S.Krėpšos paklausus, koks turėtų būti tas bankas, jis tikino, kad jis pirmiausia turėtų užpildyti spragas, kurias turime. O didžiausia spraga, anot jo, verslo kreditavimas.

„Apskritai valstybės valdomo banko idėja nėra nauja. Prezidentas ją iškėlė rudenį, galbūt net šiek tiek verta apgailestauti, jeigu tada būtų pradėtas to banko steigimas, galbūt jau dabar turėtume kažkokį rezultatą ir ta parama verslui žymiai greičiau pasiektų įmones. Mes turime pavyzdžius Vokietijoje, kur parama pasiekė verslą labai greitai, vien dėl to, kad yra valstybės kapitalo finansinių institucijų, kurios tą paramą labai greitai perveda į įmonių ir gyventojų sąskaitas.

Simonas Krėpšta

O kalbant apie banko struktūrą, yra įvairių variantų, koks jis galėtų būti. Anksčiau mes tikrai norėjome pritraukti ir iš užsienio šalių bankų skyrius ir pačius bankus. Žinoma, tokiame ekonominiame apibrėžtume tai tampa mažiau realistiška. Dabar turime kalbėti apie tai, kokias finansų įstaigas turime šalyje šiuo metu“, – sako S.Krėpšta.

Pliusai ir minusai

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius tikina, kad Lietuvos bankų asociacija pasisako už tai, kad bankų Lietuvoje būtų kuo daugiau, tačiau visi jie turi savus pliusus bei minusus.

„Manau, kad tiesmuko atsakymo čia negali būti, nes kyla daug klausimų. Visi jie pagrįsti, bet iš to, ką išgirdau iš pono Simono, kad valstybė galvoja apie taip vadinamą valstybės plėtros banką, tai šiaip yra trys bankų rūšys, o valstybinės plėtros bankas yra vienas iš jų. Dar yra valstybiniai komerciniai bankai ir hibridiniai. Kiekvienas turi ir savus pliusus, ir savus minusus. Iš esmės Lietuvos bankų asociacija pasisako už tai, kad bankų Lietuvoje būtų kuo daugiau. Visiškai nesvarbu, ar to banko akcininkas yra valstybė ar privatus investuotojas, svarbiausia, kad jie veiktų pagal aukščiausius reikalavimus“, – sako M.Zalatorius.

Visų pirma, toks bankas galėtų veikti anticikliškai, kitas pliusas – situacijoje, kuri susidaro rinkoje kas dešimt ar daugiau metų, kada joks komercinis bankas nebegali prisiimti tam tikros rizikos, kuri yra ne komercinė, labai apibrėžta, tada toks bankas galėtų vykdyti tam tikrą stabilizuojančią funkciją.
M.Zalatorius

„Visi bankai, tiksliau visų bankų tipai, turi ir savų pliusų, ir minusų. Dar nėra nei vienos finansų institucijos, kuri turėtų tik pliusus valstybei ir neturėtų iššūkių. Pavyzdžiui, jei kalbėtume apie grynai valstybinį komercinį banką, didysis jo iššūkis būtų tas, kad jis niekuo nesiskirtų nuo kitų, esančių rinkoje, kadangi taip pat, kaip ir kiti, turėtų reikalauti grąžos savo akcininkų, ir būtų vienodai prižiūrimas, kaip ir kiti komerciniai bankai. Kalbant apie hibridinius bankus, didžiausias iššūkis, nors hibridiniai bankai turi tam tikrą politikos mandatą, ten didžiausias iššūkis yra priežiūra, kadangi juos nebėra aišku, kaip prižiūrėti.

Mantas Zalatorius

Kalbant apie valstybės komercinius bankus, yra labai nedaug komercinių bankų, kuriuos valstybė sukūrė, daug daugiau yra, kuriuos valstybė perėmė, nes valstybė blogai tuos bankus prižiūrėjo. O kalbant apie valstybės plėtros banką, ir tokias gaires aš ir girdžiu iš pono Simono, pliusai yra keli. Visų pirma, toks bankas galėtų veikti anticikliškai, kitas pliusas – situacijoje, kuri susidaro rinkoje kas dešimt ar daugiau metų, kada joks komercinis bankas nebegali prisiimti tam tikros rizikos, kuri yra ne komercinė, labai apibrėžta, tada toks bankas galėtų vykdyti tam tikrą stabilizuojančią funkciją. Aš sutinku, kad jeigu dabar toks bankas Lietuvoje jau funkcionuotų, dalį problemų būtų galima spręsti visiškai kitaip, bet minusas tokio pobūdžio banko yra tai, kad jis būtų daromas už visų mokesčių mokėtojų pinigus“, – aiškino M.Zalatorius.

Kokia galėtų būti kaina

Kalbėdamas apie galimą tokio banko kainą, S.Krėpšta pateikė kelis konkrečius pavyzdžius.

„Rudenį, kai šią idėją teikėme, girdėjome pasvarstymų, kad galbūt per anksti kalbėti apie valstybės kapitalo banką, šiuo metu galbūt per vėlu, bet faktas tas, kad jeigu šio proceso nepradėsime, rezultato niekada ir neturėsime. Matant situaciją, kaip kitose šalyse puikiai tvarkomasi su pagalba verslui, akivaizdus atsakymas, kad turėdami tokią instituciją, galėtume užtikrinti skaidrumą, Lietuvos ekonomika šiuo metu būtų geresnėje pozicijoje.

Kalbant apie to banko kainą ir paminėtą vieno milijardo skaičių, tai jis tikrai nėra niekuo pagrįstas, tiesiog pasakysiu, kad didžiausio banko kapitalas, pradinis įnašas, kurio reikia tokiam bankui yra 850 mln. Antro pagal dydį 780 milijonų. Taigi net didžiausių bankų kapitalai nesiekia milijardo“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

Kalbant apie to banko kainą ir paminėtą vieno milijardo skaičių, tai jis tikrai nėra niekuo pagrįstas, tiesiog pasakysiu, kad didžiausio banko kapitalas, pradinis įnašas, kurio reikia tokiam bankui yra 850 mln. Antro pagal dydį 780 milijonų. Taigi net didžiausių bankų kapitalai nesiekia milijardo.
S.Krėpšta

„Pavyzdžiui, dabar yra steigiamas valstybės kapitalo investicinis fondas ir jam yra numatyta šimtas milijonų. Su šimto milijonų įstatinio kapitalo veikiantis bankas grubiai sakant galėtų išduoti apie aštuonis ar devynis šimtus milijonų paskolų.Netgi turint tokias lėšas, kaip paminėtas šimtas milijonų, jau mes turėtume galimybę verslui paskolinti praktiškai milijardą eurų“, – pridūrė jis.

Delfi primena, kad finansų ministras Vilius Šapoka pirmadienį teigė, jog valstybinio banko steigimas užtruktų apie metus ir kainuotų apie 1 mlrd. eurų.

„Šiuo metu Lietuvoje turime tris finansinio skatinimo institucijas, tai yra „Invega“, VIPA ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Manau, kad šių trijų finansinių institucijų tikrai pakanka. Kalbant apie valstybinio banko steigimą, visuomet galima tokią alternatyvą svarstyti, tačiau tai užtruktų maždaug apie metus laiko. Jeigu norime tikrai reikšmingo banko, tai kainuotų apie 1 mlrd. eurų. Manau, kad tokia diskusija galima ateityje, bet tikrai ne šiuo metu“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Vyriausybėje sakė Vilius Šapoka.

G. Nausėda penktadienį teigė, kad Lietuvoje susidarė palankios aplinkybės kurti valstybinį banką.

„Šiuo metu susidarė palankios sąlygos kalbėti apie valstybinį banką, nes iki šiandien iškėlėme idėją ir buvo sunku pasirinkti, kokiu pagrindu tas valstybins bankas galėtų būti sukurtas, – ar tai turėtų būti kuriama nuo nulio, ar reikėtų įsigyti veikiančio banko akcijų.

Šiandien matydamas visą ekonomikos skatinimo mechanizmą, verslo paramos fondo atsiradimą, suaktyvėjusią „Invegos“ veiklą, manau, kad sulig krizę neturėtų visa tai baigtis. Tai turėtų būti pagrindu valstybinio banko formavimui. Ar pavadinsime jį banko ar kokiu plėtros fondu, svarbiausia esmė – ar šis bankas arba fondas prisidės prie Lietuvos ekonomikos konkurencingumo ir nuties tuos reikalingus kelius į ateitį“, – kalbėjo prezidentas.

Prezidentas tikisi, kad bus judama link sutarimo, nes su premjeru jau aptarė šią idėją.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (184)