Kyla klausimas – tokiai iniciatyvai vis dar nepribrendusi visuomenė ar politikai? Manoma, kad pasitikėjimas Seimu yra mažas ir, kad tokių jautrių temų duoti politikams nagrinėti nereikėtų. Akivaizdu, kad kai kurios įmonės Lietuvoje yra kur kas progresyvesnės ir atviresnės įvairiems klausimas, todėl D. Arlauskas teigia, kad būtent verslas pirmas turėtų rodyti iniciatyvą.
„Šiandieną yra įmonių, kurios trumpina darbo dieną, kurios trumpina darbo savaitę, kurios duoda socialinius paketus – nemokamas maitinimas, išsilavinimas, medicininis aptarnavimas – būtent šitas dalykas, kalbant apie moteris, galėtų būti įtrauktas į tą vadinamąjį socialinį paketą ir tos įmonės, konkurencine prasme, taptų žymiai konkurencingesnės negu įmonės, kuriose vyrauja homofobinės vertybės“, – teigia jis.
Tokiu atveju, nereikėtų net ir politikų įsikišimo, o visuomenėje išryškėtų tokios įmonės, kurios kultūriškai yra žengusios žymiai toliau nei kai kurios kitos. D. Arlauskas primena ir tai, kad imantis tokios iniciatyvos būtų vadovaujamasi ir tuo, kas surašyta Šventajame Rašte. „Moterims, kurios pergyvena tokį laikotarpį, joms reikia tam tikrą dėmesį parodyti, – teigia jis.
Mūsų šalyje darbdavių, kurie mąsto tokia kultūrine linkme – yra. Tačiau, dažnesniu atveju, tokios temos įmonėms kelia juoką, kyla klausimų apie sąžiningumą, piktnaudžiavimo galimybę ir panašius dalykus. D. Arlauskas teigia: „Gali atsirasti piktnaudžiavimų, nes sukontroliuoti procesą labai sudėtinga. Reikia kalbėti ne tik apie darbdavius, bet ir apie kitą pusę. Ar darbuotojos teisingai supras ir įvertins tokią galimybę? Ar naudosis tuo tik tada, kada iš tikrųjų reikia?“
Yra manoma, kad tokios iniciatyvos įmonei sukelia ir ekonominių sunkumų, tačiau D. Arlauskas pastebi, kad eksperimentų, kuomet trumpinama darbo savaitė palyginant tą patį atlyginimą jau yra, o tai reiškia, kad tam tikra kritinė ekonominių subjektų masė, kuri supranta, kad vystantis technologijoms žmogui tiek dirbti nebereikia.
„Reikia daugiau investuoti į save ir mėgautis gyvenimu, gerbti vienas kitą. Tiek darbdaviams darbuotojus, tiek darbuotojams darbdavius“, – teigia pašnekovas.
Kaip teigiama laidoje, šiandien Lietuvoje nedarbingumą galimą gauti dėl galvos skausmų, kas ilgus šimtmečius taip pat buvo kvestionuojama. Tačiau darbdavių, kurie į nedarbingumo sąlygas įtrauktų ir skausmingas menstruacijas – vis dar nėra arba tai iš moters pusės įvardinama kaip asmeninės problemos, dėl kurių ji dirbti negali. Skausmingos menstruacijos – vis dar nelaikoma priežastimi, dėl kurios moterims darbe kyla sunkumų. D. Arlauskas teigia, kad „pats vektorius turi eiti per kultūrinį supratimą“.
Viską pokalbį žiūrėkite LNK:
