„Bendrai ekonomiškai tai būtų nuostolis Lietuvai, nes Ukraina tikrai svarbėja kaip partnerė. (...) Tai būtų apmaudu, jeigu Ukraina panirtų į tokią ekonominę ir karinę nežinomybę, neapibrėžtumą. Bet kas gali paneigti, kad Rusijos būtent toks tikslas?“, – sakė „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Komunikacijos agentūros „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, jog dėl konflikto eskalacijos Lietuvos ekonomika patirtų neigiamą poveikį.
„Turiu nuojautą, kad tas poveikis būtų, bet jis nebūtų labai didelis, jeigu žiūrėtume iš skaičių pusės, tarkime, jeigu pasižiūrėtume labai buhalteriškai, tai didžiausias poveikis Lietuvai būtų per eksportą, nes Ukraina užima dešimtą vietą lietuviškos kilmės prekių eksporto struktūroje. Tai yra tos prekės, kurios pagaminamos Lietuvoje, mūsų gamyboje ir eksportuojamos“, – kalbėjo A. Izgorodinas.
Anot eksperto, labiausiai nukentėtų mineralinio kuro, trąšų eksportas.
„Daugiau negu pusę Lietuvos eksporto į Ukrainą yra degalai, mineralinis kuras, iš esmės tai yra degalai. Tai realiai, tą poveikį eksportui reikia sumažinti apie 50 proc., nes čia nukentėtų vienas sektorius, dar teoriškai, kas galėtų nukentėtų, tai Lietuvos trąšų, plastiko gaminių ir įvairios įrangos eksportuotojai“, – komentavo A. Izgorodinas.
„Tai šitie segmentai gali nukentėti, nes jie po naftos užima pakankamai didelę dalį Lietuvos eksporto į Ukrainą struktūroje. Bet, atmetę mineralinį kurą, tikrai pamatysime, kad Ukraina nėra dešimta didžiausia Lietuvos eksporto partnerė ir čia gal labai didelio streso neturėtų būti“, – pridūrė jis.
Jo teigimu, kitas aspektas, kur būtų jaučiamas poveikis Lietuvai, yra importas, tačiau šiuo atveju neturėtų būti sudėtinga pakeisti importuojamas žaliavas.
„Čia mes ir matysime tą didesnį poveikį Lietuvai, nes Ukraina užima 22 vietą Lietuvos importo partnerių sąraše ir iš Ukrainos labai daug importuojame svarbių žaliavų, tai yra medieną, tai yra žemės ūkio produktai, aliejai, riebalai, metalai ir mašinos, įrenginiai“, – aiškino ekonomistas.
„Iš kitos pusės, aišku, čia galbūt nėra labai didelė problema, nes žaliavines prekes (...) nesunkiai galima pakeisti kitų šalių gamintojais. Čia nėra taip, kad mes iš Ukrainos importuojame lazerius, kur realiai gaminami tik Ukrainoje“, – aiškino „Brandnomika“ ekonomistas.
Dėl importo sutrikimų kainos Lietuvoje gali pakilti.
„Kainos tikrai gali truputėlį išaugti, nes (Lietuvos) įmonės turės labai greitai pakeisti Ukrainos partnerius kažkokiais partneriais iš kitur, tas automatiškai reiškia, kad atskirų produktų importo kaina gali padidėti“, – aiškino ekonomistas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius teigia, jog natūralu, kad kilus kariniam konfliktui, gali imti eižėti tiekimo grandinės.
„Visko gali būti, be abejo, jeigu atsitinka karinis konfliktas, atsiranda neramumai, tai be abejo, daug vertės grandinių gali trūkinėti, gali stigti vienokių ar kitokių produktų, prekių. Tai kas be ko", – kalbėjo R. Sartatavičius.
Vis dėlto pramonės atstovai dar nesiruošia blogiausiam scenarijui.
„Tikrai dar per anksti (apie tai kalbėti). Mes apie tai negalvojame, kad bus karinis konfliktas ir ką mes darysime, jeigu jis įvyks. Apie tai dar nebuvo keliama klausimų", – sakė jis.
Paklaustas apie galimus energetinės blokados atvejus kilus kariniam konfliktui Ž. Mauricas sakė, jog bent jau Lietuvai energetika yra stiprioji pusė.
„Energetine prasme jau esame pakankamai saugūs, čia mūsų stiprioji pusė. Tikrai žymiai stipresnė negu Vokietijos, kuri neturi nė vieno suskystintųjų gamtinių dujų terminalo ir labai priklausoma nuo dujų importo iš Rusijos. Ta investicija (Klaipėdos SGD terminalas), kurią padarėme pastarąjį dešimtmetį, jau atsiperka labai smarkiai“, – argumentavo ekonomistas.
Savo ruožtu A. Izgorodinas mano, jog pačiai Rusijai, laukiančiai galimybės transportuoti dujas nauju „Nord Stream 2“ dujotiekiu, nėra naudinga „užsukti“ dujų tranzitą per Ukrainą į Europą.
„Politiniu lygiu gali būti tam tikrų pasisakymų, kad tuoj kažkas neimportuos dujų į Europą per Ukrainą, praktiškai tai priklausys nuo Rusijos, kuri šiuo metu yra labiau suinteresuota tęsti dujų eksportą, negu netęsti. Nes jeigu jie netęs dujų eksporto į Europą, tai tuomet nebus sertifikuotas ir „Nord Stream 2“, – sakė jis.
Ukrainiečių specialistai užsuktų ir į Lietuvą
Ž. Maurico teigimu, eskaluojantis konfliktui Ukrainos ir Rusijos pasienyje, darbuotojų pasiūla iš Ukrainos į Lietuvą neabejotinai išaugtų ir jeigu pavyktų atsirinkti žmones, kurių reikia pramonės ir kituose sektoriuose, tai „galbūt išeitų į naudą“.
„Apie apokaliptinius scenarijus gal dar ankstoka kalbėti, nes klausimas, kokio masto tas konfliktas būtų, bet Ukraina pastaruoju metu tapdavo vis svarbesne Lietuvos ekonomine partnere ir ne tik ekonomine partnere, bet taip pat, kalbant apie imigraciją iš Ukrainos. Didžioji dauguma imigrantų atvykdavo iš Ukrainos“, – sakė Ž. Mauricas.
„Kaip srautas keistųsi kažkokiam konfliktui įsisiūbavus, ta sunku pasakyti, bet matyt, kad trumpuoju laikotarpiu jis dar labiau išaugtų“, – sakė jis.
Tiesa, jo manymu, ypač didelio srauto iš Ukrainos į Lietuvą būti neturėtų, veikiausiai, didžioji dalis ukrainiečių keliaus į Lenkiją, kuri mielai priimtų ukrainiečius.
A. Izgorodinas sako žvelgiantis į niūrią karinio konflikto perspektyvą pragmatiškai: kuo nestabilesnė politinė situacija Ukrainoje, tuo didesnė dalis Ukrainos piliečių norės kraustytis dirbti ir gyventi į Europą.
„Ir Lietuva jiems čia būtų praktiškai variantas numeris vienas, kadangi jie žino, kad Lietuva politiškai labai palaiko Ukrainą, jie čia jaučiasi kaip ir savi. Antra, ir kalbos aspektai, nes nemaža dalis gyventojų Lietuvoje geriau ar blogiau, bet gali susikalbėti rusiškai“, – sakė A. Izgorodinas.
Jo teigimu, Lietuva ukrainiečiams gali būti pakankamai perspektyvi šalis, o Lietuvai tai – galimybė pritraukti kvalifikuotą darbo jėgą, bėgančią nuo karo.
„Antras teigiamas poveikis yra Ukrainos įmonių investicijos į Lietuvą, nes turtingesni verslininkai norės kelti į Lietuvą savo gamybą arba IT bendroves. Nes Lietuva yra Europos Sąjungos šalis, turi priėjimą prie bendros rinkos, verslo klimatas čia tikrai geras“, – sakė „Brandnomika“ ekspertas.
Jis priminė, kad perkelti paslaugų bendroves yra dar paprasčiau nei gamybą.
R. Sartatavičius teigia, kad kare sunku surasti pozityvių aspektų, o specialistai iš Ukrainos gali atvykti ir dabar.
„Taip, važiuos specialistai, jie ir dabar važiuoja ir niekas netrukdo geriems specialistams atvažiuoti, kurie iš tikrųjų ieško saugesnės vietos. Nenoriu įvardyti iš karto ateinančios kažkokios geros pusės. Karas bet kokiu atveju yra labai blogai. O žmonių, kurie nori atvažiuoti pas mus, specialistų tikrai mes visada laukiame", – kalbėjo R. Sartatavičius.
A. Izgorodinas, beje, sakė nepastebėjęs didelių Lietuvos verslo investicijų Ukrainoje pastaraisiais metais.
„Aš negirdėjau, kad po 2014 metų Lietuvos įmonės labai stipriai investuotų į Ukrainą (...) Įmonės iš Lietuvos vis daugiau ir daugiau investuoja, nes turi vis daugiau pinigų, bet investuoja ne į Ukrainą, ne į NVS (Nepriklausomų valstybių sandraugos), o į Europos Sąjungos šalis“, – teigė jis.
Panikai pagrindo nėra, tačiau „namų darbus“ daryti reikia
A. Izgorodino vertinimu, Ukraina yra geografiškai gana toli nuo Lietuvos, kuri yra NATO narė, tad mūsų šalyje panikai dėl galimo Ukrainos ir Rusijos karinio konflikto pagrindo nėra. Svarbu, kad ir viešojoje erdvėje ji nebūtų dirbtinai keliama.
„Lietuva yra NATO narė, gyventojai supranta ir turi suprasti, kad jie bus saugūs ir apsaugoti. Nemanau, kad bus kažkokia panika tarp Lietuvos gyventojų. Aišku, kas šitoje vietoje yra labai svarbu, jog viešojoje erdvėje nebūtų keliama ta panika, ir ekspertų, ir kitų kalbėtojų tarpe“, – sakė ekonomistas.
Ž. Mauricas įsitikinęs, kad vienas iš svarbių Lietuvos ir Ukrainos situacijos skirtumų – pastaroji šalis dar nėra taip stipriai susisaisčiusi ekonominiais ryšiais su Vakarais, o tai būtų ypač vertinga karinės grėsmės akivaizdoje.
„Trečiosios šalys, kurios yra ekonomiškai silpnos, neturi didelių ryšių, – joms yra didžiausia grėsmė, kad tai taps kažkokių santykių aiškinimosi platforma. Manau, kad Lietuva ir Baltijos šalys pakilo virš tos zonos, bet Ukraina – dar ne“, – sako „Luminor“ ekonomistas.
Pasak jo, pačiai Lietuvai išlieka pagrindinis uždavinys įtikinti Vakarų investuotojus, kad ji yra saugi valstybė, toliau tęsti pradėtą darbą siekiant sudaryti jiems kiek įmanoma geresnes sąlygas investuoti.
Ypač reikia palaikyti gerus ryšius su strateginiais investuotojais iš JAV, Vakarų Europos, kad toms šalims būtų interesas palaikyti stabilumą regione.
Ž. Maurico teigimu, Lietuvai – o kartu ir Ukrainai – svarbu būti panašesnėms į Liuksemburgą, Šveicariją, Suomiją ar Singapūrą.
„Čia gal tinka anekdotas apie Liuksemburgą. Liuksemburgas yra kaip antros eilės pusbrolis vestuvėse, tik niekas nežino, iš kurios pusės – kadangi gerai atrodo, turtingas, tai niekas nedrįsta išvaryti, kabinėtis, klausti. Tai manau, kad Lietuvai reikia kiek įmanoma greičiau tapti tokiu Liuksemburgu. (...) Dalinai tokiu yra tapusi Suomija“, – argumentavo jis.
Anot ekonomisto, nors vertybės yra svarbios, tačiau remiant vieną ar kitą šalį didžiulį vaidmenį vaidina pinigai. Istorija rodanti, kad ten, kur yra ekonominiai interesai, atsiranda ir didesnės paskatos teikti karinę pagalbą: „Pasaulis nesisuka dėl pinigų, bet visi pasaulyje sukasi dėl pinigų“.
Kalbėdamas apie Lietuva jis pabrėžė, kad šalis yra stiprių aljansų narė, tad situacija yra geresnė nei Ukrainos.
„Esame NATO, ES narė, tai reikėtų tuos dalykus vertinti ir džiaugtis, kad esame nariai, nes jeigu nebūtume, kaip tarkime Ukraina, tai būtų truputį sudėtingesnė kalba. Sakyčiau, kad kažkokios panikos didelės neturėtų būti“, – sakė jis.
„Luminor“ ekonomistas įvertino, kokie gali būti Maskvos tikslai eskaluoti situaciją pasienyje su Ukraina.
„Rusija, matyt, stebi tas tendencijas Ukrainoje, mato, kad per artimiausius trejus penkerius metus gali būti taip, kad atlyginimai Ukrainoje taps didesni nei Rusijoje. Tas būtų labai didelis smūgis Rusijai ir, matyt, kad bus bandoma visais įmanomais būdais stabdyti tą ekonomikos progresą“, – sakė jis.
„Pagrindinis dalykas, kuris sumažintų rizikas, tai susisaistymo didinimas tarp Ukrainos ir Vakarų. Aišku, čia galioja ir mums taip pat“, – teigė Ž. Mauricas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius tikisi, kad vis dėlto nugalės „sveikas protas“ ir karinis konfliktas negilės. Antraip kiltų daug „sumaišties, nesusipratimo ir neaiškumo“ ne tik ekonomikoje, bet žmonių gyvenime apskritai.
„Ir mes tikrai nemanome, kad jis gali įvykti. Taip, jis yra eskaluojamas, taip, yra daug apie tai dabar kalbama. Iš tikrųjų tai, kas vyksta prie sienos (Ukrainos ir Rusijos sienos), kokios kalbos vyksta anoje pusėje, tai yra, iš Rusijos, iš kitų rusų partnerių pusės, tai yra toks neraminantis signalas, bet mes vis dėlto tikrai tikime sveiku protu ir žmonių susivokimu, kad karinis konfliktas niekam neatnešė ir negali atnešti jokios naudos. Aš jau nekalbu apie tai, kad tai griaus visų ekonomikas“, – argumentavo R. Sartatavičius.
