aA
Lietuvos ir Kinijos santykiams aštrėjant, mūsų šalis iš vienos didžiausių pasaulio ekonomikų gali sulaukti sankcijų, sako ekspertai. Teigiama, kad situaciją lems Lietuvos sprendimas dėl Taivano verslo atstovybės įkūrimo, tačiau ekonomistai įspėja, kad tokios sankcijos Lietuvai kainuotų nemažus pinigus. Verslo atstovai tikina, kad Lietuvos įmonės jau kuris laikas jaučia gana stiprius Lietuvos ir Kinijos nesutarimų padarinius.

Antradienį, kaip skelbė BNS, Kinija likusiam rugpjūčiui ir rugsėjo mėnesiui atšaukė tiesioginius krovinius traukiniais iš Kinijos į Lietuvą.

Apie tai Kinijos geležinkelių įmonė „China railway container transport corp.“ (CRCT) pranešė klientams Lietuvoje.

„Įspėjame, jog dėl susiklosčiusios tarp Lietuvos ir Kinijos politinės situacijos bus atšaukiamas tiesioginis traukinys (suplanuotas rugpjūčio 28 dieną – BNS). Taip pat pranešame, jog visi tiesioginiai traukiniai į Vilnių rugsėjo mėnesiui taip pat bus atšaukiami iki tolesnių žinių iš CRCT“, – buvo rašoma laiške, kurį matė BNS.

Gali skelbti ir sankcijas

Rytų Europos studijų centro vadovas, politologas Linas Kojala laidoje „Delfi tema“ paprašytas įvardyti priežastis, kurios lėmė Lietuvos ir Kinijos susipriešinimą sakė, kad jų yra keletas.

„Mes matome, turbūt, kelis Lietuvos sprendimus, kurie Kinijai labai nepatinka. Be abejo, pats naujausias yra susijęs su Taivano atstovybės atidarymu Lietuvoje ir, apskritai, santykiu su šia šalimi.

Jau anksčiau matėme Lietuvą besitraukiant iš 17+1 formato, tapome pirmąja valstybe paskelbusia, kad neketina toliau jame dalyvauti, taip pat 5G technologijų sprendimų vystymuose Lietuva labai aiškiai pozicionuoja save kaip šalį, kuri yra linkusi mažinti Kinijos įtaką, tad yra tokie keli strateginės reikšmės sprendimai, kurie labai aiškiai rodo, kad santykiuose su Kinija Lietuva mato daugiau potencialių grėsmių nei būtinybės atverti naujus kelius“, – laidoje kalbėjo jis.

Linas Kojala
Linas Kojala
© DELFI / Andrius Ufartas

Pasak L. Kojalos, šiuo metu kone visas Vakarų pasaulis permąsto santykius su Pekinu.

„Mes matome vis daugiau priešiškumo gestų ir iš tokių mūsų sąjungininkų, kaip JAV, kurios taip pat Kiniją ima traktuoti kaip grėsmę ir natūraliai diskutuoja su Europos šalimis apie tai, kaip reikėtų vertinti, kaip atsakyti į tam tikrus Kinijos priimamus sprendimus. Šiuo atveju Lietuva nori būti platesniame Vakarų šalių aljanse, kuriame būtų formuojama nauja arba atnaujinta laikysena Kinijos atžvilgiu“, – teigė jis.

Taivanas, kaip pabrėžė L. Kojala, Kinijai yra didelė ir stora raudona linija. Kinija Taivaną traktuoja kaip integralią Kinijos valstybės dalį, o ne kaip atskirą teritoriją, juo labiau, ne kaip atskirą valstybę.

„Kinija visoms šalims, kurios ketina plėtoti santykius su Taivanu, kaip atskiru politiniu dariniu, siunčia signalą, kad tai sulauks Pekino atsako.

Atsakas gali būti labai daug apimantis. Tiek ekonominius veiksnius, tiek diplomatinius, tokius, kaip matėme Lietuvos atžvilgiu, atšaukiant ambasadorių. Kitaip tariant, Kinija čia tikrai nenuolaidžiaus, bet Lietuva čia nėra išskirtinė“, – kalbėjo politologas.

L. Kojala, paklaustas, kiek realu, kad jei Lietuva visgi įsteigs Taivano verslo atstovybę šalyje, sulauks sankcijų, tikino, kad tokia tikimybė tikrai yra.

„Mes matėme ir retorinius grasinimus iš Kinijos, kurie nestebina. Jų galėjo sulaukti bet kuri valstybė, kuri būtų priėmusi analogišką sprendimą ir netgi imtasi konkrečių veiksmų.

Ambasadorių lygmens diplomatų atšaukimas konsultacijoms yra pakankamai aiškus signalas, rodantis, kad santykiai tarp valstybių yra komplikuoti“, – sakė L. Kojala ir teigė, iš to gali sekti ir tolesni Kinijos veiksmai.

„Kinijos pareiškimai buvo tokie tarsi įpareigojantys ir sakantys, kad Lietuva turėtų atsitraukti, paliekant terpę manyti, kad jei Lietuva to nedarys, o tai labai aiškiai deklaruoja šalies vadovai, tuomet gali sekti ir kiti žingsniai, netgi visapusiškas diplomatinių santykių nutraukimas. Ekonominiai veiksniai gali būti“, – laidoje teigė jis.

Tektų sumokėti savo kainą

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigė, kad Kinija eksporto prasme Lietuvai nėra labai svarbi. Pasak jo, iš Lietuvos į Kiniją daugiausia keliauja mediena bei baldai, o kiti eksporto produktai gana sparčiai keičiasi.

Aleksandras Izgorodinas
Aleksandras Izgorodinas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Bet, kalbant apie importą, Kinija mums yra labai svarbi, ji yra 7 pagal dydį Lietuvos importo partnerė.

Iš Kinijos Lietuvos įmonės importuoja nemažai žaliavų ir komponentų, kurie yra reikalingi gamybai Lietuvoje, tad importo kontekste Kinija Lietuvai yra labai svarbi“, – sakė jis.

A.Izgorodinas teigė, kad bendrai galima sakyti, jog Lietuva galėtų sau leisti atsisakyti tokio partnerio, kaip Kinija, tačiau už tai turėtų sumokėti vienokią ar kitokią kainą tiek eksporto, tiek importo prasme.

„Manau, kad jautriau galėtų sureaguoti Lietuvos maisto eksportas į Kiniją, kuris yra susijęs su leidimais ir licencijomis.

Importo prasme mes Kinijos galime atsisakyti, bet tada reikėtų suprasti, kad mes tas pačias žaliavas ar komponentus iš kitų šalių turėsime pirkti už brangiau.

Kinijos atsisakyti galime, bet už tai sumokėsime tam tikrą kainą“, – įspėjo ekonomistas.

Verslas jaučia nesklandumus

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, finansų analitikas Marius Dubnikovas teigė, kad nesutarimai su Kinija įtakos verslui turi jau kuris laikas.

„Dalis verslo nesklandumus jaučia. Tai nėra labai platu, yra konkrečios įmonės, bet kai kurios jaučia ganėtinai stipriai, nes iš vienos ar kitos pusės yra suvaržymo politika arba, sakykime, santykių neturėjimas, jis kainuoja“, – sakė jis.

Marius Dubnikovas
Marius Dubnikovas
© DELFI / Andrius Ufartas

M. Dubnikovas vardija, kad gerokai brangesniu tapo 5G plėtojimas, kiti technologiniai įdiegimai.

„Jie kainuoja brangiau nei būtų visiškas bendradarbiavimas, bet tai nėra tik šiandienos problema, dabar tik yra paaštrėjimas.

Visa tai tęsiasi jau ilgą laiko tarpą ir metų metais santykių užmezgimas neįvyksta ir yra komplikuotas“, – sakė jis.

Pasak jo, Lietuvai šiandien ypatingai svarbu iš Kinijos gauti komponentus, o kai kuriuos juos pakeisti kitais neįmanoma, mat jų dėl COVID-19 trūksta visame pasaulyje.

Mato grėsmių

Kaip teigė A. Izgorodinas, kalbant apie santykius su Kinija ir galimas pasekmes, yra ir geroji pusė.

„Mūsų gamintojai nemažą dalį žaliavų perka iš Kinijos, bet ne tiesiogiai, per tarpininkus Vokietijoje ir Lenkijoje.

Gali būti, kad nepaisant mūsų problemų su Kinija, ši šalis net nežinos, kad mes perkame žaliavas būtent iš jos, kadangi, techniškai, mes jas perkame iš kitų šalių“, – kalbėjo ekonomistas.

Verslo atstovas M. Dubnikovas, kaip pagrindinę grėsmę, jei santykiai su Kinija dar labiau blogėtų, mato galimus komponentų tiekimo sutrikimus.

„Tai lemtų mūsų negebėjimą pateikti produkcijos, kažkuriuo momentu galimai mažėjantį eksportą“, – teigė jis ir sakė, kad pasaulyje šiandien daug kas susiduria su tokia problema, kurią lėmė COVID-19.

„O jei ant viršaus dar uždedame politinius aspektus, kurie dar labiau paveiktų tiekimą, tai galėtų virsti rimta problema verslui.

Tiesiog tai kainuotų daugiau, nes reikėtų naudotis tarpininkais ir, galiausiai, atsilieptų tiek vartotojams, tiek produkcijos kainai“, – sakė jis.

Anot M. Dubnikovo, bent viena gera žinia, kad verslas dėl COVID-19 jau anksčiau trumpino teikimo grandines ir komponentų gamybos dar prieš kurį laiką ieškojo arčiau namų, Europoje.

„Matome, kad ši audra šiai dienai yra politinio pobūdžio, o jai yra pasiruošta iš anksčiau dėl ES politikos, COVID-19 krizės ir visi suprato, kad grandines reikia trumpinti ir išlaikyti savo verslo stabilumą“, – sakė verslo atstovas.

L. Kojala tikino, kad iš dalies galima sakyti, kad šiandien Lietuva turi rinktis tarp Taivano ir Kinijos.

„Kinija Taivano nemato, kaip atskiro žaidėjo, o jei mes matome, tai jau savaime yra priešiškas vertinimas, kuris laukia iš Kinijos perspektyvos“, – sakė jis.

Kirstų per importą

Statistikos departamento negalutiniais duomenimis, Lietuvos eksportas į Kiniją praėjusiais metais siekė 315,8 mln. eurų – 14,1 proc. daugiau nei 2019 metais, skelbė BNS.

Didžiausią dalį sudarė javai (69,3 mln. eurų), baldai ir jų reikmenys (38,7 mln. eurų), mediena ir jos dirbiniai (36,2 mln. eurų), optikos, fotografijos, matavimo, medicinos prietaisai (33,8 mln. eurų).

Tuo metu eksportas į Taivaną siekė 19 mln. eurų – 2,9 proc. mažiau nei 2019 metais.

Didžiausią dalį sudarė mediena ir jos dirbiniai (4,2 mln. eurų), įvairūs chemijos produktai (3,4 mln. eurų), optikos, fotografijos, matavimo, medicinos prietaisai (3,1 mln. eurų).

Lietuvos importas iš Kinijos pernai augo 26,2 proc. iki 1,2 mlrd. eurų. Didžiausią dalį sudarė elektroniniai įrenginiai ir jų dalys (226 mln. eurų), mechaniniai įrenginiai ir jų dalys (143,1 mln. eurų) bei tekstilės dirbiniai (104,7 mln. eurų).

Importas iš Taivano pernai mažėjo 4,8 proc. iki 66,1 mln. eurų. Didžiąją dalį sudarė elektroniniai įrenginiai ir jų dalys (12,3 mln. eurų), transporto priemonių dalys (11,6 mln. eurų), optikos, matavimo, medicinos prietaisai ir jų dalys (11,2 mln. eurų).

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(118 žmonių įvertino)
3.5254

Lietuvos banko vadovas: maisto kainų augime kriminalo nepavyksta aptikti

Antradienį su Darbo partijos frakcija Seime susitikęs Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas...

Lietuvos kurorte – turistų štilis: užsieniečiai vis dar bijo karo, o lietuviai taupo (1)

Vienas pagrindinių Lietuvos kurortinių miestų Birštonas pernai pasigedo turistų, ypač iš...

Šimkus: pavasarį Lietuvos bankas Seimui teiks siūlymus kaip plėsti fiksuotų palūkanų normų taikymą Lietuvoje

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad pavasarį LB Seimui turėtų...

Senosios „Ačiū“ kortelės tuoj nebegalios: pasikeisti laiko liko nedaug (1)

„Maximos“ lojalumo programa keičia rūbą: senosios „Ačiū“ kortelės nebegalios nuo...

Prezidentūra: BVP sumažėjimas 2022 m. IV ketvirtį rodo, kad turime imtis investicijų skatinimo

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė tvirtina, kad 2022 m. IV ketvirčio Lietuvos...

Top naujienos

Šimonytė tikina informacijos apie Bartoševičių negavusi: su Seimo pirmininke kalbėta kitu klausimu (2)

Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen užsiminus, kad sausio 20 d. po susitikimo su...

Čmilytė pripažino: tą penktadienį kalbėjau su Šimonyte prokurorės ir Seimo pirmininkės versijos skiriasi kitu klausimu (30)

Sausio 20-ąją po susitikimo su generaline prokurore, kurio metu ji pranešė apie prašymą šaukti...

Dingusio Mykolo motina išplatino jautrią žinutę, siūlo atlygį už reikšmingą informaciją atnaujinta

Vilniuje antradienį tęsiama šeštadienį dingusio nepilnamečio Mykolo Davidonio paieška. Paauglio...

Lietuvos kurorte – turistų štilis: užsieniečiai vis dar bijo karo, o lietuviai taupo (1)

Vienas pagrindinių Lietuvos kurortinių miestų Birštonas pernai pasigedo turistų, ypač iš...

Rusijos „Lukoil“ naftos perdirbimo gamykloje – didelis gaisras (2)

Rusijos Žemutinio Naugardo srities Kstovo mieste esančioje naftos perdirbimo gamykloje kilo...

Holgeris Roonemaa, Oliveris Kundas, Julija Sandul, delfi.ee

Iš karo Ukrainoje lobsta ir ginklų tiekėjai, ir tarpininkai: nešvaraus sandorio pėdsakai atvedė į Estiją (1)

Kai Rusijos kariai Bučos gatvėse šaltakraujiškai žudė ukrainiečius, Ukrainos kariuomenei...

Viename moderniausių šalies muziejų apsilankiusi šeima čia pasijuto nepageidaujama: vežimą liepė tempti laiptais

Suplanuotas kultūringas jaunos vilniečių šeimos savaitgalis baigėsi karčiu nusivylimu, kai su...

Buvęs Ukrainos žvalgybos vadovas: jau žinome, ko tikėtis iš Rusijos artimiausiu metu apie planuojamą karą žinota dar 2021 metais (1)

Ukrainos kariams sugebėjus sustabdyti priešą ir atsiimti dalį okupuotų teritorijų, Rusijos...

Iš Turkijos ir Sirijos plūsta tragiški vaizdai (3)

Turkijos nelaimių ir ekstremalių situacijų valdymo tarnybos (AFAD) duomenimis, Turkijos ir Sirijos...

Brangs lietuvių mėgstamiausi vaisiai: kilogramo kaina gali siekti ir 2 Eur (4)

Šiuo metu kilogramas bananų vidutiniškai kainuoja pusantro euro, tačiau prekybininkai ir vaisių...