aA
Apie save, lietuvius, esame linkę manyti kaip itin darbščius žmones. Vis dėlto jei skaičiuotume tik tik darbo ir poilsio laiką, tai palyginti su kitų valstybių darbuotojais, mes dirbame tikrai ne daugiausia.
Building site
© DELFI / Kiril Čachovskij

Taip galima spręsti iš 35 valstybes vienijančios Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO, angl. OECD) paskelbtų duomenų.

Per metus lietuviai iš viso vidutiniškai dirba 1 885 valandas. Per mėnesį vidutiniškai yra 21 darbo diena (beje, 2018 m. gruodį jų bus tik 18). Taigi, per vieną darbo dieną vidutiniškai dirbame beveik 7,5 val. Tai yra daugiau nei bendras EBPO vidurkis.

Daugiausia valandų per metus dirbama Meksikoje (2 255), Kosta Rikoje (2 212) ir Pietų Korėjoje (2 069). Beje, ir latviai (iš viso 1 910) per metus dirba 25 val. ilgiau nei lietuviai, o estai (1 885) – 30 val. trumpiau už lietuvius.

Verta prisiminti, kad, Statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų trečiąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius („į rankas“), Lietuvoje buvo 667 Eur, Latvijoje 674 Eur, o Estijoje 968 Eur.

Trumpiausiai iš visų organizacijos šalių dirbama Vokietijoje (1 363), Danijoje (1 410) ir Norvegijoje (1 424).

Vidutinis metinis dirbtų valandų skaičius apibrėžiamas kaip realiai dirbtų valandų skaičius padalintas iš vidutinio per vienerius metus dirbusių asmenų skaičiaus.

Į realiai dirbtas valandas įskaičiuojamas įprastas etatinis darbo laikas, papildomas darbas, atlyginami ir neatlyginami viršvalandžiai ir kt. Iš šio skaičiaus atimamos nedarbo ir švenčių dienos, kasmetinės atostogos, laikinas nedarbingumas, motinystės, tėvystės atostogos ir kt.

Lietuvos darbo kodekse numatyta 15 švenčių dienų, dalis iš jų visada yra sekmadieniais.

Tai nėra pats didžiausias skaičius – pvz., Pietų Korėjoje ir Japonijoje jų yra po 16, o štai Indijoje ar Kolumbijoje – po 18. Mažiausia šventinių dienų yra Meksikoje – 7. Didžiojoje Britanijoje, Nyderlanduose ir Vengrijoje – po 8.

Skirtingose šalyse taip pat skiriasi metinių ar vaiko priežiūros atostogų trukmė. Pvz., JAV darbuotojams įstatymiškai nėra garantuojamos apmokamos kasmetinės ar vaiko priežiūros atostogos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka, pasidalijęs naujausia EBPO statistika, atkreipė dėmesį į tam tikrus dėsningumus.

„Lentelė pasirodė šiaip įdomi, nes ji parodo, kad skurdesnėse šalyse žmonės dirba daugiau valandų, o turtingesnėse – mažiau. Lietuva atrodo vidutiniškai – dirbame kiek ilgiau nei EBPO vidurkis. Tai irgi iš dalies atspindi mūsų išsivystymo lygį.

Kiek nustebino JAV. Čia dirba irgi gana daug, nors amerikiečiai gyvena ne blogiau nei danai, kurie dirba bene mažiausia.“

Pašnekovas svarstė, kad skurdesnėse šalyse darbuotojams nepakanka įprastinių 8 darbo valandų per dieną, kad jie užsidirbtų pakankamai pinigų pragyvenimui. Taigi čia dirbama daug papildomo darbo.

„Vaiko priežiūros atostogų įtaka neturėtų būti didelė vertinant visus darbuotojus ir vidutinį jų karjeros laiką, kuris gali siekti 40 metų. Tik palyginti nedidelė visų dirbančiųjų dalis naudojasi motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogomis.

Kur kas svarbiau veikiausia yra kasmetinių atostogų trukmė. Pvz., JAV gal tik pora savaičių, kitur – mėnuo. Jomis naudojasi visi, dėl to poveikis bendram darbo laikui didesnis. Taip pat ir dėl švenčių dienų, kai daugelis nedirba“, – komentavo R. Lazutka.

Romas Lazutka
Romas Lazutka
© DELFI / Karolina Pansevič

Jis teigė negalintis tiksliai pasakyti, kodėl latviai per metus dirba vidutiniškai 25 val. daugiau nei lietuviai. Galbūt tai susiję su didesniu šventinių dienų skaičiumi Lietuvoje.

„Nesakyčiau, kad lietuviai nėra darbščiausi, nes tada reikėtų sakyti, kad vokiečiai ir danai, nėra darbštūs. Galbūt priešingai – tose šalyse darbas organizuojamas geriau, nešvaistomas laikas, nes gali sėdėti darbe dvi valandas prabūti feisbuke. Be to, kitur yra aukštesnės technologijos, ten per trumpesnį laiką galima pagaminti daugiau.

Gal tada nėra poreikio kaip, pvz., Meksikoje imtis papildomų darbų. Gyvendami geriau, žmonės labiau vertina poilsį ir laisvalaikį. Tai yra bendra tendencija – turtingesnėse šalyse ekonomikos geresnės, žmonės dirba mažiau, bet uždirba daugiau ir gyvena geriau“, – apibendrino patarėjas.

Neparodo tikros situacijos?

Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė abejojo, ar EBPO paskelbti duomenys parodo atskleidžia tikrą vaizdą, kiek dirba lietuviai.

Gražina Gruzdienė
Gražina Gruzdienė
© DELFI / Karolina Pansevič

„Šiaip atrodome nelabai kaip, bet neblogiausiai. Matome, kad, pvz., lenkai – aš pati buvau nustebusi – dirba dar daugiau valandų nei mes. Tačiau, aišku, tai neatspindi realios situacijos.

Jeigu padarytume kokią apklausą, ar paklausytume, ką, pvz., per radijo laidas kalba žmonės, tai išgirstume, kad viršvalandžiai tikrai ne visi fiksuojami. Jei būtų fiksuojami, vaizdas tikrai būtų blogesnis“, – įsitikinusi pirmininkė.

Jos nuomone, „Doing Business“ konkurencingumo reitinge pastaruoju metu pakilo keliomis vietomis į viršų būtent dėl darbo laiko reguliavimo ir darbo užmokesčio nustatymo.

„Darbo laikas buvo ir dabar darosi vis svarbesnis. Naujame Darbo kodekse taip pat. Žmonės, kaip sakyt, pabudo ir keliasi. Jie vis dažniau klausia dėl darbo laiko režimų, dėl suminės darbo laiko apskaitos, kuri praktiškai yra būdas nemokėti viršvalandžių.

Dabar jaučiame, kad žmonės renka parašus, nesutinka įvesti. Bet, žinote kaip, kolektyviai gintis nepripratę, o kai pakviečia individualiai į personalo skyrių, tai žmogus pasiduoda ir pasirašo. Vyksta dabar ir darbo sutarčių pakeitimai, darbo tarybos įdomus laikas. Žiūrėsime, ką pamatys Darbo inspekcija“, – komentavo G. Gruzdienė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

VPT: Finansų ministerija turi nutraukti apskaitos sistemos konkursą

Finansų ministerija turi nutraukti 600 tūkst. eurų vertės viešojo sektoriaus apskaitos...

Lietuva 2016-aisiais prarado beveik 1 mlrd. eurų PVM (8)

Lietuvai per 2014-2016 metus pavyko pagerinti pridėtinės vertės mokesčio ( PVM ) surinkimą,...

Rusijos gyventojų laukia drabužių ir avalynės kainų šuolis (9)

Rusijos rublio nuvertėjimas šiais metais ir numatytas pridėtinės vertės mokesčio didinimas nuo...

Vainienę juokina 12 Skvernelio laiškų: gali ir dievui parašyti, bet nesitikėk stebuklų (310)

Bent vieną laišką su kvietimu investuoti Lietuvoje premjeras Saulius Skvernelis galėjo įteikti...

Lietuva 2016-aisiais prarado beveik 1 mlrd. eurų PVM (34)

Lietuvai per 2014-2016 metus pavyko pagerinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimą, tačiau...

Top naujienos

Kodėl legendinis Sergejus Bubka savo sunkiausią pergalę atšventė Vilniuje su krepšininkais? interviu

Lietuvoje rugsėjo pradžioje viešėjęs ir kartu su buvusios SSRS krepšinio rinktinės nariais...

Netikėti paramos būstui rezultatai: išsikelti į regioną panoro šimtai miestiečių kreiptis dar nevėlu (31)

Regionų atgaivinimas ir emigracijos mažinimas – tokie yra pagrindiniai paramos jaunų šeimų...

Šių dalykų Ušackas dabar nenorėtų prisiminti: Pavilionis priminė jo kalbas apie Rusiją Priežiūros komitetas įspėjo Pavilionį  (181)

Savo ketinimų dalyvauti prezidento rinkimuose atsisakęs parlamentaras Žygimantas Pavilionis...

Lauko reklama sukėlė didžiulį pasipiktinimą: ar tai butai naktinėms plaštakėms? (12)

Nekilnojamojo turto vystytojai ieško pačių įvairiausių reklamos sprendimų, kad tik patrauktų...

Sinoptikų prognozė – be šviesių akimirkų: rytoj ryte pasiruoškite gramdyti ledą (36)

Sinoptikė Izolda Marcinonienė perspėja, kad ateinanti naktis gali atnešti dar didesnių...

Bogušienė kirto ministerijai: turime išsaugotą susirašinėjimą, po kurio ir margarinas virto sveiku produktu papildyta SAM komentaru (191)

Maisto technologė Raminta Bogušienė antradienį išplatino spaudos pranešimą, kuriame kaltina...

Italas lietuviams išdavė skaniausio pesto receptus (2)

Genujiečiai jau daug metų stengiasi, kad ryškiai žalias ir kvapnus bazilikų padažas patektų į...

Donore tapusi Vida: atiduodi inkstą ir gauni sveiką normaliai gyvenantį žmogų (1)

Tai sako Vida Svetlikauskienė, padovanojusi inkstą savo vyrui. Žmonėms labai sunku apsispręsti...

Milijonierę senjorę vedęs rusų skandalistas atvėrė miegamojo duris: giriasi net labai pikantiškomis detalėmis (15)

37 m. šou verslo atstovas Gogenas Solncevas savo paskyros instagrame skaitytojams pasigyrė, kad...