„Viena iš priežasčių yra ta, kad kitose euro zonos valstybėse bankai galimai buvo labiau linkę dalyvauti ekonomikos skatinimo priemonių planuose nei Lietuvoje. Taip galėjo atsitikti, pavyzdžiui, dėl to, kad kitose euro zonos valstybėse taikytos skatinimo priemonės finansiškai buvo labiau patrauklios bankams nei skatinimo priemonės Lietuvoje.
Aktyvesnį bankų dalyvavimą skatinimo priemonėse kitose euro zonos valstybėse galėjo lemti ir didesnė konkurencija bankų sektoriuje – galbūt dėl didesnės konkurencijos bankai kitose euro zonos valstybėse buvo labiau linkę kovoti dėl klientų per skatinimo planų priemones“, – sako A. Izgorodinas.
Ekonomisto nuomone, skolinimą taip pat sumažinti galėjo ir neigiama paveikta pačių Lietuvos įmonių finansinė padėtis.
„Akivaizdu, kad COVID-19 neigiamai paveikė Lietuvos įmonių finansus, kas galėjo paskatinti Lietuvoje veikiančius bankus atitinkamai sumažinti rizikos apetitą ir atsargiau skolinti pinigus įmonėms, ypač smulkiam ir vidutiniam verslui. Labai tikėtina, kad Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai šiuo metu yra labiau linkę dirbti su stambiu verslu dėl mažesnės verslo rizikos, tačiau dėl sumažinto rizikos apetito atsargiai žiūri į Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo segmentą“, – teigia A. Izgorodinas.
Europos centrinio banko duomenimis, liepą, palyginti su pernai, bankų paskolų verslui portfelis Lietuvoje sumažėjo 9,9 proc.
Euro zonoje bankų paskolų portfelis liepą per metus vidutiniškai išaugo 7,1 proc.
