Kai Švedijoje C. Santori sutiko savo būsimą meilę lietuvaitę, jis, ilgai nelaukęs, nusprendė sekti paskui ją ir persikraustyti į Lietuvą.
„Atvykau čia, nes Švedijoje, lindy-hopo šokių stovykloje, sutikau merginą. Pagalvojau, jei noriu būti su ja, verta persikelti čia. Greičiau nei po dviejų mėnesių buvau Lietuvoje, Vilniuje“, - pasakojimą pradėjo italas.
Vaikinui pasisekė. Jis Italijoje turėjo įkūręs informacinių technologijų (IT) įmonę, kūrė tinklalapius, todėl jo darbas leido kraustytis į bet kurią pasaulio šalį.
Lietuva pietų europiečiui nebuvo pirmoji šalis, į kurią C. Santori bandė pabėgti nuo triukšmingos ir impulsyvios Italijos.
„Dar prieš tai gyvenau Suomijoje. Anksčiau bandžiau įsikurti Romoje, bet man ji pasirodė per daug chaotiška“, - sakė vaikinas.
Pamirš verslą Italijoje, kad galėtų dirbti Lietuvoje
Atvykęs į Lietuvą italas ir toliau dirbo su klientų Italijoje projektais. Tačiau viskas labai greitai pasisuko kitu keliu.
Pradėjus mokytis lietuvių kalbos C. Santori gimė idėja, kuri atėmė visą jo laiką, o kartu ir merginą. Naujo verslo plano idėja pareikalavo tiek daug laiko, kad romantiški santykiai iširo.
„Verslą Italijoje planuoju uždaryti, nes visas mano laikas dabar skirtas naujam darbui. Vilniaus centre jau atdarėme biurą ir žadu likti čia“, - ryžtingai nusiteikęs kalbėjo vaikinas.
Taigi, kokia idėja užsikrėtė charizmatiškas italas, jog nusprendė likti Lietuvoje?
„Idėja gimė, kai mokiausi lietuvių kalbos. Prisimenu, kaip „kaldavau“ žodžius. Vienu metu teko skaityti kažkokią 20 puslapių nuobodžią istoriją apie Mantą ir šunį, kas iš tiesų neturėjo jokios vertės man. Aš pagalvojau, kad pasaulyje yra milijonai istorijų, kurias aš galėčiau skaityti ir mėgautis. Be to, supratau, kad kompiuteris yra nuostabus išradimas šioms istorijoms surasti. Taigi, tu gali mokytis kalbos, skaitydamas, klausydamas, žiūrėdamas tai, kas tau patinka, naudojant tau žinomus užsienio kalbos žodžius“, - savo „startuolio“ idėją trumpai pristatė C. Santori.
Į komandą įtraukęs dar keturis darbuotojus iš Lietuvos ir vieną iš Suomijos, italas jau startavo internete su projektu, skirtu užsienio kalboms mokytis, „Bliu bliu“ (www.bliubliu.com).
Nepatiko lietuvių kalbos mokymo būdas
Vaikinas įsitikinęs savo sėkme, o ypač Lietuvoje: „Kalbų mokyklos Lietuvoje labai brangios. Tenka susimokėti 500-1200 Lt už tai, kad tave išmokytų taisyklių ir pasakytų, kad neteisingai kalbi. Man yra taip buvę, kai dėstytojai sakė, kad niekas taip Lietuvoje nešneka. Bet mano draugai lietuviai taip šneka. Atrodo, lyg kalbų mokykloje ruoštų kalbėti su prezidente. Bet juk mano draugai formalios kalbos nenaudoja. Taigi tokios pamokos yra nutolę nuo mano asmeninio pasaulio. Be to, jei praleidi vieną pamoką, viskas – kažko neišmoksi“.
Nors italas savo projekto sėkme tiki, visgi už ją pakovoti teks nemažai. Pasaulyje itin aktyviai kuriantis „startuoliams“, gyventojai jau aktyviai naudoja kitas populiarias programas užsienio kalboms mokytis kaip Memrise.com ar Duolingo.com. Tačiau ir čia savo kritikams verslininkas turi ką atsakyti.
„Jų pagrindas yra pavienių žodžių ar frazių mokymasis ir kartojimas. Tą patį turi kartotis kasdien. Bet ar mokėdamas atskiras frazes, galėsi jomis naudotis realybėje? Mūsų strategija yra kitokia. Kai vaikas mokosi kalbėti, jis šalia turi mamą, kuri žino, ką jau vaikas moka ir po truputį plečia jo žodyną. Mes irgi žinome, ką jūs mokate ir pateikiame jums šiek tiek daugiau iššūkių keliančią informaciją užsienio kalba. Tai ne žodžių kalimas, o gyvenime naudojamos kalbos mokymasis“, - teigė C. Santori.
Leisdamas užsienio kalbos besimokantiems programos vartotojams girdėti skirtingas dainas, skaityti skirtingus tekstus ar žiūrėti įvairius vaizdo įrašus, italas įsitikinęs, kad klientus supažindins su skirtingais akcentais, balso manieromis.
„Taip pat galima pasirinkti sritį, kuri domina. Pavyzdžiui, aš noriu mokytis verslo kalbos, o jūs kulinarijos žodžių. Iš esmės 80 proc. kalbos yra tokia pati, tik 20 proc. priduoda mokymuisi prieskonio”, - svarstė pašnekovas.
Galės patys tapti mokytojais
C. Santori tikisi, kad jo sukurtu tinklalapiu naudosis užsienio kalbos žinių ištroškę gyventojai, kurie mėnesio prieigai prie portalo negailės 5-10 eurų (17,3-34,5 Lt). Tačiau kartu italas žada, kad iš jo projekto galės užsidirbti ir patys mokiniai.
„Pasimokę kalbos galės tapti mokytoju. Juk jei kalbą moki vidutiniškai, gali mokyti pradedančiojo lygio mokinius. Bus galima už savo pamokas prašyti, kad ir 15 euro centų (0,5 Lt). O nauda visapusiška: jūs praktikuojate savo žinias, mokote mažiau mokantį ir dar gaunate pinigų“, - pavyzdį pateikė pašnekovas.
Projekto sėkme patikėjo ne tik pats jos autorius, bet ir investuotojai. Italas pasakojo, kad jam buvo itin lengva užsitikrinti finansavimą.
Vaikinas sulaukė trijų investuotojų pasiūlymų iš Lietuvos ir vieno iš užsienio, kurį ir pasirinko.
Apie „startuolius“ pirmą kartą išgirdo Lietuvoje
Būtent lengvas priėjimas prie pinigų, pasak italo, ir privertė italą likti Lietuvoje. Juk jis savo verslą galėjo plėtoti bet kurioje šalyje.
C. Santori įsitikinęs, kad Lietuvoje sąlygos naujam verslui yra itin palankios.
„Ypač „startuoliams“. Čia jie sulaukia daug palaikymo: aplinka, įvairios programos, valstybės parama. Be to, man patinka jaunų lietuvių mentalitetas. Italijoje jaučiu, kad žmonės pasidavę. Jiems viskas nepatinka – politika, ekonomika, bet čia žmonės ima ir daro, jei iš tiesų kažko nori“, - pabrėžė pašnekovas.
O apie „startuolius“ C. Santori pirmą kartą būtent ir išgirdo Lietuvoje.
„Man buvo nauja, kai sužinojau, kad vietoj ėjimo į banką, tu gali kreiptis į investuotojus, ir už naujai įkuriamos įmonės akcijas gali gauti jų žinių, pinigų ir pažinčių ratą. Šita koncepcija man buvo visiškai nauja. Iki tol tiesiog kūriau tinklalapius, aptarnavau klientus ir gyvenau savo mažame pasaulyje“, - sakė italas.
Pašnekovas su šypsena prisiminė savo pirmą kelionę pas investuotojus, pradėjus įgyvendinti „Bliu bliu“: „Nežinojau, ko prašyti investuotojų. Iš kur aš galėjau žinoti, ar man reikia 20 ar 200 tūkst. eurų. Tačiau greitai perpratau taisykles ir tapo lengviau“.
Paklaustas apie „startuolius“ Italijoje, C. Santori vėl metė kelis akmenis į savo tautiečių daržą: „Ten žmonės dirba be struktūros, rėmų. Kaskart, kai turiu reikalų su Italija, pastebiu, kad jie nežino, ką daro. Labai daug laiko švaistymo. Efektyvumas ir greitis – dalykai, ko trūksta Italijoje“.
„Anksčiau aš dirbau daugiau dėl savo laisvės, o ne kad pakeisčiau pasaulį. Dabar tam, kad pakeisčiau pasaulį, geriau prarasiu šiek tiek savo laisvės“, - savo mąstymo pasikeitimus Lietuvoje apibendrino vaikinas.
