Italijos premjeras Enrico Letta pareiškė, kad jaunimo įdarbinimas yra vienas pagrindinių jo administracijos uždavinių. Šiuo metu apie 40 proc. italų nuo 15 iki 24 m. amžiaus, aktyviai ieškančių darbo, yra bedarbiai. 60 proc. italų studentų svarsto galimybę susirasti darbo užsienyje.
Verslo atstovai per Europos šalių ministrų susitikimą ragino vyriausybes mažinti mokesčius, kad būtų galima sukurti papildomų darbo vietų. Pavyzdžiui, mados namų „Prada“ direktorius Patricio Bertelli pastebėjo, kad dauguma įmonių negali aprūpinti jaunimo darbu sumažėjus vidaus paklausai.
Pratęsti debatus ES ministrai galės birželio 27-28 d. vyksiančiame ES vadovų susitikime
Remiantis naujausiais duomenimis, jaunimo nedarbas šalyje siekia 35 proc., o visoje Europos Sąjungoje - 12 proc.
A. Merkel pataria jauniems europiečiams būti aktyvesniems
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad 3,6 mln. jaunų euro zonos bedarbių turėtų būti „mobilesni“, pasirengę, jei reikia, išvykti iš savo gimtosios vietovės ieškotis darbo į kitą šalies regioną, informuoja BBC.
A. Merkel jau kurį laiką yra kritikuojama euro zonos šalyse, tokiose kaip Ispanija ir Graikija, kur nedarbas pakilo iki rekordinių aukštumų.
Interviu BBC ji sakė, kad darbo rinka šiose šalyse išgyvena neregėtą krizę. Tačiau kartu ji ryžtingai gynė griežto taupymo politiką.
Kai jos pačios rytinėje Vokietijoje jaunimo nedarbas šoktelėjo iki neregėtų aukštumų, „daugelis jaunų žmonių... susirado darbą tik todėl, kad persikėlė į pietus“, sakė ji.
„Turi būti daugiau mobilumo tarp ieškančiųjų darbo“, – tvirtino ji.
Vokietijos kanclerė toliau gina šalies vykdomą politiką.
Ji vengia žodžio „griežtas taupymas“, tačiau kartoja: „Kiek tai susiję su augimu ir darbo vietomis, euro zona ir kitos ES šalys atsidūrė keblioje padėtyje. Čia svarbiausias siekis būtų ne taupymas, o augimo atnaujinimas“.
„Šis procesas vyksta... Europa turi nuspręsti: kaip ir iš ko mes gyvensime? Ką norime gaminti? Kaip galime apkarpyti biurokratizmo mechanizmą? Kaip galime sustiprinti prekybą?“
Pasak jos, Graikijai ir Ispanijai priskirta politika buvo ne jos asmeninė idėja, o suderinta su tarptautinių kreditorių trejetu – Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), Europos centriniu banku (ECB) ir Europos Sąjunga (ES).
Paklausta, ką ji jaučianti, kai mato antivokiškas demonstracijas, A. Merkel atsakė: „Tokios demonstracijos vyksta ne tik užsienyje, bet ir Vokietijoje. Kaip vyriausybė, kaip politikai, turime tai priimti. Noriu, kad šios šalys kuo greičiau atsigautų“.
Pasak jos, biudžetų subalansavimo politika buvo vykdoma lanksčiai.
„Jūs, kaip ir aš, puikiai žinote, kad visos Europos šalys sutarė dėl augimo ir stabilumo pakto, – sakė ji. – Ir vis dėlto daugeliui šalių mes suteikėme galimybę turėti didesnį nei 3 proc. biudžeto deficitą. Pavyzdžiui, Prancūzijai, taip pat – Ispanijai ir Portugalijai“.
