aA
Šalies įmonių lūkesčiai per metus pagerėjo, tačiau verslas toliau vengia investuoti į savo plėtrą, rodo naujausia „Danske Bank“ užsakymu atlikta apklausa. Įmonės nurodo, kad investicijas stabdo biurokratinė našta, per dideli mokesčiai, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir infliacija.
© DELFI / Karolina Pansevič

„Įmonių lūkesčiai atrodo neblogai, optimizmo yra nemažai. 58 proc. apklaustų įmonių optimistiškai vertina savo ateities perspektyvas, dar 18 proc. – labiau optimistiškai, nei pesimistiškai. Taigi iš esmės trys ketvirtadaliai įmonių perspektyvas vertina optimistiškai. Didmiesčiuose optimizmo yra daugiau, nes čia yra daugiau didelių, sėkmingai veikiančių ir geresnius finansinius rezultatus turinčių įmonių“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas.

Anot jo, palyginti su praėjusiais metais optimizmo šalies įmonėse yra daugiau – pernai optimistiškai savo perspektyvas vertino 45 proc. apklaustų bendrovių, dar 20 proc. jas vertino labiau optimistiškai, nei pesimistiškai.

„Nepaisant to, kad įmonių lūkesčiai pagerėjo, mums didelį susirūpinimą kelia tai, kad į plėtrą ketinančių investuoti įmonių skaičius vis dar yra pakankamai žemas. Šiemet 54 proc. visų įmonių atsakė, kad ketina investuoti į plėtrą, o pernai šis rodiklis buvo 60 proc.“, – kalbėjo R. Grajauskas.

Pasak jo, apklausoje įmonės nurodė, kad joms investuoti trukdo per didelė biurokratinė našta, mokesčiai verslui ir darbo jėgai, nepakankamas Lietuvos ekonomikos augimas, darbo jėgos trūkumas ir auganti infliacija.

„Verslas turi investuoti daugiau, nes tai yra augimo pagrindas. Kitas dalykas, reikia žiūrėti, kur investuojama. Du trečdaliai visos ES paramos keliauja į statybas, paramą gali gauti viešojo sektoriaus ir švietimo įstaigos, tačiau ji investuojama į plytas, pastatų pastatymą, gražinimą. Į inovacijas investuojame per mažai, esame vieni iš autsaiderių pagal verslo investicijas į mokslo ir tyrimų plėtrą“, – sakė „Danske Bank“ ekonomistas.

R. Grajausko teigimu, šiuo metu egzistuojanti mokestinė aplinka įmones skatina daugiau vartoti, o ne investuoti.

„Mokestinės paskatos orientuotos į tai, kad būtų išmokami dividenai, o ne lėšos skiriamos darbo santykiams ar investicijoms. Vartojant įmonės vardu nesumokami trys mokesčiai: PVM, GPM ir pelno mokestis, tai yra didelė problema viešiesiems finansams. Dėl neveiksnumo ir kontrolės trūkumo įmonės yra linkusios naudotis tomis spragomis ir dėl to linkstama daugiau vartoti, o ne investuoti“, – sakė ekonomistas.

Pasak jo, noras išmokėti dividendus, o ne investuoti gali būti siejamas ir su įmonių akcininkų ir vadovų mentalitetu.

„Tai mažiau susiję su išoriniais veiksniais, tai daugiau susiję su mūsų požiūriu, nusiteikimu. Techninius veiksnius galima greitai pakeisti, o požiūri pakeisti yra sudėtingiausia. (...) Šiandien per mažai turime gerų vadybininkų, kurie suprastų šias problemas, kurie įtikintų savo akcininkus, kad reikia investuoti, o ne nusipirkti geresnį automobilį ar kitais būdais vartoti uždirbtą pelną“, – kalbėjo R. Grajauskas.

„Danske Bank“ užsakymu įmonių apklausą atliko komunikacijos agentūra OMD, jos metu apklausta daugiau nei 400 Lietuvos įmonių.

DELFI skelbė, kad metams baigiantis, sezoniškumas darbo rinkoje vis labiau juntamas - lėtėja visus metus augusi paklausa.

Metams baigiantis rinkoje per mėnesį darbuotojų poreikis sumažėjo - darbdaviai pateikė 4,5 tūkst. mažiau darbo pasiūlymų nei spalį.

Darbo birža darbo ieškantiems žmonėms galėjo pasiūlyti 24,3 tūkst. laisvų darbo vietų - geriausias įsidarbinimo galimybes turėjo įvairių transporto priemonių vairuotojai, reklamos ir rinkodaros specialistai, vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai bei siuvėjai.

Darbdaviai terminuotam darbui pasiūlymų įregistravo 1,3 tūkst. - beveik trečdaliu mažiau nei spalį.

Dėl darbo rinkos sezoniškumo 5 tūkst. padidėjo registruotų darbo ieškančių žmonių skaičius.

Gruodžio 1 d. Lietuvos darbo biržos duomenų registre buvo 135 tūkst. nedirbančių asmenų - jie sudarė 7,7 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Daugiausia darbingo amžiaus gyventojų gruodžio 1 d. buvo registruota Lazdijų - 14,5 proc., Ignalinos - 14 proc. ir Zarasų - 13,5 proc. rajonų savivaldybėse. Mažiausiai Kretingoje - 3,8 proc. ir Elektrėnuose - 4,7 proc. Visuose didžiuosiuose miestuose nedarbo rodikliai mažesni nei vidutiniškai šalyje, iš jų daugiausia darbo ieškančių žmonių buvo Kaune - 7,4 proc., mažiausiai - Šiauliuose - 4,9 proc.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Teismas patvirtino naktinės alkoholio prekybos draudimą skandalingojoje Palangos pasilinksminimų vietoje

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šią savaitę neskundžiama nutartimi patvirtino...

Julijai anytos išmokytas užsiėmimas virto sėkmingu verslu: klientai nepagaili atvažiuoti ir keliasdešimt kilometrų (36)

Prieš keletą metų per motinystės atostogas iš savo anytos išmokusi gaminti sūrius, Julija...

Seimo nariai nori dar griežtinti alkoholio prekybos priežiūrą (40)

Seimo nariai siūlo nuo 2020 metų gegužės dar labiau griežtinti alkoholio prekybos priežiūrą.

Lietuva siekia aukštesnio „Doing Business“ reitingo (14)

Finansų ministras Vilius Šapoka vizito Vašingtone metu susitiko su Pasaulio banko sudaromo reitingo...

A. Izgorodinas: planuojami nauji mokesčiai Lietuvos biudžeto neišgelbės (17)

Dabartinis metas naujiems mokesčiams nėra palankus, o jų nauda šalies biudžetui bus minimali,...

Top naujienos

Turistus viliojantis miestas pasitinka griežtomis taisyklėmis ir „sausuoju“ įstatymu (20)

Prakalbus apie Jungtinius Arabų Emyratus dažniausiai iš karto pagalvojama apie Dubajų. Tačiau...

Psichozė, neįgalumas ar net mirtis: populiarėjančių naujų narkotikų poveikis gąsdina patyrusius Lietuvos medikus (55)

Kai kalbame apie naująsias psichoaktyviasias medžiagas, galime pasakyti, kad tai yra terra...

Trumpas užsimojo prieš dar vieną sutartį: šį kartą gali nukentėti ir Lietuva (217)

Į lėktuvą sulipa kelių šalių ginkluotės inspektoriai, orlaivis pakyla ir skrenda virš šalies...

Julijai anytos išmokytas užsiėmimas virto sėkmingu verslu: klientai nepagaili atvažiuoti ir keliasdešimt kilometrų (36)

Prieš keletą metų per motinystės atostogas iš savo anytos išmokusi gaminti sūrius, Julija...

Arūnas Valinskas turi genialų klausimą tėčiams, kurie mano, kad vaikų auginimo atsakomybė skirta tik moterims (15)

Seime dirbantis Arūnas Valinskas jaunesnysis ir jo mylimoji, burnos higienistė Viktorija...

Smurtą arenoje pasmerkęs Adomaitis: tai blogiausios sezono rungtynės (100)

LKL lyderių akistatoje intriga laikėsi tik pirmą ketvirtį: Vilniaus „Rytas“ (5/1) namuose...

Deimantė Kazėnaitė: savo neturėjimas yra blogiausia, kas gali nutikti žmogui (25)

Žinoma vizažistė ir populiari nuomonės formuotoja Deimantė Kazėnaitė nuolat žavi tobulais...

Panevėžys prieš 400 metų: legendos apie vilku paverstą seniūno sūnų ir krikščionybei besipriešinantys vietiniai (18)

Tarpukaryje rytų Lietuvos sostine tituluoto miesto gyvenimas tekėjo vėžio žingsniu. Manoma, kad...

Okinavos ilgaamžių paslaptis – kitokia mityba (7)

Įvairių šalių gyventojai nuo seno ieško jaunystės eliksyro, o neseniai buvo susidomėta...