Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad antiinfliaciniu paketu sprendžiama problemos esmė, „o ne dalinami populiarūs saldainiukai“. Jis turi omenyje vienkartines išmokas ar vartojimo mokesčių lengvatas, nebūtinai pasiekiančias tuos, kuriems labiausiai reikia pagalbos.
Šiuo atveju, pasak jo, pajamos padidinamos keliant NPD ir pensijas, o patys gyventojai gali nuspręsti kur tuos pinigus išliesti.
„Žinoma tuoj išgirsime, kad NPD didėja tik 80 eurų (arba grynos pajamos į rankas tik 16 eurų), bet priminsiu, kad jau šių metų pradžioje NPD didėjo 60 eurų. Tad NPD pokytis nuo metų pradžios +35 proc., o pensijos didėja daugiau nei 15 proc.“, – feisbuko įraše teigia N. Mačiulis.
Anot jo, sudėtingiausias ir brangiausias sprendimas – dujų ir elektros kainų lubų nustatymas.
„Skirtumas tarp to ką mokės vartotojai ir rinkos kainos – daugiau nei pusė milijardo eurų – bus kompensuojamas iš valstybės biudžeto. Normaliomis aplinkybėmis toks sprendimas būtų sunkiai suprantamas, bet karo ir Europos energetinės krizės kontekste – labai sveikintinas“, – argumentavo ekonomistas.
Kalbėdamas apie priemonių finansavimą jis pastebėjo, kad Lietuvos valstybės skola „vos viršija 40 proc. BVP“ ir yra viena mažiausių ES. Tad skolintis nereikės, nes dalis yra paankstinamos ES išlaidos, o nemaža dalis bus viršplaninės biudžeto pajamos.
Ekspertas skaičiuoja, kad vien per pirmus du šių metų mėnesius centrinės valdžios balansas buvo 600 mln. Eur didesnis nei pernai. Biudžeto pajamas papildo ir sparčiai augęs (ir tebeaugsiantis) vartojimas, ir, beje, infliacija.
„Surenkama pinigų daug daugiau nei planuota, jie išdalinami, viskas gerai. Dėl šio plano biudžeto deficitas padidės tik apie 1 proc. BVP.
Manau, kad šis paketas pakels BVP augimą – tiesiogiai, per lūkesčius bei multiplikatorius – maždaug 2 procentiniais punktais. Ekonomikos nuosmukis ar stagnacija tampa daug mažiau tikėtini“, – sako ekonomistas.
N. Mačiulis įsitikinęs, kad opozicijai, jeigu ji siektų surasti paketo trūkumų, tektų gerokai padirbėti.
Bendrovės INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė mano, kad stebint Europos Sąjungos šalių elgseną infliacijos akivaizdoje, Lietuvos Vyriausybės pristatytas antiinfliacinis paketas atliepia ekonomikos poreikius netikėtai susiklosčiusioje paaštrėjusios infliacijos aplinkoje.
„Su gyventojais susijusios priemonės taiklios, nukreiptos į pažeidžiamiausius visuomenės sluoksnius, pristatyti instrumentai leidžia tikėtis operatyvaus įgyvendinimo, su pora išlygų praktiškai išvengta horizontalių ir netaiklių priemonių, tokių kaip netiesioginių vartojimo mokesčių tarifų mažinimas“, – išplatintame komentare sakė I. Genytė-Pikčienė.
Vis dėlto, anot jos, kritikuotinas paliktas 0 proc. PVM centriniam šildymui ir vaiko pinigų didinimas, „nes tai jau netaiklios, horizontalios priemonės – vaiko pinigus gauna visos vaikų turinčios šeimos ir tikrai nemaža dalis jų yra pajėgios savarankiškai atlaikyti infliacijos šoką“.
Ekonomistės teigimu, verčiau jau būtų NPD padidintas iki MMA ir tikslingiau bei didesne apimtimi atlieptas poreikis apsaugoti mažiausias pajamas gaunančius gyventojus.
Paramos priemonės verslui, anot ekspertės, pasiūlytos „būtinos, taiklios ir, populiariai kalbant, skirtos ne tik gaisrų gesinimui, bet ir į struktūrinius pokyčius“.
I. Genytė-Pikčienė aiškina, kad Lietuvos ekonomika ir ypač pramonė yra itin imli energetikos ištekliams, tad dujų ir elektros kainų perviršio kompensacijos padės ištverti šį netikėtą energetinį šoką.
„Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemonės leistų suvaldyti likvidumo ir apyvartinių lėšų stygiaus problemas, o paspartintos investicijos į energetikos šaltinių balanso pokyčius ir energetinį efektyvumą programuoja struktūrinius imlumo iškastiniam kurui pokyčius, kurie ateityje leis Lietuvai būti atsparesnei analogiškiems energetikos šokams“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.
„Žinoma, šio antiinfliacinio skydo verslui sėkmė priklausys nuo to, kaip skubiai priemonės pasieks verslą. Labai svarbu, kad priemonės verslui būtų įgyvendintos kuo skubiau, nes energetikos krizė sektorius purto jau nuo rudens, o Rusijos karas tai tik dar labiau paaštrino“, – akcentavo ekspertė.
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad Vyriausybės 2 mlrd. Eur vertės antiinfliacinis planas padidins žmonių pajamas ir amortizuos sparčiai augančias kainas, tačiau jis perspėja, kad priemonės gali būti ir pernelyg ankstyvos.
„Drąsus planas, jis turės poveikį stabdant infliaciją, sveikintinas žingsnis yra didinti neapmokestinamąsias pajamas, pensijas, pašalpas tam, kad žmonių pajamos didėtų ir amortizuotų augančias kainas“, – penktadienį BNS sakė M. Dubnikovas.
Pagal Vyriausybės pristatytą planą, siekiant sušvelninti energetikos, maisto ir kitų kainų augimą, siūloma didinti NPD, senatvės pensijas, šalpos išmokas, vaiko pinigus bei plėsti šildymo kompensacijų gavėjų ratą, taip pat beveik 0,6 mlrd. eurų biudžeto lėšų skirti sušvelninti gyventojams ir verslui elektros ir dujų brangimą.
Vis dėlto, M. Dubnikovo manymu, planas gali būti pernelyg ankstyvas, nes ateityje gali atsirasti papildomos valstybės paramos poreikis.
„Gal reikėjo palaukti ir pažiūrėti, kokia bus situacija rinkose po 3-6 mėnesių, nes akivaizdu, kad situacija keičiasi ir gali būti, kad šovinių, kuriuos šaudome dabar, gali prireikti ateityje. Dabar sprendžiame situaciją, kai reikia kažkiek apmalšinti tą didžiulį kainų šuolį – tas, kuris įvyko ir kuris dar tik ateina, bet klausimas, ar tai suveiks ilguoju periodu“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Jis įžvelgia užsitęsusios infliacijos riziką, susijusią su Rusijos karu Ukrainoje ir dėl to išaugusiais verslo kaštais.
„Mes nežinome, kiek ilgai šis procesas tęsis – jeigu šiemet šis planas mums gali padėti, kas bus, jeigu konfliktas tęsis tris-keturis metus, gyvenimo sąlygos išliks labai panašios: aukštos žaliavų kainos, jų trūkumas ir panašiai, tikiuosi, Vyriausybė šį momentą įvertino“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Jo manymu, jeigu ateityje reikėtų papildomų priemonių kovai su infliacija, Vyriausybė turėtų rasti papildomų lėšų: „Jų kol kas yra, biudžetas surenkamas, skolintis galima, yra kiti šaltiniai“.
Kita vertus, M. Dubnikovas sako, kad valstybės parama gali dar labiau skatinti infliaciją, nes tokia pinigų suma kaitins šalies ekonomiką.
„Tai yra pinigų liejimas į mūsų ekonomiką. Tai gali būti tam tikras streso nuėmimas, o vėliau tie pinigai vis tiek cirkuliuos ekonomikoje ir ją kaitins“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Opozicija: buhalterinėmis priemonėmis infliacinės bangos nesuvaldysi
Opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas abejoja, ar pensijų ir NPD kėlimas duos realių rezultatų.
„Turime suprasti, kad buhalterinėmis priemonėmis infliacinės bangos nesuvaldysi. Būtinas priemonių kompleksiškumas ir reali pagalbos žmonėms. Ši Vyriausybė kartais atrodo kaip uždelsto veikimo. Kadangi krizės pačios neišsisprendė, šiandien sulaukėme seniai viešumoje atkartojamų ir jau kurį laiką vykdomų pavienių priemonių rinkinuko“, – feisbuke teigė parlamentaras.
Anot jo, energijos kainų kontekste siūlomų priemonių ambicija yra per menka: kad kainų augimas neturėtų siekti 40-50 proc.
„Čia rimtai. Tada jau prie lengvai optimistinio 10 proc. infliacijos (suprantant, kad ir iki 16 proc. gali nesudėtingai šoktelėti), pensijas siūloma kilstelėti pusę tiek (5 proc., t.y. 24 eur/mėn), o MMA uždirbantiems mažiau negu ketvirtadalis (+ 16 eur/mėn). Galėtume sakyti, kad tą „trūkumą“ kompensuosime per tikslines priemones, bet štai išmokų ir šildymo kompensavimo priemonėms skiriama viena smulkiausių sumų – vos 30 mln. iš skambiai vadinamo 2,2 mlrd. eurų paketo“, – rašo L. Savickas.
Jo teigimu, blogai ir tai, kad Lietuva iš esmės nesprendžia savo energetinės priklausomybės klausimo.
„Išvardinamos senos ir kurį laiką jau įgyvendinamos programos, nuo renovacijos projektų spartinimo iki baterijų parko. Nekalbu jau apie tai, kad verslo dalis (be garantijų) nesiekia net 400 mln. Eur. Dabar vilčių realiam proveržiui – nematyti.
Konkrečių Demokratų sąjungos 19 siūlymų, kaip spręsti energetikos ir infliacijos krizės pasekmes, paketą esame pateikę Vyriausybei. Gal vietoj bandymo improvizuoti buhalterinėmis priemonėmis gerbiami ministrai atsiverstų mūsų pasiūlytą „špargalkę“?“, – klausia L. Savickas.
Finansų ministerija skelbia, kad siekiant didinti žmonių pajamas, Vyriausybė numatė 5 proc. didinti senatvės pensijas. Šis sprendimas reikš vidutiniškai 24 Eur. per mėnesį papildomą pensijų didėjimą, būtinąjį stažą turintiems senjorams.
Tuo pačiu 80 eurų didinamas ir neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD), kuris, Seimui pritarus, siektų 540 Eur ir minimalų mėnesinį atlygį (MMA) uždirbantiems papildomai reikštų 16 Eur pajamų didėjimą. Numatyta ir kitų sprendimų. Iš viso žmonių pajamų didinimui Vyriausybės plane suplanuota 315,3 mln. Eur.
Energijos kainų šoko amortizavimo tikslo Vyriausybės plane siekiama per dujų ir elektros kainos dalies žmonėms kompensavimą, tam skiriant 570 mln. eurų. Tuo pačiu amortizuojant kainų šoką verslui siūlomi ne tik dujų ir elektros kainos kompensavimo sprendimai, numatant tam 120 mln. eurų, bet ir lėšos pagalbos priemonėms nukentėjusiems sektoriams už 142 mln. Eur. Iš viso pirmojo tikslo įgyvendinimo priemonėms numatyta 832 mln. Eur.
Investicijoms į energetinę nepriklausomybę – trečiajam plano tikslui – Vyriausybė suplanavo 1,12 mlrd. Eur. Didžioji dalis tikslo įgyvendinimui numatytų priemonių skirta Lietuvos gyventojams. 275 mln. Eur numatyti naujai renovacijos investicinei platformai, subsidijos „žaliajai“ renovacijai ir daugiabučių atnaujinimui sudaro dar 277 mln. Eur.
