Problemos dėl pasitraukimo

Lietuvos profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė „Delfi“ televizijos laidoje „Piniginiai reikalai“ vardijo priežastis, kodėl šią sistemą pavadino šimtmečio afera. Pirmiausia ji atkreipė dėmesį į automatinį įtraukimą bei įmokų sustabdymą.

„Mes matome, kad katastrofiškai yra neteisinga sistema. Visų pirma, automatinis įtraukimas, maža to, kad tave įtraukia vieną kartą, tai netgi atsisakius tas įtraukimas yra kartojamas. Tai reiškia, kad tu desperatiškai turi sėdėti „Sodros“ paskyroje ir nuolat jaudintis bei bijoti, kad dar kartą neįtrauktų.

Dar šią problemą gilina tai, kad visiems buvo paskleista žinutė, jog iki 40-ies metų turi nervuotis, o po 40-ies gali atsipalaiduoti, nes niekas neįtrauks – tai yra netiesa. Tie kas 2019-ais metais atsisakė, juos dar periodiškai iki 2028-ųjų metų „Sodros“ sistema įtraukinės, nepaisant jų amžiaus. Desperatiškas geležinių klumpių uždėjimas.

Kitas dalykas, jeigu kartais tave įtraukia, negali atsisakyti visą gyvenimą tų „geležinių klumpių“ ant kojų, tai jeigu atsitinka sunki materialinė padėtis, tik vieną kartą gyvenime ir tik dvylikai mėnesių gali sustabdyti įmokų mokėjimą. Kas čia per periodas? Kas taip nusprendė? Kodėl negaliu sustabdyti tiek, kiek man reikia, aišku, suprasdama, kad ateityje išmokos man mažės“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Inga Ruginienė, Marijus Kalesinskas

Pensijų fondo „Goindex“ vyriausiasis investicijų valdytojas Marijus Kalesinskas tuo metu, kai buvo priiminėjama pensijų reforma, diskusijoje dalyvavo kaip Pensijų fondų dalyvių asociacijos vadovas. Anot jo, argumentai, kodėl reikia automatinio įtraukimo buvo svarūs.

„Gal būtų galima diskutuoti apie apskritai liberalizavimą teisės atsisakyti, nes žmonės labai nepatenkinti, kai jie įtraukiami pakartotinai – kai atsisako vieną kartą ir po kelių metų vėl įtraukiami. Kiek atsimenu tais metais, kai vyko reforma, kiek apie tą klausimą buvo diskutuojama, tai Lietuvos bankas turėjo svarbiausius argumentus, jie lygino su kitomis šalimis, modeliavo, jų argumentai nusvėrė toje diskusijoje, kad reikia automatinio įtraukimo su teise atsisakyti. Žmonės naudojasi ta teise. Apie pusę automatiškai įtraukiamų žmonių atsisako. Sakyčiau, kad tai veikia. Gal ne visada.

Skaudžiausia yra kalbėti apie tuos pavienius atvejus, kai žmogus tikrai negavo žinios, ar kažkokios svarbios aplinkybės ir nespėjo sureaguoti. Bet pusė metų. Manyčiau, kad ir dabartinė situacija nėra bloga, bet gal dabar pamatėme praktikoje kaip tai veikia ir neveikia, kaip reikėtų patobulinti.
Nėra toks sudėtingas dalykas žmogui per pusę metų įvertinti, ar jis nori dalyvauti, ar ne.

Tai labai reti tie scenarijai ir tokie atvejai, kada žmogus nespėja sureaguoti. Ir praktika visgi yra, kad jei žmogus turėjo rimtą ligą, avariją, ar panašiai, negalėjo reaguoti laiku, tai tuomet yra kreipiamasi į „Sodrą“ ir net po tos galutinės datos, kada turėjo atsisakyti, yra nagrinėjami atskiri atvejai. Tik jie turi būti pagrįsti, matyt, tokiais atvejais išsprendžiama“, – sako M. Kalesinskas.

Jis prideda, kad taip būtų galimas variantas sudaryti sąrašą priežasčių, kuomet žmogus gali iš kaupimo išsiimti pinigus. Pavyzdžiui, panaudoti juos būsto paskolos dengimui, ar esant kritinei sveikatos būklei.

Valstybės 1,5 proc. priedas – verslui ar žmonėms?

I. Ruginienė toliau vardindama priežastis, kodėl ši sistema neteisinga, išskyrė tai, kad visų mokesčių mokėtojų pinigai dirba privačiam verslui.

Inga Ruginienė

„Valstybė ir mūsų mokesčių pinigai dirba privačiam kapitalui. Tai reiškia, kad „Sodra“ daro automatinį įtraukimą, parenka fondą, kurį jeigu vėliau norėtum pakeisti, vėl turėtum susimokėti papildomai. Valstybė taip pat moka dotacijas šiam verslui. Net ir į pensiją išėjęs dirbantis pensininkas kažkodėl turi mokėti įmokas. Tai kam jis dar toliau kaupia, kokiai ateičiai, 120 metų tikisi gyventi?“, – sakė LPSK vadovė.

Tuo tarpu M. Kalesinskas komentavo, kad nėščiosioms ir esančioms motinystės atostogose sudarytos ypač palankios sąlygos II pensijų pakopoje – niekas neišskaičiuoja 3 proc. iš išmokų, o valstybė toliau perveda 1,5 proc. subsidiją nuo vidutinio darbo užmokesčio.

Be to, kalbant apie šį priedą iš valstybės biudžeto jis pabrėžia, kad tai nėra subsidija fondams.

„Fondas apskritai yra rinkinys, kapšas, kur yra visų kaupiančiųjų pinigai, tai nėra pats verslas iš savęs. Valdytojai, kurie valdo tuos fondus, yra privatus verslas, jie gauna už tai užmokestį, negauna jokių valstybės subsidijų. Subsidijas gauna kaupiantieji. Tai yra 3 proc. nuo jūsų atlyginimo plius 1,5 proc. subsidija iš mūsų visų bendro biudžeto, iš mokesčių mokėtojų pinigų. Tai keliauja pačiam žmogui, o ne fondams. Fondai gauna prisiminkit kokį procentėlį“, – komentavo jis.

Vis dėlto tai neįtikino I. Ruginienės.

„Ne tokį ir mažą procentėlį. Kita vertus, kodėl ta subsidija neina į mūsų valstybinę sistemą, į „Sodrą“. Kodėl mes visi mokesčių mokėtojai sunešę į biudžetą pinigus subsidijuojame tik saujelę tam tikrų interesų grupę. Kodėl ta biudžeto dalis nėra pervedama į valstybinę pensiją ir tuomet ta pensija gal didesnė būtų“, – kėlė klausimus Lietuvos profsąjungų konfederacijos pirmininkė.

M. Kalesinskas prieštarauja ir primena, kad II pakopoje kaupia 1,4 mln. gyventojų. Tad tai – nėra maža grupelė. Jis prideda, kad svarbiausia, jog dienos pabaigoje, žmogui būtų kuo didesnė pensija. Ta įmanoma pasiekti kaupiant skirtinguose šaltiniuose. Anot jo, estai itin gailisi savo sprendimo, kuomet leido žmonėms laisvai atsiimti pinigus iš pensijų fondų.

Marijus Kalesinskas

„Institucijos pergyvena, kad tai buvo blogas žingsnis. Ką jie (Estija – „Delfi“) daro dabar, tai jau diskutuoja, kad reikia didinti procentą, kuris bus pervedamas į antrą pakopą ir artėti prie 10 proc. (...) Į „Sodrą“ žmogus nuo atlyginimo perveda arti 10 proc. Į fondus – 3 proc. Tai dar pridedamas tas 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Sakyčiau, kad realiai šiek tiek daugiau nei 4 proc. Į vieną sistemą – 10 proc. Į kitą – 4 proc. Ar čia lygiavertės sąlygos?“, – keli klausimą M. Kalesinkas.

„Nustokime nuvertinti valstybinę sistemą. Ji yra gerai, o privatūs fondai kažkodėl linkę kelti nepasitikėjimą valstybine sistema. Taip, mes turime privalomą kaupimą jau Lietuvoje ir tai yra „Sodra“ ir ta pagalvė, kuri mus lydi iki pat senatvės. Nelyginkit su privačiu fondu. Kodėl negalime didinti finansavimą valstybinei sistemai, pervedant, kad ir 1,5 proc., kad ta pagalvė būtų stipresnė senatvėje. Privatus fondas yra papildoma paskata. Tai papildomas dalykas apie kurį žmogus pats turi nuspręsti, ar jis nori, ar ne tai daryti, bet ne jūs, ne tam tikri politikai, o pats žmogus, kuris ir naudojasi, kur uždirba tuos pinigus“, – replikavo I. Ruginienė.

M. Kalesinkas replikavo, kad pensijų fondų rezultatų sumenkinti nereikėtų. Tikslas viršyti ilgalaikiu metu infliaciją yra pakankamas.

„Visi kažkodėl pamiršo ateiti ir pagirti tų fondų rezultatų, kai 2020-2021 m. buvo virš 20 proc. ar 14-15 proc. grąžos. Tuo metu kažkodėl visiems atrodė normalu. Šiaip normali grąža, kurios ilguoju laikotarpiu reikia tikėtis, yra kokie 7-8 proc. Kai geresni metai pasidžiaukim, kai blogesni paliūdėkime, bet ilguoju laikotarpiu mes grįšime prie vidurkio. Nieko čia kito stebuklingo nereikia tikėtis. 7-8 pro. yra puiki grąža, kuri viršys ilgalaikę infliaciją. Tai turi būti pagrindinis kaupimo tikslas. O atlyginimai arba pensijos, kai lyginama, kad pensijos pakeliamos, tai jos politikų sprendimu. Jie gali jas ir padvigubinti, bet klausimas, iš ko mokėti.

Viskas atsiremia į ekonominius faktorius ir demografinius faktorius. Su ekonominiais faktoriais Lietuvoje viskas puiku, su demografiniais, deja, nelabai puiku. Nesu nei priešas „Sodros“ sistemos, nei ją peikiu. Manau, kad ji puiki dalis sistemos, bet jei remsimės tik tuo, tai ir turėsime tokias pensijas kaip dabar turime. Ar jos pakankamos? Atsakykite sau“, – teigė pensijų fondo „Goindex“ vyriausiasis investicijų valdytojas.

I. Ruginienės nuomone, demografiniai rodikliai nėra prasti, jais linkęs prisidengti verslas, ieškodamas sau naudos.

Viktorija Chockevičiūtė, Inga Ruginienė, Marijus Kalesinskas

„Eilę metų turime pliusinį sugrįžtančių žmonių skaičių į Lietuvą. Nėra taip blogai su demografija. Vienam verslui reikia trečiųjų šalių piliečių įsivežti, kitam verslui reikia kitų įplaukų. Europa senėja, visi senėja ir normalu. Tai turime kalbėti apie darbo rinkos pokyčius, kaip įgalinti 50 plius darbuotojus dirbti ir panašiai. Trečia verta, mūsų gamyba galėtų investuoti į aukštąsias technologijas, robotizaciją. Daro per lėtais tempais, tie greitesni tempai ir mūsų pajamas galėtų pakelti. Dėl demografinių rodiklių viskas bus gerai. Čia manipuliacija skaičiais“, – sako ji.

M. Kalesinskas į tai reaguodamas pasiūlė vadovautis oficialių organizacijų, kaip EBPO, statistika. Projekcijos rodo, kad demografinės tendencijos nėra palankios.

Diskusijos kelsis į Seimą

Daugiau diskusijų dėl pokyčių kaupiant II pensijų fondų pakopoje laukia Seimo pavasario sesijoje. Valdantiesiems priklausantis Liberalų sąjūdis siūlo galimybę žmonės pasitraukti iš pensijų fondų arba panaudoti sukauptus pinigus tam tikroms reikmėms. Ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė išskyrė galimybę atsisakyti numatyto kaupimo bei leidimą sulaukus pensinio amžiaus išsiimti sukauptą sumą.

„Viena vertus, tai galimybė atsisakyti tokio kaupimo. Antra vertus, asmeninę nuomonę pasakysiu, kai sulauki pensinio amžiaus, kad turėtum galimybę išsiimti savo sukauptą sumą. Gal kažkokią nori padaryti investiciją (žmogus išsiėmęs sukauptus pinigus – ELTA). Matyčiau tokius du dalykus, bet labai laukiame korekcijų ir nenorime užbėgti įvykiams už akių“, – tvirtino ji.

Apie pokyčius kalba ir konservatoriai, tačiau ne tokius drastiškus. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė yra tvirtinęs, kad pensijų kaupimo antroje pakopoje rezultatai rodo, jog uždarbis kaupiant pensijas yra didesnis negu infliacijos rodiklis ilguoju laikotarpiu. Jis sako, kad skirtingais metais yra matomas uždarbio iš pensinių fondų svyravimas ir tai sukelia streso bei nežinomybės, tačiau sistema yra kurta 25–30 metų perspektyvai ir rezultatai turi pasiteisinti būtent per įvardintą laikotarpį. Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė aiškina, kad pensijų fondų grąža yra ilgalaikis procesas ir reiktų atsižvelgti ne į trumpalaikius pasvyravimus, o į ilgalaikę perspektyvą.

ELTA primena, kad Pensijų kaupimo įstatymu nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo pakeistas II pakopos pensijų kaupimo modelis. Visi, jaunesni nei 40 m. iki 2019 m. nedalyvavę II pakopos kaupime, yra automatiškai įtraukiami į II pakopos pensijų kaupimą, atsisakymo atveju automatinis įtraukimas kartojamas kas 3 metus iki 40 m. amžiaus. Dalyvaujantys II pakopoje toliau kaupia savo lėšomis visa apimtimi (t. y. į dalyvio pensijų fondo sąskaitą bus pervedama 3 proc. nuo darbo užmokesčio) ir papildomai gauna valstybės skatinamąją 1,5 proc. įmoką, apskaičiuotą nuo metų šalies vidutinio darbo užmokesčio.

Dalyvaujantys II pakopoje minimalia apimtimi toliau kaupia savo lėšomis kasmet didėjančiomis įmokomis (nuo 1,8 proc. iki 3 proc.) ir gauna valstybės skatinamąją įmoką, per 5 metus padidėsiančią nuo 0,3 proc. iki 1,5 proc. Dalyvavę iki 2018-12-31 gali apsispręsti nebekaupti II pakopoje, pasirinkę vieną iš dviejų variantų – stabdyti tolesnį įmokų mokėjimą, o sukauptą turtą palikti toliau investuoti II pakopos pensijų fonde arba sukauptas lėšas grąžinti „Sodrai“ ir tokiu būdu atstatyti prarastus „Sodros“ vienetus bei įsigyti papildomų, jei sukaupta suma yra didesnė nei „Sodros“ pervestos įmokos. Grąžinus sukauptas lėšas „Sodrai“, II pakopos pensijų fonde galima pradėti kaupti iš naujo.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)