Vyriausybė šiuo metu išsijuosusi dirba prie mokestinių pakeitimų, kuriuos atsisako vadinti reforma, nors verslas kritikuoja, kad jų poveikis bus didelis ir toli gražu ne teigiamas.
Praėjusią savaitę premjeras pagarsino ir dar vieną svarstomą iniciatyvą – jo teigimu, 9 proc. PVM lengvata galėtų būti pakeista į 12 proc. tarifą. Šiuo metu 9 proc. PVM taikomas šilumos energijai, spausdintoms ir elektroninėms knygoms, apgyvendinimo ir keleivių vežimo paslaugoms.
„Tikrai niekas nekalba apie bendro tarifo didinimą, kuris yra 21 proc. Tikrai nekalbame apie 5 proc. tarifo keitimą, nes tai yra vaistai, kitos gyvybiškai svarbios prekės. Na, o kalbant apie 9 ar 12 proc. tarifą, tikrai tokia diskusija vyksta, nes ten pakliūna mažiau gyvybiškai svarbios prekių ir paslaugų kategorijos“, – žurnalistams anksčiau sakė G. Paluckas, kurį citavo ELTA.
Vyriausybės vadovas, be kita ko, užsiminė, kad PVM lengvatos „morališkai tikėtis“ gali viešojo maitinimo įstaigos, kurios puoselėja kulinarinį paveldą, tačiau ja, premjero įsitikinimu, neturėtų naudotis visas sektorius.
„Delfi“ paklausė verslo atstovų, kaip jie vertina tokius svarstymus.
„PVM didinimų matėme ne kartą“
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė galimo PVM didėjimo viešbučiams nebuvo linkusi dramatizuoti.
„Na, ką darysi, 12 proc. tai vis tiek nėra 21 proc. Turizmas po truputį atsigauna, dabar 27 proc. užsieniečių srauto yra negrįžę, bet tikimės, kad šis skaičius mažės, jei nebus didelių geopolitinių trikdžių“, – „Delfi“ sakė E. Šiškauskienė.
Paklausus, kaip tai paveiktų apgyvendinimo įstaigų kainas, pašnekovė akcentavo, jog jas diktuoja rinka.
„Svarbu apie kokius viešbučius mes kalbame – ar tuos, kurie turi vieną žvaigždę, ar apie penkių žvaigždučių viešbučius. Kainos mūsų viešbučiuose, atmetus PVM ir pusryčius, yra vienos mažiausių Europoje. Užimtumai labai geri, nes ir lietuviai aktyviai jais naudojasi.
Kalbant apie kainas, jei turistų nebus, gali jas kelti kiek nori, nuo to niekas nepasikeis. Apskritai šia tema nesiūlyčiau diskutuoti, nes asociacijos apie kainas kalbėti negali“, – teigė E. Šiškauskienė.
Panašiai kalbėjo ir viešbučių tinklo „Centrum Hotels“ vadovas Artūras Vainora, kuris pabrėžė, kad „PVM didinimų matė ne vieną“.
„Viskas priklauso nuo rinkos sąlygų – jei nėra pakankamai turizmo, viešbučiai sugeria mokesčio padidėjimą ir jį moka iš savęs. Jei įmanoma pakelti kainas, žinoma, bandys tai padaryti. Čia vienareikšmiškai“, – svarstė A. Vainora.
Paklausus, kokia šiuo metu situacija sektoriuje, jis dalijosi, jog pirmas ketvirtis visada atrodo sudėtingiau, nes tai nėra sezono metas.
„Dabar, palyginti su tuo, kas buvo prieš pandemiją, pajamos yra atsistačiusios, o išlaidų pusė nuėjo į priekį trimis žingsniais. Išaugo darbo užmokesčio, energetiniai kaštai, o pelningumas ženkliai sumažėjęs“, – padėtį apibūdino sektoriaus atstovas.
Viliasi lengvatos maitinimo sektoriui
Savo ruožtu E. Šiškauskienė taip pat išreiškė lūkestį dėl PVM lengvatos maitinimo įstaigoms, kurios sektorius nuolat prašo. Ji buvo įvesta per pandemiją, tačiau 2024 metais panaikinta.
„12 proc. tarifas (maitinimo sektoriui) būtų labai didelė pagalba. Pagal Vyriausybės programą tai atitinka visus punktus: ir šešėlio mažinimas, ir gastronominio turizmo auginimas, ir atsižvelgimas į Europos duomenų bazę. Mums visi variantai tinka, 12 proc. irgi, nes Europoje PVM vidurkis maitinimo įstaigoms siekia 12,3 proc. Lietuvoje, pridėjus PVM alkoholiui, išeitų, jog realusis tarifas siektų 16 proc. (kai buvo įvesta PVM lengvata maitinimo sektoriui, ji nebuvo taikoma alkoholiui – pastarajam ir toliau galiojo standartinis 21 proc. tarifas – aut. pastaba)“, – tvirtino asociacijos prezidentė.
Tokia lengvata, jos teigimu, sustabdytų bankrotų ir užsidarymų bangą.
Vis dėlto E. Šiškauskienė abejojo, ar ji galėtų būti taikoma tik paminėtoms kulinarinį paveldą puoselėjančioms įstaigoms. Anot jos, tai prieštarautų ir Konkurencijos Tarybos, ir europiniams reikalavimams.
„Idėja gera, premjeras, matyt, nori eliminuoti didžiulius tinklus, tokius kaip „McDonald’s“, bet visame Lietuvos maitinimo sektoriuje tinklai sudaro tik 16 proc. Visa kita – 84 proc. – yra smulkus ir vidutinis verslas.
Panaši diskusija vyko ir svarstant dėl PVM lengvatos viešbučiams – buvo kalbama, kad gal jos nereikėtų duoti penkių žvaigždučių viešbučiams, bet toks išskyrimas yra neįmanomas“, – įsitikinusi ji.
Keleivių vežėjai: padidinimas nugultų į didesnę bilieto kainą
O štai Keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis kalbėdamas su „Delfi“ prisiminė, kad per finansų krizę PVM tarifą padidinus nuo 5 iki 21 proc. bilietų kainų pokytis išties pasijuto.
„Yra dvi keleivių vežimo sritys: mieste ir priemiestyje, kur tarifus nustato savivaldybės, tai 3 proc. pokytis pasijustų jų biudžetams per nuostolingų maršrutų kompensavimą ir transporto lengvatas.
Antra sritis – tolimasis susisiekimas. Šiuo atveju įmonės dirba prisiimdamos finansinę riziką, pervežimai nėra remiami nei iš savivaldybės, nei iš valstybės biudžeto. Akivaizdžiai padidėjimas nugultų į bilieto kainą – jei PVM tarifas padidėja 3 proc., atitinkamai tiek brangsta ir bilietas. Elementari matematika“, – „Delfi“ komentavo G. Nakutis.
Tiesa, tuo metu, kai buvo įvesta 9 proc. lengvata, pasak G. Nakučio, įmonės sąžiningai vykdė pažadą sumažinti bilietų kainas. Jis taip pat akcentavo, jog keleivių vežimo veikla yra socialinė paslauga.
„Norint, kad žmonės naudotųsi viešuoju transportu, turi būti palanki mokestinė aplinka. Didesnis PVM tarifas mokestinę aplinką kaip ir pablogina. Tad didesnės kainos yra tikėtinos. Aišku, ar vežėjai jas didins, ar nedidins, kol kas niekas negali pasakyti. Kai bus padaryta, tada ir bus matyti“, – svarstė asociacijos prezidentas.
Paklausus, ar įmonės šįmet jau padidino bilietų kainas dėl išaugusių kaštų – akcizų ir darbo užmokesčio – G. Nakutis sakė, jog į tai žiūrima atsargiai.
„Praėjo tik du mėnesiai, tai vežėjai dar nekalba apie padidėjimą. Gal kainas kažkiek pakoregavo, bet neženkliai, nors tikslių duomenų neturiu“, – paminėjo jis.
Lukoševičius: šildymo sąskaita vidutiniškai augtų 3 eurais
Dar viena sritis, kuriai taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas – šildymas. Jei tarifas paaugtų, buitiniai vartotojai tai pajustų per gaunamas sąskaitas, „Delfi“ sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.
„Pagrindinis šilumos kiekis – 70–80 proc. – parduodamas buitiniams vartotojams. Komercinėms, biudžetinėms įstaigoms taikomas standartinis 21 proc. tarifas. Buitiniams vartotojams padidinimas atsilieptų tiesiogiai – tiek šildymui, tiek karšto vandens kainai, kiek ten yra šiluminės energijos įskaičiuota, tiek temperatūros palaikymui (vadinamajam gyvatuko mokesčiui). Visi šie dalykai proporcingai brangtų, sąskaita padidėtų 3 proc.“, – nurodė V. Lukoševičius.
Jei šildymo sąskaita, grubiai tariant, žiemą siekia apie 100 eurų per mėnesį, dėl šio pokyčio ji išaugtų 3 eurais. Pašnekovo teigimu, tai nelemtų į biudžetą surenkamų didelių pinigų.
„Ar 3 eurai daug ar mažai – kiekvienas gali vertinti pagal save. Gal tai ne taip jautru, nes yra taikomos kompensacijos už šildymą. Socialiai remtiniems vartotojams, kurių yra apie dešimtadalis, valstybė pabrangimą kompensuos“, – teigė šilumos tiekėjų atstovas.
Standartinis PVM tarifas Lietuvoje siekia 21 proc. Be 9 proc. tarifo, dar galioja ir lengvatinis 5 proc. PVM. Pastarasis taikomas vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, neįgaliųjų ir techninės pagalbos priemonėms, spausdintiems ir elektroniniams laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams.