Lietuva darbo lankstumo indekse pagal naują Darbo kodeksą iš 17 vietos pakilo į 9 vietą tarp 28 Europos Sąjungos (ES) šalių narių ir iš 27 vietos į 16 vietą tarp 41 ES ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių, rezultatų pažymoje nurodomi Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenys.
Stebėsenos rezultatų pristatyme rašoma, kad pokytis labiausiai pastebimas dėl atleidimo kaštų – sutrumpintų įspėjimo terminų, sumažintų darbuotojų atleidimo išlaidų.
Pagal stebėsenos rezultatus, mažėja gaunančių MMA darbuotojų skaičius – 22 proc. 2016 m. rugpjūtį ir 16,2 proc. 2017 m. rugpjūtį. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2017 m., lyginant su 2016 m., išaugo 8,5 proc. „Sodros“ duomenimis, darbo užmokesčio augimui didžiausią įtaką turėjo profesijos arba darbdavio (darbo vietos) pakeitimas.
Teigiama, kad darbuotojai vis dažniau gina pažeistas teises: 2017 m. antrąjį pusmetį Darbo ginčų komisijos gavo 20 proc. prašymų daugiau nei 2016 m. antrąjį pusmetį.
Didėjo darbuotojų atstovavimas: 2017 m. antrąjį pusmetį darbuotojų atstovus turėjo 71,8 proc. ūkio subjektų, darbo tarybos sudarytos 23,1 proc. įmonių. 2017 m. pirmąjį pusmetį – atitinkamai 39,8 proc. ir 5 proc.
Pasak stebėsenos rezultatų, per 2017 m. antrąjį pusmetį iš viso sudaryta apie 310 tūkst. darbo sutarčių, iš kurių 74 proc. neterminuotos, 21 proc. – terminuotos, 3 proc. – laikinojo darbo, 1 proc. – sezoninio darbo ir 0,4 proc. (1185) – naujos darbo sutarčių rūšys (projektinio darbo (887), pameistrystės (154), darbo vietos dalijimosi (11), darbo keliems darbdaviams (133).
Naujojo darbo kodekso taikymo problemos išskiriamos keturiose srityse.
Pirma, apmokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandžių srityje nėra aiškus apmokėjimas už darbą pasirinkus alternatyvų kompensavimo būdą, kai už faktiškai dirbtą laiką poilsio ar švenčių dienomis, viršvalandinį darbą darbuotojas pasirenka poilsio laiką.
Kita probleminė Darbo kodekso sritis – dėl kolektyvinių darbo santykių. Pasak stebėsenos autorių, neaiškios nuostatos dėl kandidatų į darbo tarybos narius, dėl profesinės sąjungos teisės siūlyti kandidatus į darbo tarybos narius ir dėl kolektyvinių sutarčių taikymo.
Dėl darbo sutarčių nutraukimo apribojimo, rezultatų pažymoje pažymima kaip problema, jog nenumatyta galimybė atleisti darbuotoją, auginantį vaiką (įvaikį) iki 3 metų įmonės likvidavimo atveju.
Dėl kompensacijų už darbą lauko sąlygomis – nenumatytas padidėjusių išlaidų kompensavimas už darbą lauko sąlygomis, kaip tai buvo iki naujojo Darbo kodekso.
ELTA primena, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Darbo kodeksas, kuriuo išplėstos darbo sutarčių rūšys, numatytas lankstesnis darbo ir poilsio režimas, lankstesnis atleidimo nuostatų reguliavimas, darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia, minimalios mėnesio algos (MMA) mokėjimas tik už nekvalifikuotą darbą, išplėstos darbo ginčų komisijų kompetencijos ribos, padidintos darbuotojų atstovavimo galimybės, numatytas ilgalaikio darbo išmokų mokėjimas iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo ir kt.
