„Tai būtų mums ilgalaikis šokas, iš kurio pilnai taip ir neatsigautume“, – sako ekonomistas.

Hipotetiniame modelyje, lyginant su 2014 metais, įvertinami skirtingi scenarijai: visiškas ES subyrėjimas (su ir be valstybių tarpusavio finansinės paramos), atskirai bendrosios Europos rinkos dezintegracija, Muitų sąjungos praradimas, Šengeno erdvės netekimas, euro zonos žlugimas, ir, apskritai, visų laisvosios prekybos susitarimų tarp ES šalių (ir Bendrijos su trečiosiomis šalimis) nutraukimas.

Tad be Europos Sąjungos Lietuvos BVP vienam gyventojui smuktų 8,82 proc. Jeigu neliktų vien bendrosios rinkos, praradimas siektų 5,91 proc., Šengeno sutarties atšaukimas – minus 3,03 proc. Kiti veiksniai jau turėtų mažesnę įtaką: Muitų sąjungos dezintegracija reikštų 0,27 proc. kritimą, o su euro zonos praradimu neliktų 0,03 proc. šalies BVP. Skaičiuojant su perlaidomis iš kitų valstybių, Lietuvos BVP smukimas, visiško ES subyrėjimo atveju, siektų 15,51 proc.

„Rezultatai daugiau mažiau tokie, kokių buvo galima tikėtis, kad vis dėlto didžiausia nauda Europos Sąjungos yra vieninga rinka“, – sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Delfi pateikia grafikus ir įžvalgas, kaip skirtingai būtų paveiktos Europos šalys. 

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (26)
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės