Verslo pasitikėjimo indeksas lapkritį smuko iki 101,1 punkto nuo 102,5 punkto spalio mėnesį. Tai - penktas nuosmukio mėnuo iš eilės. Vartotojų pasitikėjimą atspindintis rodiklis sumažėjo iki 114,8 punkto nuo 116,5 punkto, pranešė Italijos nacionalinis statistikos institutas.
Pirmadienį populistinė koalicija, sudaryta iš „Penkių žvaigždučių judėjimo“ ir „Lygos“, pasirodė atvira numatomo biudžeto deficito sumažinimui. Tad sustiprino viltis, kad Roma gali išspręsti ginčą su Europos Sąjunga.
Europos Komisija atmetė Italijos biudžeto projektą, kadangi jis gerokai padidintų išlaidas ir deficitą, kuris prisidėtų prie jau ir taip milžiniškos Italijos valstybės skolos augimo.
Naujienos, kad 2019 metų biudžeto deficitas gali būti apribotas iki 2,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o ne 2,4 proc., pagerino situaciją rinkose.
Visgi kyla nerimas, kad įtampa Italijoje, kurią kursto populistinis didelių išlaidų biudžetas, gali išplisti į kitas Europos šalis, kurios dar tik pradeda atsigauti po euro zonos skolų krizės.
Pirmadienį Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario`ius Draghis neminėdamas konkrečių vardų įspėjo, kad vienos šalies netvari ekonominės politikos kryptis galėtų kelti grėsmę visai euro zonai.
„Euro zonai gali kilti grėsmė dėl netvarios vidaus politikos, dėl kurios susidaro pernelyg didelis skolos lygis, finansų sektoriaus pažeidžiamumas ir/arba konkurencingumo stoka“, - pažymėjo jis.
„Per finansinius, pasitikėjimo ir prekybos kanalus grėsmės gali išplisti į kitas šalis, turinčias panašių silpnybių ar glaudžių ryšių su šalimi, kurioje atsirado rizika“, - kalbėjo ECB vadovas Europos Parlamento įstatymų leidėjams.
