10 metų laikotarpio obligacijų pajamingumas išaugo 10 bazinių punktų iki 4,86 proc. po prasto trumpalaikės skolos aukciono Romoje. Italijos iždas turėjo sumokėti 1,7 proc. palūkanas, norėdamas parduoti 8,5 milijardo eurų (30 mlrd. Lt) dydžio šešių mėnesių vekselius suvargusioje pokalėdinėje rinkoje.

Italija išvengė tokio nekilnojamojo turto burbulo, koks susiformavo Ispanijoje ar Airijoje, ir vadovaujant finansų ministrui Giulio Tremonti griežtai prižiūrėjo valstybines išlaidas. Tačiau obligacijų pajamingumo augimas labai panašiai atkartoja Graikijoje, Airijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje matytą modelį, kuomet šios šalys pradėjo netekti lengvos prieigos prie kapitalo rinkų.

Rinkos kritikuoja vangią euro zonos valstybių vadovų reakciją. „Citigroup“ vyriausiasis ekonomistas Willemas Buiteris teigia, jog atsakas buvo „apgailėtinai neadekvatus“ ir kitiems metams padidino bankų nemokumo ir žlugimo riziką. Jo teigimu, Europos Sąjungos vadovams gali prireikti imtis įvairių finansinių instrumentų iki 2 trilijonų eurų (7 trln. Lt), jeigu norima sustabdyti šį „puvimą“.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją