Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Krymo lyderių pasirašyta sutartis „neturi nieko bendra su demokratija, įstatymų viršenybe arba sveiku protu“.
Maskva jau laiko Krymą Rusijos dalimi, sako KremliusKremlius antradienį pareiškė jau laikantis Krymą Rusijos dalimi, kai buvo pasirašyta sutartis dėl naujų Rusijos Federacijos subjektų priėmimo su to regiono lyderiais, nors tam griežtai prieštarauja tarptautinė bendruomenė, laikanti Juodosios jūros pusiasalį Ukrainos teritorija.„Krymo Respublika laikoma Rusijos dalimi nuo šios sutarties pasirašymo“, – Kremlius paskelbė praėjus kelioms minutėms po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė tą dokumentą su Krymo lyderiais dėl prorusiško regiono perdavimo Kremliaus valdymui.
V. Putinas ir Krymo lyderiai pasirašė sutartį dėl Krymo prijungimo prie Rusijos FederacijosRusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pasirašė sutarį su Krymo lyderiais dėl to Juodosios jūros pusiasalio ir jame esančio Sevastopolio uostamiesčio prijungimo prie Rusijos Federacijos, parodė valstybinė televizija.Kremliuje vykusios ceremonijos tiesioginėje transliacijoje buvo matoma, kaip V.Putinas pasirašo sutartį su Krymo premjeru Sergejumi Aksionovu ir kitais Krymo lyderiais, aidint abejų Rusijos parlamento rūmų deputatų ovacijoms.Įstatymų leidėjai, kurie dar turės ratifikuoti šią sutartį, pratrūko plojimais ir džiaugsmingais šauksmais, kai tas dokumentas buvo pasirašytas.
V. Putinas pateikė parlamentui pasiūlymą priimti Krymą ir Sevastopolį į Rusijos FederacijąRusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pateikė parlamentui įstatymo projektą dėl Krymo regiono ir jame esančio Sevastopolio miesto priėmimą į Rusijos Federaciją.„Teikiu Federaliniam Susirinkimui ir prašau išnagrinėti konstitucinį įstatymą dėl priėmimo į Rusijos sudėtį dviejų naujų Federacijos subjektų – Krymo Respublikos ir Sevastopolio miesto“, – V.Putinas sakė per abejų parlamento rūmų posėdį.V.Putinas pareiškė, kad šio teisės akto projektą teikia remdamasis Kryme praeitą savaitgalį įvykusio referendumo rezultatais ir „liaudies valia“.
V. Putino pareiškimas dėl Krymo – čia:https://www.delfi.lt/news/daily/world/v-putinas-sovietu-sajunga-zlugo-bet-teisingumas-bus-atstatytas.d?id=64301740
Suspenduota Rusijos narystė G-8Prancūzijos užsienio reikalų ministras Loranas Fabiusas informavo, kad „Didžiojo aštuoneto“ (G-8) šalių vadovai nusprendė suspenduoti Rusijos narystę elitiniame tarpvyriausybiniame forume, rašo AP.Šį sprendimą ministras pranešė interviu Prancūzijos „Europe-1“ radijui.„Kalbant apie G-8, mes nusprendėme suspenduoti Rusijos narystę, likusios septynios šalys susivienys be Rusijos“.Visų septynių šalių lyderiai nutraukė pasiruošimą dalyvauti G-8 susitikime Sočyje birželio mėnesį.
V. Putinas pasirašė įsakymą dėl KrymoV. Putinas pasirašė įsakymą „Dėl Rusijos Federacijos ir Krymo Respublikos susitarimo priimti Krymo Respubliką į Rusijos Federacijos sudėtį pasirašymo ir naujų subjektų Rusijos Federacijoje suformavimo“.Pilnas dokumento tekstas:1. Patvirtinti Rusijos Federacijos ir Krymo Respublikos susitarimo dėl Krymo Respublikos priėmimo į Rusijos Federaciją ir naujų subjektų Rusijos Federacijoje suformavimo projektą.  2. Manyti, kad pasirašyti Susitarimą, numatytą šiuo įsakymu, tikslinga aukščiausiu lygiu.   
Rusiją išvarė iš Didžiojo aštuonetoPrancūzijos užsienio reikalų ministras Laurentas Fabiusas atšaukė vizitą į Maskvą ir paaiškino, kad dabar tai nesuderinama.Interviu radijui „Europe-1“ jis pareiškė, kad šiuo metu Rusija visiškai izoliuota. Ministro teigimu, balsuojant JTO net Kinija susilaikė, nors įprastai balsuoja kartu su Rusija.Prancūzijos užsienio reikalų ministras taip pat pabrėžė, kad dabar sustabdyta Rusijos narystė Didžiajame aštuonete, o tolimesni veiksmai priklausys nuo šalies valdžios elgesio.
Rusijos parlamentarai šaiposi iš sankcijų: visi žino, „kuo tai baigsis“Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos deputatai parengė pareiškimą, kuriame prašo JAV prezidentą Baracką Obamą ir Europos Sąjungos politikus sankcijas, įvestas dėl situacijos Ukrainoje, skirti visiems parlamentarams. Dokumentui pritarė 353 parlamentarai, skelbia ITAR-TASS.Daugiau – čia.
ES plėtros komisaras yra už Ukrainos narystę BendrijojeEuropos Sąjungos (ES) plėtros komisaras Stefanas Fuele yra už tai, kad Ukraina ilgainiui taptų Bendrijos nare. "Jei mes rimtai norime pakeisti tą Rytų Europos dalį, turime naudoti stipriausią instrumentą, kurį turi ES, ir tai yra plėtra", - pareiškė Š. Fiulė Vokietijos dienraščiui "Die Welt". Komisaras pabrėžė, kad ES plėtra turi "didžiulę keičiančią ir stabilizuojančią galią", praneša agentūra AFP.Jau praėjusį mėnesį ES narės vienbalsiai konstatavo, kad Asociacijos sutartis tarp ES ir Ukrainos nėra galutinis bendradarbiavimo tikslas, sakė Š. Fiulė.Ukrainos vyriausybė penktadienį ES viršūnių susitikime ketina pasirašyti Asociacijos sutarties su Briuseliu politinę dalį. Ekonominė dalis turėtų būti pasirašyta vėliau.Asociacijos sutartis turėjo būti pasirašyta dar lapkritį, tačiau Ukrainos prezidentas Viktoras Jaunukovyčius netikėtai persigalvojo. Tai sukėlė masinius protestus šalyje, kainavusius jam postą.
Prancūzija gali atsisakyti perduoti Rusijai „Mistral“ klasės laivus dėl krizės KrymeParyžius gali nutraukti kontraktą dėl dviejų „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų perdavimo Rusijai, jeigu Maskva nepakeis savo politikos Ukrainos atžvilgiu, pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas.„Jeigu (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas toliau darys, ką daro dabar, mes galime atšaukti tą perdavimą. Tačiau mes raginame kitus – manau, visų pirma britus – taip pat pasielgti su Rusijos oligarchų aktyvais Londone. Sankcijos turi paliesti visus“, – L.Fabiusas sakė televizijai TF1, pridūręs, kad kontrakto dėl „Mistral“ laivų pardavimo neigiamai paveiktų Prancūziją.Rusijos valstybinė karinės pramonės bendrovė „Rosoboroneksport“ ir Prancūzijos bendrovė DCNS sutartį dėl dviejų „Mistral“ klasės laivų statybos pasirašė 2011 metų birželį.
Prancūzija tebekviečia V. Putiną į sąjungininkų desanto Normandijoje metinesRusijos prezidentas Vladimiras Putinas tebėra kviečiamas į sąjungininkų pajėgų išsilaipinimo Normandijoje per Antrąjį pasaulinį karą metinių minėjimą, kuris vyks Prancūzijoje birželio 6 dieną, nors tarp Paryžiaus ir Maskvos tvyro įtampa dėl krizės Ukrainoje, antradienį pranešė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas.„Prezidentas Putinas buvo pakviestas ... ir kol kas lieka pakviestas“, – L.Fabiusas sakė radijui „Europe 1“.Tačiau diplomatijos vadovas nurodė atšaukęs antradienį planuotą vizitą Maskvoje, per kurį jis kartu su gynybos ministru Jeanu Yves'u Le Drianu ketino susitikti su atitinkamais Rusijos ministrais.Prancūzijos URM anksčiau paskelbė, kad tos kelionės likimas priklausys nuo „besivystančios padėties“ Ukrainoje.
V. Putinas pritarė susitarimo su Krymu dėl prisijungimo prie Rusijos projektuiRusijos prezidentas Vladimiras Putinas davė nurodymą pritarti Rusijos ir Krymo susitarimo dėl šio Ukrainos regiono priėmimo į Rusijos Federacijos sudėtį projektui.Atitinkamas potvarkis antradienį paskelbtas oficialioje teisinės informacijos svetainėje.
Sevastopolyje Rusijos kariai užėmė Ukrainos karinių jūrų pajėgų bazęRusijos kariai paskelbė ultimatumą Ukrainos kariams – sudėti ginklus. Tai jau antrasis jų bandymas priversti Ukrainos jūrų pėstininkus pasiduoti, skelbia zn.ua.Naktį antradienį Sevastopolyje Rusijos kariai apsupo Ukrainos karinių jūrų pajėgų bazę ir Mokymų centrą.Kaip teigia bazės vadovybės atstovas, prie patikros punkto privažiavo Rusijos šarvuočiai ir sunkvežimiai su Rusijos kariais. Jie ir pateikė ultimatumą – sudėti ginklus. Tam buvo suteikta valanda.Anot bazės atstovų, tai jau antrasis Rusijos karių bandymas priversti Ukrainos karius sudėti ginklus.Kaip kovo 16 dieną pareiškė laikinai Ukrainos gynybos ministro pareigas einantis Igoris Teniuchas, Rusijos ir Ukrainos karinių pajėgų vadai sutarė dėl iki kovo 21-osios truksiančių paliaubų. Anot ministro, susitarimas pasiektas su Rusijos Juodosios jūros laivynu ir Rusijos gynybos ministerija.
Sankcijų prieš Rusiją imasi ir JaponijaAukšto rango Japonijos vyriausybės pareigūnas pranešė, kad Tokijas laikinai nutrauks bevizio ir investicijų režimo derybas su Rusija, rašo „Reuters“.Anot vyriausybės kabineto sekretoriaus Jošihido Sugos, Japonija prisidės prie Vakarų šalių sankcijų prieš Rusiją, nes ši pripažino Krymo pusiasalio referendumą teisėtu.„Japonijos vyriausybė nepripažįsta Krymo referendumo, - sakė J. Suga. - Krymo pusiasalio nepriklausomybės pripažinimas pažeidžia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą.Antradienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dėl Krymo klausimo kreipsis į Valstybinę Dūmą, prieš šiai balsuojant dėl pusiasalio priėmimo į Rusijos sudėtį.
Užimta karinė bazė Sevastopolyje?Apie 40 ginkluotų vyrų naktį blokavo karinę bazę Sevastopolyje. Skelbiama, jog apie 23 val. kovo 17 d. ginkluoti vyrai paskelbė ultimatumą pasiduoti iki vidurnakčio. Kol kas apie incidentus nepranešama. 
Latvijos vyriausybė svarstys, kokią įtaką šalies ekonomikai gali turėti sankcijos prieš Rusijos pareigūnusNors kol kas sunku prognozuoti, kokią įtaką Latvijos ekonomikai gali turėti sankcijos prieš Rusijos ir Krymo pareigūnus, antradienį uždarojoje posėdžio dalyje vyriausybė apsvarstys šį klausimą. Tai pirmadienį žurnalistams pareiškė Latvijos ministrė pirmininkė Laimduota Straujuma. Savo apskaičiavimus ir pasiūlymus posėdyje pateiks Ekonomikos ministerija. "Kol kas anksti kalbėti apie galimas kompensacijas, kadangi pirma reikia išanalizuoti ekonominę riziką”, - pažymėjo premjerė. L. Straujuma priminė, kad šią savaitę ji vyks į ES Tarybos posėdį Briuselyje, kur taip pat bus svarstoma krizė Ukrainoje.
Rumunija: V. Putinas kuria Juodosios jūros barjerąRumunijos prezidentas Trajanas Basesku teigia, kad Rusija kuria įšaldytų konfliktų grandinę aplink Juodąją jūrą siekiant Vladimirui Putinui atkurti Sovietų Sąjungą prie buvusios sienos su Vakarais, informuoja AP. Turėdamas omenyje konfliktus Gruzijoje ir Ukrainoje, T. Basesku pažymėjo, kad, "pažiūrėjus į žemėlapį, galima aiškiai pamatyti šią įšaldytų konfliktų grandinę" aplink Juodąją jūrą, "kurie gali būti pabudinti bet kuriuo metu". Pirmadienį interviu naujienų agentūrai AP T. Basesku sakė, kad V. Putino prioritetai, "atrodo, yra susiję su Europos Sąjungos ir NATO ryšiais". Pasak Rumunijos prezidento, Ukraina ir Moldova yra "V. Putino, kuris siekia atkurti Sovietų Sąjungą, prioritetai". Rumunijos prezidentas Traianas Basescu. AP nuotr.
V. Putinas pripažino Krymo nepriklausomybęRusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo ėsaku pripažino Krymo nepriklausomybę nuo Ukrainos, praneša LRT naujienų laida „Panorama“. Plačiau...
B. Obama: tolimesnės provokacijos ir toliau izoliuos RusijąKrymo rinkėjams sekmadienį referendume pasisakius už atsiskyrimą nuo Ukrainos, JAV prezidentas Barackas Obama teigė išplėtęs sankcijas Rusijai. Tokiu būdu siekiama parodyti, kad "jų veiksmai turi padarinius", praneša "The Washington Post". Plačiau...
JT generalinis sekretorius nerimauja dėl įtampos eskalavimo Ukrainoje ir šalies vientisumoJungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) pirmadienį pareiškė esąs „labai sunerimęs ir susirūpinęs“ dėl sekmadienį Kryme vykusio referendumo įtakos šio regiono atsiskyrimui nuo Ukrainos. „Generalinis sekretorius dar kartą ragina visas (konflikto) šalis susilaikyti nuo smurto ir pasirinkti deeskalavimą bei tautinį dialogą, ieškoti politinio ir diplomatinio sprendimo, kuris remtųsi JT Chartijos principais, tarp jų ir Ukrainos teritorinio vientisumo bei suverenumo principais“. „Padėties blogėjimas rimtai atsilieps žmonėms Ukrainoje, regione ir už jo ribų“, - sakė JT generalinio sekretoriaus atstovas Stephane'as Dujarricas.
„Reuters“: Krymas nacionalizuos bendroves „Černomorneftegaz“ ir „Ukrtransgaz“Krymo Autonominės Respublikos parlamentas paskelbė respublikos nuosavybe pusiasalio teritorijoje įsikūrusias ir Ukrainai priklausančius bendrovių „Černomorneftegaz“ ir „Ukrtransgaz“ aktyvus, informuoja „Reuters“, remdamasi parlamento tinklapyje publikuotu nutarimu, priimtu pirmadienį. Plačiau...
Ukrainos prezidentas provokatoriams grasina griežtomis bausmėmisLaikinasis Ukrainos prezidentas Oleksandras Turčynovas į šalį atsiųstiems provokatoriams ir riaušininkams grasina griežtomis bausmėmis, nurodoma tinklalapyje „RBC Ukraina“, kuris remiasi prezidento spaudos tarnyba„Ne paslaptis, kad agresorius daro viską, kad išklibintų padėtį Ukrainos viduje, kad išprovokuotų vidaus rietenas, pilietinę priešpriešą ir parodytų Ukrainos valstybės silpnumą“, - sakė jis .„Mums siunčia provokatorius ir pogromų kėlėjus, finansuoja išdavikus ir separatistus. Jie nori iš vidaus sugriauti ir susilpninti mūsų šalį“, - pažymėjo O.Turčynovas.„Todėl bet kurie neteisėti veiksmai, mėginimai kurstyti žmones dalyvauti masinėse riaušėse, užimti pastatus, savavališkai susidoroti, priešintis jėgos struktūroms ar ginkluotosioms pajėgoms, - visa tai dabartinėmis sąlygomis bus laikoma mėginimu padėti kariniam agresoriui ir nusikaltimu valstybei“, - pabrėžė prezidentas.Dar jis pažymėjo, kad tokie veiksmai bus griežtai baudžiami pagal Ukrainos įstatymus ir konstituciją, nepriklausomai nuo to, „kokiais politiniais šūkiais jie maskuotųsi, ir kuriame regione tai darytų“.
O. Тurčynovas: Ukraina niekada nesutiks su Krymo aneksijaLaikinasis Ukrainos prezidentas pareiškė, kad Kijevas yra pasirengęs derėtis su Rusija dėl Krymo, bet niekada nesutiks su jo aneksija.Krymo karinė blokada yra laikina ir neatves iki pusiasalio atsiskyrimo nuo Ukrainos, pareiškė Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Oleksandras Turčynovas, kreipdamasis į tėvynainius, pranešama tinklalapyje „RBC Ukraina“.„Krymo karinės blokados bandymai yra laikini ir neatves iki pusiasalio atskyrimo nuo Ukrainos. Esame pasiruošę deryboms, tačiau niekada nesutiksime su mūsų teritorijos aneksija“, – sakė jis.Pasak O.Turčynovo, prieš Ukrainą stojo Rusijos Federacijos vadovybė, o ne paprasti rusai, todėl, kad ji „paniškai bijo Ukrainos pavyzdžio, kai tauta nugalėjo totalitarinį režimą“.„Būtent demokratiškos, europietiškos, sėkmingos ir turtingos Ukrainos, kokią mes ją šiandien kuriame, – labiausiai bijo Kremlius. Tai ir yra tikrasis jų agresijos motyvas“, – kalbėjo laikinai prezidento pareigas einantis O. Turčynovas.
Ukraina atšaukė savo ambasadorių Rusijoje konsultacijomsUkraina atšaukė savo ambasadorių Rusijoje konsultacijoms dėl tarptautinio atsako į padėtį Krymo regione, kurio rinkėjai referendume balsavo už prisijungimą prie Rusijos.„Ryšium su padėtimi Kryme ir būtinybės aptarti kai kuriuos tarptautinius aspektus, Ukraina atšaukia savo ambsadorių Rusijos Federacijoje Volodymyrą Jelčenką“, – pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.
Ukraina: Rusijos siūlymas krizei Kryme spręsti yra „nepriimtinas“Ukraina pirmadienį „visiškai nepriimtinu“ pavadino Rusijos siūlymą suformuoti tarptautinę paramos grupę, kuri tarpininkautų sprendžiant krizę Ukrainoje ir rengtų Ukrainos konstitucijos pataisas.„Tame pareiškime esančios pozicijos yra nepriimtinos ir (tai) yra tiesioginis kišimasis į Ukrainos vidaus reikalus“, – pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Jevhenas Perebyjnisas.„Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimas panašus į ultimatumą, – sakė J.Perebyjnisas naujienų agentūrai „Interfax“.- Jame išsakyta pozicija Ukrainos pusei yra visiškai nepriimtina“.Pasak URM Informacinės politikos departamento direktoriaus J.Perebyjniso, Kijevas laikosi nuomonės, kad bet kokios derybos su Rusijos Federacija tarpininkaujant užsieniui, turi vykti išskirtinai gerbiant Ukrainos teritorinį vientisumą ir nesikišant į jos vidaus reikalus.Rusijos pasiūlyme, kurį pateikė Maskvos užsienio reikalų ministerija, raginama sukurti tarptautinę paramos grupę krizei spręsti.Pasiūlyme taip pat sakoma, kad paramos grupė turėtų paraginti Ukrainą priimti naują konstituciją, suteikiančią didesnius įgaliojimus šalies regionams ir reikalaujančią, kad Ukraina laikytųsi karinio ir politinio neutralumo.
L. Linkevičius: sankcijos - signalas, kad ES netoleruos neteisėtų veiksmųLietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pažymi, kad Europos Sąjunga (ES), imdamasi kraštutinių priemonių - sankcijų Ukrainos, Krymo regiono administracijai, ir Rusijos pareigūnams, siunčia signalą, kad netoleruos neteisėtų veiksmų. Plačiau...
Ukraina atšaukia ambasadorių „konsultacijoms“Ukrainos užsienio reikalų ministerija oficialiai pranšė dėl padėties Kryme konsultacijoms atšaukianti savo ambasadorių Maskvoje. Ukrainos atstovas Maskvoje Volodymyras Jelčenka atšaukiamas tuo pačiu metu, kai Krymo lyderis Sergejus Aksionovas Rusijos sostinėje vieši su savo delegacija, laukdamas Kremliaus sprendimo dėl autonomijos prijugimo prie Rusijos Federacijos.
NATO pažadėjo sustiprinti bendradarbiavimą su UkrainaNATO pažadėjo sustiprinti bendradarbiavimą su Ukraina po to, kai Krymo pusiasalio gyventojai balsavo už atsiskyrimą ir prisijungimą prie Rusijos Federacijos, skelbia AP.Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Deščycia pirmadienį lankėsi NATO būstinėje su prašymų sąrašu dėl techninės įrangos, kuri Kijevui reikalinga Krymui atsiskiriant nuo šalies ir į regioną įsiveržus Rusijos pajėgoms. Kol kas nežinoma, dėl kokios įrangos Ukraina pateikė prašymą.NATO pareiškime sakoma, kad Aljansas yra pasiryžęs sustiprinti bendradarbiavimą, įskaitant "santykių su Ukrainos politine ir karine vadovybe sustiprinimą, didesnes pastangas siekiant padėti ukrainiečių kariuomenei užsitikrinti pajėgumą ir daugiau bendrų pratybų bei mokymų".A. Deščycios teigimu, pokalbiuose su NATO generaliniu sekretoriumi Andersu Foghu Rasmussenu buvo "aptartas mūsų galimas bendradarbiavimas misijoje siunčiant stebėtojus į Ukrainą".
Ukrainoje jau prakalbo apie Krymo gyventojų evakuacijąValdžia ruošiasi galimam daugumos Krymo autonominės respublikos gyventojų perkraustymui į pagrindinę Ukrainos dalį. Tokią informaciją per spaudos konferenciją suteikė pirmasis Ukrainos vicepremjeras Vitalijus Jarema, skelbia news.liga.net.Kaip skelbia žurnalistai, anot V. Jaremos, tokia masinė evakuacija gali baigtis humanitarine katastrofa. „Šį klausimą jau aptarėme su JAV atstovais, konkrečiai kreipėmės į senatorių Johną McCainą su prašymu (humanitarinės katastrofos atveju) suteikti humanitarinę pagalbą. Atsakymo „ne“ negavome. Jeigu Krymo gyventojai panorės persikelti į pagrindinę Ukrainos teritoriją, mes padarysime viską, kas įmanoma, kad padėtume jiems įsikurti naujoje vietoje“, - teigia V. Jarema.Anot V. Aremos, šiuo metu Chersono srities poilsio bazės jau pradėtos transformuoti į būstus.
Turkija atsisako pripažinti Krymo referendumo teisėtumąTurkija pirmadienį pareiškė nepripažįstanti Kryme vykusio referendumo, per kurį rinkėjai nusprendė prisijungti prieRusijos, rezultatų, baimindamasi dėl vietos totorių ateities šiame regione.„Šis referendumas yra nepripažintas, jis neturi legitimumo“, – sakė užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu (Achmetas Davutohlu) spaudos konferencijoje Ankaroje, kurioje taip pat dalyvavo turkiškai kalbančių Krymo totorių lyderis Mustafa Kirimoglu (Mustafa Kirimohlu).Krymas paskelbė nepriklausomybę nuo Ukrainos ir kreipėsi dėl regiono prijungimo prie Rusijos, kai sekmadienį vykusiame referendume, pasak jo, 96,6 procentai rinkėjų pasisakė už regiono atsiskyrimą.Daugelis Krymo totorių kategoriškai pasisako prieš prisijungimą prie Rusijos, baimindamiesi netekti savo kaip mažumos teisių.„Mes nepripažinome ir nepripažinsime referendumo, – sakė M.Kirimoglu. – Krymo totorių ateitis priklauso nuo Ukrainos valstybės“.Pasak A.Davutoglu, šis referendumas „pažeidžia Ukrainos teritorinį vientisumą“.„Tikiuosi, kad šis referendumas, kuris yra nepriimtinas, nesukels naujos įtampos“, – sakė jis, ragindamas visas suinteresuotas šalis veikti, pasitelkiant „sveiką protą“ ir vengti „karinių manevrų“.NATO sąjungininkė Turkija sako, kad 12 proc. Krymo gyventojų yra turkiškai kalbantys totoriai, kurie, kaip dauguma turkų, yra musulmonai.
Rusija: įstatymo projektas dėl  Krymo prijungimo atidėtasRusijos Valstybės Dūma priėmė sprendimą atidėti įstatymo projekto dėl Krymo autonominės respublikos prijungimo prie Rusijos, kurį buvo pateikusi grupė deputatų iš „Teisingosios Rusijos“ partijos, svarstymą. Tokią informaciją žurnalistams suteikė Dūmos komiteto, atsakingo už Konstitucinę teisę, pirmininkas Vladimiras Pliginas, skelbia naujienų agentūra ITAR-TASS.Daugiau – čia.
Rusija diktuoja sąlygas UkrainaiRusija pirmadienį paragino Ukrainą sudaryti naują federalinę Konstituciją, kuri užtikrintų didesnius įgaliojimus šalies regionams siekiant apsaugoti gyventojų mažumas, skelbia "RIA Novosti".Rusijos lyderiai pastarosiomis savaitėmis pareiškė susirūpinimą, kad į valdžią per smurtinius protestus sostinėje Kijeve atėjusi naujoji Ukrainos vyriausybė neatstovauja visoms šalies visuomenės dalims.Daugiau – čia.
Ukrainiečių kariai gali tarnauti Krymui arba išvykti, sako regiono parlamento pirmininkasKryme esantys ukrainiečių kariai galės pasirinkti: ar palaikyti naująją separatistinę valstybę, ar išvykti iš pusiasalio, pirmadienį, po pranešimų, kad Ukrainos pajėgos bus išformuotos, pareiškė Krymo parlamento pirmininkas Volodymyras Konstantynovas.„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariams bus suteiktas pasirinkimas: tarnauti Kryme ir prisiekti ištikimybę šiai respublikai arba tęsti tarnybą Ukrainos armijoje už Krymo ribų“, – sakė jis.Šias pastabas jis išsakė po to, kai Ukrainos gynybos ministras Ihoris Teniuchas per spaudos konferenciją Kijeve pareiškė, kad šalies „pajėgos, kurios yra dislokuotos (Kryme), ten liks“.V.Konstantynovas, kaip pranešė Rusijos žiniasklaida, anksčiau pirmadienį nurodė, kad visi pusiasalyje esantys Ukrainos kariniai daliniai bus „paleisti“, atliekant visos Ukrainos valstybės nuosavybės nacionalizaciją.„Daliniai bus paleisti. Kaip su tais (kariškiais), kurie nori čia gyventi? – Jokių problemų. Tų, kurie nori prisiekti ištikimybę, (prašymus) nagrinėsime“, – sakė V.Konstantynovas po posėdžio, kuriame buvo paskelbta Krymo nepriklausomybė Nuo Kijevo ir patvirtintas prašymas priimti šį regioną į Rusijos Federacijos sudėtį.
Ukraina smerkia Rusijos „provokacijas“ ir pajėgų telkimą pasienyjeUkrainos užsienio reikalų ministras pirmadienį pasmerkė Rusijos vykdomas „provokacijas“, perspėdamas apie pajėgų telkimą abiejų šalių pasienyje ir „politinių turistų“ siuntimą į Ukrainos rytinius regionus.„Esame labai susirūpinę dėl Rusijos pajėgų kiekio prie (sienos)“, – ministras Andrijus Deščycia sakė po derybų su NATO vadovu Andersu Foghu Rasmussenu.Kijevo laikinoji vyriausybė taip pat susirūpinusi dėl „Rusijos politinių turistų skaičiaus Ukrainos rytiniuose regionuose ir dėl Rusijos mėginamų organizuoti provokacijų skaičiaus“, pažymėjo A.Deščycia.Pasak jo, dabartinė padėtis yra panaši į buvusią Gruzijoje 2008 metais, kai Rusija pasiuntė savo pajėgas, kad apsaugotų separatistinių regionų – Abchazijos ir Pietų Osetijos – nepriklausomybę.Ukraina stengiasi elgtis apdairiai, kad nebūtų įtraukta į karinę eskalaciją, pažymėjo jis.„Instruktuojame savo kariškius, taip pat patariame kitiems žmonėms nepasiduoti provokacijoms“, - sakė A.Deščycia, pabrėždamas Kijevo pastangas pasitelkus diplomatines priemones siekti taikaus šio konflikto sureguliavimo.A.F.Rasmussenas jokių komentarų neišsakė, tačiau kiek anksčiau pareiškė, kad Rusijos intervenciją į Ukrainą, ypač jos veiksmus Kryme, laiko grėsme Europos saugumui.
Ukrainos kariams bus suteiktas pasirinkimas: gali tarnauti Krymui arba išvyktiKryme esantys ukrainiečių kariai galės pasirinkti: ar palaikyti naująją separatistinę valstybę, ar išvykti iš pusiasalio, pirmadienį, po pranešimų, kad Ukrainos pajėgos bus išformuotos, pareiškė Krymo parlamento pirmininkas Volodymyras Konstantynovas.„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariams bus suteiktas pasirinkimas: tarnauti Kryme ir prisiekti ištikimybę šiai respublikai arba tęsti tarnybą Ukrainos armijoje už Krymo ribų“, – sakė jis.Šias pastabas jis išsakė po to, kai Ukrainos gynybos ministras Ihoris Teniuchas per spaudos konferenciją Kijeve pareiškė, kad šalies „pajėgos, kurios yra dislokuotos (Kryme), ten liks“.V.Konstantynovas, kaip pranešė Rusijos žiniasklaida, anksčiau pirmadienį nurodė, kad visi pusiasalyje esantys Ukrainos kariniai daliniai bus „paleisti“, atliekant visos Ukrainos valstybės nuosavybės nacionalizaciją.„Daliniai bus paleisti. Kaip su tais (kariškiais), kurie nori čia gyventi? – Jokių problemų. Tų, kurie nori prisiekti ištikimybę, (prašymus) nagrinėsime“, – sakė V.Konstantynovas po posėdžio, kuriame buvo paskelbta Krymo nepriklausomybė Nuo Kijevo ir patvirtintas prašymas priimti šį regioną į Rusijos Federacijos sudėtį.
Separatistų lyderis: Krymas gavo 295 mln. eurų finansinę pagalbą iš RusijosKrymo separatistų lyderis pirmadienį pareiškė, kad ši autonominė respublika gavo beveik 295 mln. eurų (1 mlrd. litų) "finansinę pagalbą" iš Rusijos - kitą dieną po referendumo, kurio dalyviai triuškinama dauguma nubalsavo už atsiskyrimą nuo Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos.„Rusijos Federacija šiandienį suteikė respublikai 15 mlrd. rublių finansinę pagalbą“, - sakoma Krymo lyderio Sergejaus Aksionovo pranešime, paskelbtame socialiniame tinkle "Twitter".
JAV ir Vokietija tikrins Rusijos karinius objektusGrupė karinių ekspertų iš JAV ir Vokietijos nuo pirmadienio pradės žvalgybinius skrydžius virš Rusijos ir Baltarusijos teritorijos pagal tarptautinę "Atviro dangaus" ("Open Skies") sutartį, rašo "RIA Novosti".Rusijos gynybos ministerijos branduolinių grėsmių mažinimo centro vadovas Sergejus Ryžkovas informavo, kad žvalgybiniai skrydžiai bus vykdomi nuo kovo 17 iki 21 dienos.Vokiečių ir amerikiečių skrydžio maršrutą kontroliuos Rusijos ir Baltarusijos pareigūnai.ELTA primena, kad "Atviro dangaus" sutartis įsigaliojo 2002 metais. Remiantis dokumentu, pagal iš anksto sutartą tvarkaraštį virš karinių objektų leidžiami užsienio šalių neginkluotų žvalgybinių lėktuvų skrydžiai.Ekspertų teigimu, ši sutartis skatina tarptautinį pasitikėjimą ir įneša skaidrumo į daugelio šalių karinę veiklą.
Rusija dėl Krymo krizės siūlo suburti "tarptautinę grupę"Rusijos užsienio reikalų ministerijos pirmadienį išplatintame pranešime rašoma, kad tarpininkauti politinės krizės Krymo pusiasalyje sprendimui turėtų specialiai sukurta "tarptautinė paramos grupė", skelbia "Reuters".Pranešime teigiama, kad "grupė" skatintų Ukrainos valdžią pripažinti Krymo pusiasalio referendumo rezultatus ir ragintų laikytis vasario 21 dienos susitarimo tarp nuversto prezidento Viktoro Janukovyčiaus, opozicijos ir trijų Europos Sąjungos (ES) šalių ministrų.Be kita ko, Ukraina turėtų priimti naują konstituciją, kuri garantuotų šalies regionams plačias autonomijos teises ir įpareigotų Kijevą laikytis politinio bei karinio neutralumo.Abejojama, ar Vakarų šalys sutiks su šiuo pasiūlymu.
Krymo lyderis pranešė išvykstantis į MaskvąPromaskvietiškas Krymo premjeras Sergejus Aksionovas pirmadienį sakė, kad regiono parlamentui patvirtinus sprendimą atsiskirti nuo Ukrainos ir prašytis priėmimo į Rusiją jis išvyksta į Maskvą.„Mes skrendame į Maskvą“, – „Twitter“ parašė jis.Anksčiau Krymo valdžia pranešė, kad po sekmadienio referendumo vėliau pirmadienį į Rusiją išvyks regiono delegacija.
Ukrainos kariai liks Kryme, sako gynybos ministrasUkrainos kariai liks Kryme, šalies gynybos ministras pareiškė pirmadienį, nors žiniasklaida pranešė, kad to pusiasalio separatistinė prorusiška vyriausybė planuoja paleisti ten esančius ukrainiečių dalinius.„Pajėgos, kurios yra dislokuotos (Kryme), ten liks“, – gynybos ministras Ihoris Teniuchas sakė per spaudos konferenciją Kijeve, surengtą kitą dieną po to, kai tas Juodosios jūros pusiasalis referendume nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos.
V. Putino smogikai ukrainiečius veja iš namų Kryme Rusijos kariai ir toliau mojuoja ginklais ir daro psichologinį spaudimą ne tik Ukrainos pasieniečiams, bet ir jų šeimoms, skelbia glavcom.ua.Vakar pasieniečiams, priklausantiems „Čiornamorskoje“, „Eupatorija“ ir „Sevastopol“ poskyriams, kurie atsisako paklusti vadinamajai naujajai Krymo valdžiai, buvo iškeltas ultimatumas – jeigu nepaklus, turės skubiai kartu su šeimomis išsikelti iš tarnybinių būstų. Daugiau – čia.
V. Putino kreipimasis dėl Krymo – jau antradienįRusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį, kovo 18 dieną, ketina kreiptis į šalies parlamentą dėl naujo subjekto prijungimo prie šalies teritorijos – Krymo autonominės respublikos. Tokią informaciją žurnalistams suteikė pirmasis Valstybės Dūmos vicepirmininkas Ivanas Melnikovas, skelbia news.liga.net.Kaip teigia vicepirmininkas, posėdis planuojamas 15 val. vietos laiku (13 val. Lietuvos laiku).
Ukrainos kariniai daliniai Kryme bus „paleisti“, sako vietos parlamento pirmininkasNepriklausomybę vienašališkai paskelbusio Krymo regiono parlamento pirmininkas Volodymyras Konstantynovas pirmadienį pareiškė, kad visi šiame pusiasalyje esantys Ukrainos kariniai daliniai bus „paleisti“, atliekant visos Ukrainos valstybės nuosavybės nacionalizaciją, pranešė Rusijos žiniasklaida.„Daliniai bus paleisti. Kaip su tais (kariškiais), kurie nori čia gyventi? – Jokių problemų. Tų, kurie nori prisiekti ištikimybę, (prašymus) nagrinėsime“, – V.Konstantynovas sakė po posėdžio, kuriame buvo paskelbta Krymo nepriklausomybė ir patvirtintas prašymas priimti šį regioną į Rusijos Federacijos sudėtį.
R. Sikorskis: tai anšliusasBriuselyje ES diplomatijos šefai tariasi dėl sankcijų Rusijai. Viena ryškiausių personų Ukrainos epopėjoje, Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, prieš šį posėdį žurnalistams pareiškė Krymo „referendumą“ prilyginantis Austrijos anšliusui.Daugiau – čia.
Ukrainos parlamentas patvirtino prezidento nutarimą skelbti dalinę mobilizacijąUkrainos parlamentas, siekiantis sustiprinti šalies ginkluotąsias pajėgas, iškilus Krymo pusiasalio prijungimo prie Rusijos grėsmei, pirmadienį patvirtino prezidento įsaką dėl dalinės mobilizacijos, per kurią būtų pašaukta 40 tūkst. atsargos karių.Nacionalinio saugumo gynybos tarybos sekretorius Andrijus Parubijus sakė Aukščiausiajai Radai, jog 20 tūkst. atsargos karių bus pasiųsti į ginkluotųjų pajėgų dalinius, o kiti bus pervesti į naujai įkurtą Nacionalinę gvardiją.
O. Turčynovas paskelbė dalinę mobilizacijąUkrainos laikinasis prezidentas ir Aukščiausiosios Rados pirmininkas Oleksandras Turčynovas pirmadienį paskelbė pasirašęs įsaką dėl dalinės karinės mobilizacijos.„Pasirašiau įsaką dėl dalinės mobilizacijos“, – S.Turčynovas pirmadienio rytą sakė per Ukrainos parlamento plenarinę sesiją.Valstybės vadovas pažymėjo, kad šį žingsnį atliko dėl padėties, susiklosčiusios Krymo autonominėje respublikoje.Daugiau – čia.
Krymas paskelbė nepriklausomybę nuo UkrainosKrymo vietos parlamentas pirmadienį paskelbė regiono nepriklausomybę nuo Ukrainos ir paprašė, kad pusiasalis būtų priimtas į Rusijos sudėtį.Įstatymų leidėjai taip pat paskelbė, kad visa Ukrainos valstybės nuosavybė Kryme bus nacionalizuota.„Krymo Respublika kreipiasi į Jungtines Tautas ir visas pasaulio šalis, prašydama pripažinti ją nepriklausoma valstybe“, – sakoma dokumente, kurį patvirtino Krymo parlamentas kitą dieną po to, kai šio regiono gyventojai referendume triuškinama dauguma nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos.
Japonija ragina Rusiją neaneksuoti KrymoJaponija pirmadienį pareiškė, jog „griežtai paragins“ Rusiją neaneksuoti Krymo, prisijungdama prie kitų Vakarų valstybių kritikos savaitgalį šiame Ukrainos regione vykusiam separatistiniam referendumui, dėl kurio Vašingtonas užsiminė apie galimybę įvesti Maskvai naujas sankcijas.Krymo referendumo komisija pirmadienį paskelbė, kad duomenys, gauti patikrinus visus biuletenius, rodo, jog už Krymo atsiskyrimą nuo Ukrainos ir prisijungimą prie Rusijos pasisakė 96,77 proc. balsavusiųjų.Tai būtų rimčiausias Europos žemėlapio perbraižymas po Kosovo nepriklausomybės nuo Serbijos paskelbimo 2008 metais.„Mūsų šalis nepripažįsta šio (referendumo) rezultatų“, - per įprastą spaudos konferenciją pareiškė Japonijos ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yoshihide Suga.„Japonija griežtai paragins Rusiją laikytis tarptautinės teisės, gerbti Ukrainos suverenitetą bei jos teritorinį vientisumą ir neaneksuoti Krymo“, - pridūrė jis.Pasak kabineto sekretoriaus, Japonija bendradarbiaus su kitomis Didžiojo septyneto grupės šalimis sprendžiant Krymo problemą.Tokijas pradėjo svarstyti galimas ekonomines sankcijas Rusijai, sekmadienį pranešė įtakingas verslo dienraštis „Nikkei“, remdamasis neįvardytais šaltiniais vyriausybėje.
Krymo referendumas yra „didelis farsas“, sako Ukrainos prezidentasUkrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas pirmadienį pirmą kartą viešai komentuodamas Krymo referendumą už prisijungimą prie Rusijos, jį pavadino „dideliu farsu“.Kalbėdamas parlamente O.Turčynovas pasmerkė „tebesitęsiančią agresiją Kryme, kurią Rusija bando užmaskuoti šiuo dideliu farsu, kurį jie vadina referendumu ir kurio niekada nepripažins nei Ukraina, nei civilizuotas pasaulis“.Laikinasis prezidentas paragino deputatus pritarti daliniam Ukrainos karių mobilizavimui.
Nuo kovo 30 d. Krymas pereis į Maskvos laiko juostąKrymo parlamentas nusprendė pusiasalio teritorijoje nustatyti tokį patį laiką kaip ir Maskvos laiko juostoje. Iš dabartinės laiko juostos regionas pasitrauks kovo 30 d., pirmadienį pranešė naujienų agentūra "Kryminform".Toks sprendimas buvo priimtas Krymo Aukščiausiosios Rados nutarimu."Krymo Respublikos teritorijoje nustatyti laiko skaičiavimą pagal trečiąją laiko juostą, o laikrodžių rodyklę 2014 metų kovo 30 dieną 0 val. 2 min. persukti 2 valandomis į priekį", - nurodoma Krymo valdžios nutarime.
Rusija gali pasiūlyti Krymui specialų mokestinį režimąRusijos finansų ministerija pirmadienį pareiškė, kad Maskva gali pasiūlyti specialų mokestinį režimą Ukrainos pietiniam Krymo regionui, kuris sekmadienį referendume triuškinama balsų dauguma pasisakė už prisijungimą prie Rusijos.„Neabejotina, kad galimas Krymo prisijungimas prie Rusijos turės labai rimtą poveikį“, - sakė finansų viceministras Sergejus Šatalovas, kalbėdamas vietos verslo konferencijoje."Neatmetu specialaus mokestinio režimo Krymui (pereinamuoju laikotarpiu) galimybės“, - pridūrė jis, tačiau išsamiau to nekomentavo.
Paskelbti galutiniai Krymo referendumo rezultataiKrymo vyriausiosios rinkimų komisijos vadovas Michailas Malyševas pranešė, kad 96,77 proc. visų sekmadienį atėjusių balsuoti žmonių pritarė pusiasalio prisijungimui prie Rusijos, rašo "Reuters".M. Malyševo teigimu, iš viso savo valią atėjo pareikšti daugiau kaip 81 proc. visų balsavimo teisę turinčių piliečių, iš kurių 96,77 proc. pasisakė už pusiasalio prisijungimą prie Rusijos, o 3 proc. norėjo likti Ukrainos sudėtyje autonomijos teisėmis.
Austrija: ES sankcijos tikriausiai nebus taikomos Rusijos kompanijų vadovamsEuropos Sąjungos (ES) planuojamos sankcijos Rusijos ir Krymo pareigūnams, kurie skatino Krymo atsiskyrimą nuo Ukrainos, tikriausiai nebus taikomos didelių Rusijos energetikos kompanijų vadovams, sakė Austrijos užsienio reikalų ministras Sebastianas Kurzas.Pirmadienį parodytame interviu transliuotojui ORF S.Kurzas sakė, kad sekmadienio referendumas Kryme, kuriame buvo pritarta regiono prisijungimui prie Rusijos, yra nepriimtinas ir išprovokuos vizų draudimus bei turto įšaldymus už to referendumo stovintiems politikams ir kariškiams.Dėl tikslaus asmenų, kuriems bus taikomos sankcijos, sąrašo ES užsienio reikalų ministrai dar tariasi, sakė jis.Vokietijos laikraštis „Bild“ penktadienį pranešė, kad tame sąraše taip pat bus „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris ir „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas.„Šiuo metu to nesitikima, – sakė S.Kurzas, kai jo buvo paklausta apie tuos du vyrus. – Manau, kad verslo bosų atsitiktinis rinkimasis būtų neteisingas žingsnis“.Pradinis 120-130 pavardžių sąrašas bus sutrumpintas iki „dešimčių“, o paskui ES užsienio reikalų ministrai Briuselyje pirmadienį priims galutinį sprendimą, sakė diplomatai.
Rusija sieks skubiai priimti teisės aktus, leisiančius prisijungti KrymąRusijos parlamento žemieji rūmai priims teisės aktus, leisiančius Krymui „artimiausioje ateityje“ tapti šios šalies teritorija, naujienų agentūra „Interfax“ pirmadienį citavo vieną įstatymų leidėją.Sekmadienį Kryme vykusio prieštaringo vertinamo referendumo neoficialūs galutiniai rezultatai rodė, kad prisijungimui prie Rusijos pritaria 96,6 proc. dalyvių, tačiau dėl to balsavimo santykiai tarp Vakarų ir Rytų pasiekė žemumas, neregėtas nuo Šaltojo karo.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė gerbsiantis Krymo žmonių valią, ignoruodamas Vakarų valstybių lyderius, sakančius, kad tas referendumas buvo neteisėtas, nes Rusijos pajėgos yra užėmusios tą pietinį Ukrainos regioną.„Referendumo Kryme rezultatai aiškiai rodo, kad Krymo gyventojai savo ateitį mato tik Rusijos sudėtyje“, – „Interfax“ citavo Rusijos Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotoją Sergejų Neverovą.Dūmos pareigūnai sakė, kad tas Juodosios jūros pusiasalis gali tapti Rusijos Federacijos dalimi pagal dabar galiojančius teisės aktus, ypač pagal 2001 metais priimtą įstatymą „Dėl naujo subjekto priėmimo į Rusijos Federaciją“, pridūrė „Interfax“.Krymas pirmiausiai turėtų pateikti prašymą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui leisti tapti nauju Rusijos Federacijos subjektu. Jeigu toks prašymas būtų patvirtintas, V.Putinas jį perduotų svarstyti parlamento aukštiesiems iš žemiesiems rūmams, kurie parengtų sutartį, o ją turėtų pasirašyti Rusija ir Krymo valdžia.Pagal tą sutartį gali būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį naujasis subjektas turėtų būti integruotas į Rusijos ekonomines, finansines ir teisines sistemas.Pasirašius sutartį, ją turėtų peržiūrėti Rusijos Konstitucinis Teismas. Galiausiai ją turėtų ratifikuoti abeji parlamento rūmai – Valstybės Dūma ir Federacijos Taryba.„Nemanau, kad šių klausimų svarstymas bus vilkinamas Valstybės Dūmoje arba Federacijos Taryboje. Esame pasiruošę priimti visus reikalingus teisinius sprendimus kiek įmanoma greičiau“, – aukštųjų rūmų pirmininko pavaduotojas Ilja Umachanovas sakė valstybinei naujienų televizijai „Rossiya 24“.
Kanada nepripažins „vadinamojo referendumo“ Kryme rezultatųKanados vyriausybės vadovas Stephenas Harperis prisijungė prie kitų Vakarų valstybių lyderių, atsisakiusių pripažinti Kryme vykusio referendumo dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos rezultatus, ir įspėjo Rusiją dėl naujų sankcijų.Promaskvietiškas Krymo lyderis Sergejus Aksionovas pirmadienį pranešė, kad per sekmadienį vykusį referendumą 96,6 proc. dalyvavusiųjų balsavo už regiono atsiskyrimą nuo Ukrainos ir prisijungimą prie Rusijos.„Vadinamasis referendumas surengtas Kryme neteisėtos karinės okupacijos sąlygomis“, - pažymėjo S.Harperis savo pareiškime.„Jo rezultatai yra tik Rusijos karinės kontrolės atspindys“, - pridūrė Kanados premjeras.S.Harperis, kuris šeštadienį ketina apsilankyti Ukrainoje, nurodė, kad Kanada su kitomis Didžiojo septyneto grupės narėmis drauge su partnerėmis „derina papildomas sankcijas atsakingiems asmenims“.„Šis „referendumas“ nelegitimus, jis neturi jokių teisinių padarinių ir mes nepripažinsime jo rezultatų“, - pažymėjo premjeras.
Rusijos žiniasklaida giria Krymo referendumo rezultatusRusijos žiniasklaida pirmadienį sveikino Krymo referendumo rezultatus – sprendimą atsiskirti nuo Ukrainos ir prisijungti prie Rusijos.„Krymas grįžta į Rusiją“, – parašė provyriausybinis, dideliu tiražu leidžiamas laikraštis „Komsomolskaja pravda“.„Krymas skiriasi su Ukraina“, – skelbia dienraštis „Moskovskij komsomolec“.„Kam nors tai gali nepatikti, bet mes džiaugiamės“, – vieno rinkėjo žodžius pirmajame puslapyje cituoja „Izvestija“, šalia išspausdinęs besišypsančių ir plojančių krymiečių nuotrauką.„Vakar Krymas pasirinko: jis nori būti Rusijos dalis“, – parašė oficialus vyriausybės laikraštis „Rossijskaja gazeta“.Net 96,6 proc. rinkėjų Kryme, kur gyvena daugiausia rusakalbiai, balsavo už atsiskyrimą nuo Ukrainos, rodo galutiniai sekmadienį įvykusio referendumo rezultatai.
Kryme 96,6 proc. referendumo dalyvių balsavo už prisijungimą prie RusijosPromaskvietiškas Krymo lyderis Sergejus Aksionovas pirmadienį pranešė, kad per savaitgalį vykusį referendumą 96,6 proc. dalyvių balsavo už regiono atsiskyrimą nuo Ukrainos ir prisijungimą prie Rusijos.„Galutiniai referendumo rezultatai – 96,6 proc. už!“ – jis parašė socialiniame tinkle „Twitter“ kitą dieną po ginčijamo balsavimo, kurio teisėtumą pripažįsta tik Rusija ir kuris išprovokavo didelę tarptautinę diplomatinę krizę.
Rusija: žmonės bėga iš UkrainosPolitinė krizė Ukrainoje padidino imigrantų srautą iš šios šalies į Rusiją. Į Rusijos Federalinę migracijos tarnybą (FMT) įvairiais klausimais jau kreipėsi apie 150 tūkst. asmenų.Tokius duomenis pateikė FMT vadovas Konstantinas Romodanovskis, informuoja newsru.com. Jo teigimu, lyginant su pernai metais, Ukrainos piliečiai ėmė dažniau domėtis galimybėmis gauti Rusijos pilietybę supaprastinta tvarka, taip pat galimybe gauti prieglobstį Rusijos teritorijoje. Anksčiau tuo nesidomėdavo.K. Romodanovskio teigimu, migracijos srautas padidėjo per tris pastarąsias savaites. Kreipimųsi į pasienio teritorines tarnybas kasdien daugėja pusantro karto. „Statistinių duomenų analizė, lyginant su analogišku pernai metų laikotarpiu, rodo, kad Ukrainos piliečiai naudojasi visomis migracijos įstatymų teikiamomis galimybėmis“, – sakė pareigūnas.
Briuselyje – ES ministrų susitikimas dėl KrymoUžsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienį Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos posėdyje, kuriame ES užsienio reikalų ministrai aptars Rytų partnerystės klausimus, ypač daug dėmesio bus skirta situacijai Ukrainoje.Susitikime numatoma diskusija apie Ženevos II derybų eigą bei konflikto Sirijoje poveikį regionui, ypač Libanui ir Irakui. ES užsienio reikalų ministrai aptars Artimųjų Rytų taikos procesą bei pasirengimą balandžio 2-3 dienomis vyksiančiam ES ir Afrikos viršūnių susitikimui.Tarybos darbotvarkėje taip pat - Bosnijos ir Hercegovinos klausimas. ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Ketrina Ešton (Catherine Ashton) posėdyje pristatys savo vizito Sarajeve rezultatus.Pietų metu, dalyvaujant Europos komisarui energetikos klausimais Giunteriui Otingeriui (Giunther Oettinger), užsienio reikalų ministrai diskutuos energetikos diplomatijos tema.Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje antradienį dalyvaus viceministras Vytautas Leškevičius.Šiame susitikime Europos reikalų ministrai aptars pasirengimą kovo 20-21 dienomis vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui, kuriame bus diskutuojama apie priemones skatinti ES ekonomikos augimą, konkurencingumą, darbo vietų kūrimą, pramonės konkurencingumą, klimato ir energetikos politikos strategiją iki 2030 m., ES ir Afrikos santykius, taip pat situaciją Ukrainoje.   
Krymo valdžia vyksta į Maskvą derėtis dėl prisijungimo prie RusijosKrymo vyriausybės atstovas Sergejus Aksionovas pranešė, kad jau pirmadienį Krymo delegacija vyks į Maskvą derėtis dėl prisijungimo prie Rusijos.
Kryme skelbiamos kelių dienų paliaubosSkelbiama, jog iki dienos, kai Rusijos Valstybės Dūmoje bus nagrinėjamas įstatymo projektas dėl Krymo autonominės respublikos prijungimo prie Rusijos Federacijos, Rusijos kariai nesiims jokių veiksmų, skelbia lb.ua.Kitaip tariant, Rusija sutiko iki kovo 21 dienos skelbti paliaubas.Tokią informaciją suteikė laikinai Ukrainos gynybos reikalų ministro pareigas einantis Igoris Teniuchas.Daugiau skaitykite ČIA.
Krymas švenčiaPirmadienį Kryme, po sekmadienį įvykusio referendumo, kuriame naujausiais duomenimis net 95,5 proc. balsavusiųjų pritarė prisijungimui prie Rusijos, paskelbta nedarbo diena.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ar jau verta ruoštis ekonominei krizei? (59)

Labiausiai turime bijoti laikotarpių, kai nieko nebijome, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis ,...

Bitkoino vertė peržengė 6 tūkst. dolerių ribą (8)

Kriptovaliutas sekančio tinklapio „CoinDesk“ duomenimis, bitkoino vertė penktadienį pirmą...

Grįžus investuotojų optimizmui dėl D. Trumpo mokesčių reformos, JAV akcijų indeksai kyla (1)

JAV akcijos penktadienio prekybos metu kilo, šoktelėjus technologijų ir bankų sektoriams bei...

Lenkijos banko atstovai atvyksta į Lietuvą: ar iškils naujas bankas? (42)

Vienas didžiausių Lenkijos komercinių bankų PKO, BNS žiniomis, aktyviai domisi galimybėmis...

Ministras: Rusijos ekonomikos atsigavimas trečiąjį ketvirtį sulėtėjo (2)

Rusijos ekonomikos atsigavimas po dvejus metus trukusios recesijos trečiąjį šių metų ketvirtį...

Top naujienos

Iškėlė versiją, kodėl dingo baikeris: viskas prasidėjo dar vasarą (2)

Mįslingai dingusio baikerio Aivaro Kilkaus draugai ir artimieji surėmė pečius su policijos...

Sprendžiamas 17-os „Rimi“ ir „Iki“ parduotuvių likimas (46)

Konkurencijos tarybai leidus susijungti prekybos tinklams „Rimi“ ir „Iki“ , bendrovės...

Liberalų agonija: laikinuoju pirmininku patvirtino E. Gentvilą, bet ir dėl to skraidė žiežirbos (224)

Penktadienį susirinkusi Liberalų sąjūdžio valdyba priėmė pirmininko Remigijaus Šimašiaus...

Gyvai / Pirmasis testas išvykoje: „Chimki“ – „Žalgiris“ (53)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai siekia antrosios pergalės Eurolygoje. Penktadienį Šarūno...

Kada Vilniuje bus pastatytas tikras dangoraižis (47)

Augant gyventojų skaičiui Vilniuje ir miestui vis labiau plečiantis į pakraščius, kalbama, kad...

Ar jau verta ruoštis ekonominei krizei? (59)

Labiausiai turime bijoti laikotarpių, kai nieko nebijome, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis ,...

Šiaulių arenos gimtadienyje – ir A. Šedžius: atvyko ne su žmona pildoma (22)

Penktadienio vakarą Šiauliuose skamba dainos ir sveikinimai. Dešimtmečio jubiliejų...

JAV būsto pardavimai netikėtai atsigavo

Nenaujų būstų pardavimai Jungtinėse Valstijose rugsėjį netikėtai atsigavo, nors...

Lietuvos atkūrimo šimtmečio proga dviračiu pervažiavo džiungles

Keliautojas Gediminas Vasiliauskas Lietuvos atkūrimo šimtmečio sukakties proga Amazonės džiungles...

V. Danauskienė. Į šipulius dūžtanti „Remigijaus legenda“ (204)

Ar dar prisimenate 2004-ųjų kovo 24-ąją? Paksogeite besikapanojanti Lietuva gauna tarsi šlapiu...