„Finansų ministerija skaičiuoja, kad 2023 m. Lietuvos BVP išaugs 1,4 proc. Mano nuomone, Lietuvos BVP pirmąjį 2023 m. ketvirtį mažės, tikėtina, kad visą pirmąjį 2023 m. pusmetį BVP augimas bus neigiamas. Finansų ministerijos 1,4 proc. BVP augimo 2023 m. prognozė atitiks realybę tuo atveju jei antrąjį 2023 m. pusmetį matysime didelį ekonomikos atšokimą, dėl ko nebūčiau tikras. Todėl manau, 2023 m. biudžeto deficitas gali viršyti 5 proc. BVP“, – savo feisbuko paskyroje teigė A. Izgorodinas.
Tačiau jis tikina 2023 m. numatytame biudžeto deficite „nematantis dramos" dėl kelių aspektų.
„Pirma – Finansų ministerija numato, kad 2023 m. infliacija sieks 6 proc., kas yra labai naudinga Lietuvos biudžeto pajamų pusei, kurioje daugiau nei pusę mokestinių sudaro vartojimo mokesčiai PVM ir akcizai. Kuo sparčiau kyla kainos, tuo didesnės yra valstybės biudžeto pajamos iš PVM ir akcizų.
Antra – Lietuva turi žemą valstybės skolą, kuri sudaro apie 40 proc. BVP. Kitų ES valstybių kontekste tai yra žemas rodiklis, kas reiškia, kad Lietuva gali sau leisti papildomai skolintis rinkose, net nepaisant to, kad valstybės skolinimosi kaina nuo sausio mėnesio stipriai išaugo“, – tvirtino ekonomistas.
A. Izgorodinas pažymi, kad palyginimui Italijos skola svyruoja ties 150 proc. BVP, Lietuvos – ties 40 proc. BVP.
„Nors Europos centrinis bankas nustojo aktyviai pirkti euro zonos valstybių obligacijas, esant pernelyg didelei skolinimosi kainai rinkose, Lietuva, kaip ir bet kokia kita euro zonos valstybė, gali pretenduoti į adhoc pagalbą iš ECB – tada, kai galimybės skolintis rinkose labai sumažės. Reiškia, kad galime sau leisti turėti didesnį biudžeto deficitą ir šiek tiek surizikuoti su skatinimo priemonėmis“, – sakė jis.
Ekonomistas taip pat tvirtina, kad biudžete numatytos priemonės maloniai nuteikia tiek gyventojus, tiek verslą.
„Malonu, kad Vyriausybė pakoregavo savo poziciją ir numatė skatinimo priemones įmonėms, nes jau dabar turime kelis ekonomikos sektorius, patiriančius recesiją – mažmeninė prekyba, keli pramonės segmentai. Probleminių sektorių ir įmonių skaičius iki metų pabaigos dar padidės. Verslui žadami mokesčių atidėjimai, lengvatinės paskolos, parama investicijoms bei elektros ir dujų kainos kompensavimas“, – tikino A. Izgorodinas.
„Ant popieriaus, šios priemonės skamba gerai ir tinkamai, 2,5 mlrd. eurų verslo skatinimo priemonių dydis taip pat atrodo pozityviai. Dabar svarbu, kad verslo skatinimo priemonės būtų greitai įgyvendintos. Pretenduoti į pagalbos priemones turėtų ne visos įmonės, bet tik energetiškai intensyvios įmonės, kurios gali įrodyti didelę energetikos kaštų dalį savo įmonės išlaidose“, – pridūrė jis.
Apibendrindamas, A. Izgorodinas tvirtino, kad 2023 m. valstybės biudžetas kaip diena ir naktis skiriasi nuo paskutinio krizinio 2009 m. biudžeto, kada Lietuva neturėjo priėjimo prie skolinimosi finansų rinkose, o valstybė turėjo imtis priemonių, nukreiptų į biudžeto deficito sumažinimą.
„Šiuo atveju turime anticiklinį biudžetą – biudžete numatyta nemažai skatinimo priemonių. Bet turime ir visai kitą ekonominę situaciją – Lietuvos ekonomika nėra perkaitusi, yra gerai subalansuota, Lietuva turi Europos centrinio banko užnugarį, taip pat žemą valstybės skolą. Todėl manau, kad šį kartą galime sau leisto antikrizinį ir anticiklinį biudžetą“, – teigė ekonomistas.
ELTA primena, kad penktadienį Vyriausybėje Finansų ministerija pristatė 2023 m. biudžeto projektą. Jame numatyta, kad biudžeto pajamos kitais metais sieks 15,62 mlrd. eurų, išlaidos – 18,6 mlrd. eurų, biudžeto deficitas – 4,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), valstybės skola – 43 proc. BVP.
Tačiau, finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina, kad ekonomika kitais metais išliks augimo kelyje. Nors prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija ateinantiems metams turėtų būti 6 proc. BVP turėtų augti apie 1,4 proc.
