Kitą savaitę Seimas turėtų dar kartą balsuoti dėl įstatymo pakeitimo, kuriuo siūloma įteisinti investicinę sąskaitą ir nustatyti, kad būtų apmokestinamas tik galutinis investavimo į įvairius finansinius produktus rezultatas – iš sąskaitos išsiimtos uždirbto pelno lėšos.

Teigiama, kad investicinė sąskaita sudarytų galimybes nuolatiniams Lietuvos gyventojams vykdyti tęstines investicijas į tam tikrus vertybinių popierių biržose platinamus vertybinius popierius ar kitas nustatytas investavimo priemones, gyventojų pajamų mokestį (GPM) mokant tik nuo gautos investicinės grąžos, kuri panaudojama ne reinvestavimui, o kitiems tikslams.

„Modelio veikimo principas – žmogus savo sąskaitą(-as) prašo laikyti investicine, ir kol piniginės lėšos reinvestuojamos turimose investicinėse sąskaitose, tol ten uždirbtas pelnas nebūtų apmokestinamas. Apmokestinimo momentas būtų atidedamas iki uždirbto pelno „išsiėmimo“ asmeniniams poreikiams, t.y. jo nebereinvestuojant“, – įregistravus projektą informacinėje teisės aktų sistemoje savo feisbuko paskyroje balandžio pabaigoje rašė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Ji tuomet aiškino, jog Lietuvos gyventojai savo sąskaitose laiko daugiau nei nei 22,6 mlrd. eurų. Tikimasi, kad investicinės sąskaitos modelis išjudins bent dalį šių santaupų ir įveiklins jas, taip nešant naudą ir investuojantiems žmonėms, ir šalies ekonomikai.

Investicinės sąskaitos atsiradimas buvo numatytas dar pernai Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje.

Grynieji pinigai

Šiuo metu kaupiantys pensiją trečioje pakopoje bei turintys investicinį gyvybės draudimą gali pasinaudoti GPM lengvatomis. Įmokos yra atleidžiamos nuo pajamų mokesčio, jeigu jos neviršija 25 proc. asmens metinių apmokestinamųjų pajamų.

Bendra maksimali įmokų suma, kuri gali būti atleista nuo GPM, yra ribojama ir turi neviršyti 1500 eurų per metus. Tai reiškia, kad maksimaliai per metus galima susigrąžinti 300 eurų.

Pataisomis taip pat siūloma palaipsniui atsisakyti šios lengvatos ir ją taikyti ateinančius 10 metų iki 2024 metų pabaigos sudarytoms gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartims.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė patvirtino, kad dėl investicinės sąskaitos įvedimo ir lengvatų naikinimo pataisų bus balsuojama kartu.

„Mes kuriame investicinę aplinką įvairiems produktams ir kadangi investavimo būdas yra paprastinamas, žiūrime į tą aplinką, kurioje keli sektoriai turi išskirtines sąlygas. Kai kurie produktai turi GPM lengvatą ir dėl to įgyja ir tam tikrą konkurencinį pranašumą, išskirtinumą. Į ką buvo atkreipęs [dėmesį] ir Lietuvos bankas, kad tos lengvatos kenkia investicinei konkurencinei aplinkai“, – nurodė M. Lingė.

Sprendimas geras tiems, kurie jau investuoja

Pavelas Ladziato, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas, „Delfi“ kalbėjo, jog Lietuvoje investuojančių žmonių yra ne daugiau nei 10 proc. 2023 m. investuojančiųjų buvo 4,7 proc., tad dabar galėjo pakilti iki maždaug 6 proc., svarstė P. Ladziato.

Tad didžioji dalis Lietuvos gyventojų neinvestuoja, o pagrindinis iššūkis šalyje yra ne kaip padaryti investavimą paprastesniu, o patrauklesniu. Jo teigimu, investicinė sąskaita to nepadarys.

„[Ji] sukurs papildomą mokestinį režimą, nepanaikindama esamo investicinio mokestinio režimo. Po įstatymo pakeitimo žmogus galės investuoti su investicine sąskaita ir be jos. Tai kuriamas papildomas kompleksiškumas mokestinei pusei.

Antras dalykas, investicinės sąskaitos pagrindinis ir vienintelis projektuojamas pliusas, kad žmogus gali perkelti savo investavimo rezultatą, teigiamą arba neigiamą, į ateities laikotarpius“, – aiškino P. Ladziato.

Pavyzdžiui, žmogus turi vertybinių popierių už 1 000 eurų. Jeigu šiais metais jis patyrė nuostolį ir jam liko 900 eurų, pardavus vertybinius popierius mokesčių nemokėtų. O jei kitais metais investavus tą patį 1 000 eurų žmogus uždirbtų 100 eurų, tai nuo to 100 eurų jis turėtų susimokėti GPM – 15 proc.

Investicinė sąskaita sudarys galimybę perkelti investicines nepriemokas arba permokas į ateities laikotarpį. Tai reiškia, kad žmogus savo 100 eurų nuostolį galės sujungti su sekančių metų 100 eurų pelnu ir 2 metų perspektyvoje susidarys 0 – jokių mokesčių mokėti nereikės.

Gyventojai

„Gali kaupti rezultatą. Dabar kiekvienų metų rezultatas yra fiksuojamas, metai pasibaigia – turi susimokėti mokesčius arba ne. Investicinė sąskaita kaip instrumentas įgalins perkelti mokestines nepriemokas arba permokas į ateinančius laikotarpius, kol neišimi pinigų iš investicinės sąskaitos“, – aiškino P. Ladziato.

P. Ladziato teigimu, šis sprendimas yra geras tiems, kurie jau investuoja, – taip jie turės galimybę mokėti mažiau mokesčių. Jis tikino, kad minėtos gyventojų santaupos su šiuo sprendimu nebus išjudintos, kaip projektuoja valdžia.

„Dabartinis investicinės sąskaitos konstruktyvas, mano akimis žiūrint, neatliepia jokių visuomenės poreikių. Atliepia tam tikros žmonių grupės poreikius, kurie turi vertybinių popierių ir prekiauja, kas visiškai nebūdinga visuomenei“, – komentavo pašnekovas.

Lazutka: būtų naikinamos gyvulių ūkiu vadinamos lengvatos

Prognozuojama, kad 2050 metais Lietuvoje pensijos pakeitimo norma sieks 30 proc. – realios pajamos būnant pensininku sieks 30 proc. vidutinio atlyginimo. Tačiau tuo pačiu naikinant lengvatas III pensijų pakopai ir investiciniam gyvybės draudimui, žmonės nebeturi paskatos kaupti savarankiškai, pastebėjo P. Ladziato.

Pasak jo, jeigu investicinėje sąskaitoje atsirastų galimybė kaupti iki senatvės pensijos ir tie pinigai būtų neapmokestinti, žmonėms bent jau būtų sudaryta galimybė rinktis, kur ir kaip kaupti. Dabar, atrodo, žmonėms tiesiog primygtinai siūloma rinktis specializuotus produktus atimant kitas lengvatas.

Vis dėlto ekonomistas Romas Lazutka savo ruožtu teigė manantis, kad kritika tokiam modeliui visgi ateina ne iš žmonių, tačiau iš tų, kurie teikia paslaugas trečios pakopos pensijų sistemoje bei investiciniame gyvybės draudime. Nors lengvata skirta gyventojams, per kurią jie kol kas dar gali susigrąžinti dalį mokesčių nuo įmokų, tuo užsiimantys verslai turėjo galimybę per tokius privalumus reklamuoti savo produktus, aiškino jis.

Romas Lazutka

„Jie galvoja, kad bus mažiau paklausūs tie jų produktai, nes ta paklausa didele dalimi buvo paremta mokesčių lengvatomis. Bet tos mokesčių lengvatos buvo nepagrįstos, nes vis tiek daugiau naudojasi žmonės, kurių pajamos didesnės, pasiturintys. Tie, kurių pajamos mažos, neturi iš ko draustis nei trečioj pakopoj kaupti.

Investicinė sąskaita yra kitas instrumentas, bet tie mokesčiai atidedami, nėra visiškai nuo jų atleidžiama. Kol žmogus joje taupo, tos įmokos atleistos nuo mokesčių, o kai išsiims, bus apmokestinta. Taip yra teisinga. Vakarų šalyse paprastai taip ir yra, kad mokesčiai visiškai nepanaikinami taupant, bet jie atidedami iki tol, kol žmogus tuos pinigus pasiims vartojimui. Tai man atrodo, kad viskas čia gerai. O buvusi lengvata dažnai buvo vadinama gyvulių ūkiu“, – kalbėjo R. Lazutka.

Anot jo, investicinė sąskaita gali būti naudinga ir iš tos pusės, kad ji žmonėms greičiausiai bus paprasčiau suprantama, aiškesnė ir lengviau administruojama. Jis teigė manantis, jog tokie pokyčiai žmonėms turėtų atnešti naudos visgi.

„Tas instrumentas tikrai labai paplitęs kitose šalyse, tai Lietuvoje žmonės turbūt irgi bus informuoti ir naudosis“, – nurodė ekonomistas.

Investuotojai laukė, bet santaupų gali ir neišjudinti

Investuotojų asociacijos valdybos narys Mantas Janavičius teigė, kad bent jau profesionalus investuotojas bei tas, kuris apskritai pastoviai investuoja, tokio sprendimo kaip investicinė sąskaita, laukė.

Pinigai

Jis aiškino, kad dažniausiai investuotojai naudoja kelias platformas vykdyti savo veiklą ir metų gale pildant GPM deklaraciją nuolat kyla galvos skausmas, kaip tinkamai tai padaryti.

Šiuolaikinė mokesčių sistema neleidžia uždarbio bei nuostolių sudėti į vieną vietą ir galiausiai mokėti GPM nuo tam tikros pajamų sumos. Tokiu atveju mokama nuo visko, nepaisant to, ar yra patirtas nuostolis.

„Investicinė sąskaita būtent tą dalyką ir sutvarkys. Profesionaliam, patyrusiam investuotojui tas dalykas labai laukiamas, vos ne dešimtmetį. Tuo metu neinvestuojančiam, tam, kuris yra konservatyvus ir laiko savo pinigus, kitaip.

Kaip mes dabar matome pagal Lietuvos banko paskutinius statistinius duomenis, apie 16 mlrd. eurų guli einamųjų sąskaitų likučiuose, tai ar šitas finansinis kapitalas bus išjudintas įteisinus šitą pakeitimą, turbūt naivu tikėtis. Tam reikės labai didelės informacinės sklaidos aiškinant, šviečiant visuomenę apie privalumus, kaip tas dalykas veikia. Ne vien tik įstatymo priėmimas savaime tą dalyką gali pakoreguoti“, – „Delfi“ kalbėjo M. Janavičius.