aA
Vyriausybės sprendimas beveik du kartus išplėsti lengvesnio užsieniečių įdarbinimo sąrašą padidintų Lietuvos konkurencingumą, teigia informacinių technologijų asociacijos „Infobalt“ direktorius Paulius Vertelka.
© Shutterstock

„Mes pradedame pragmatiškiau žiūrėti į trūkstamų specialistų atsivežimą į Lietuvą, tai yra labai teigiamas dalykas. Pasaulyje vyksta kova dėl talentų, ir jeigu mūsų mąstymas būtų užsitvėręs gynyba nuo talentų, tai būtų labai didelė bėda, nes nebūtų siekiama konkurencingumo didinimo“, – BNS sakė P. Vertelka.

Anot jo, per artimiausius trejus metus Lietuvos rinkai reikės beveik 13,5 tūkst. papildomų informacinių technologijų (IT) specialistų, Lietuva viso poreikio patenkinti negalėtų, todėl galimybės atsivežti specialistus iš užsienio – būtinos.

P. Vertelka pridūrė, kad sąrašo išplėtimas supaprastintų biurokratines procedūras.

„Visų pirma, reikia gebėti įtikinti specialistą rinktis darbą Lietuvoje, o tada sugebėti įveikti biurokratiją, kuri jo laukia pakeliui. Šis Vyriausybės sprendimas tai supaprastintų, nes laukiančios biurokratinės procedūros kainuoja laiko ir darbdaviui, ir specialistui, kartais dėl kokio keistesnio reikalavimo, jos užstringa“, – teigė P. Vertelka.

Verslo plėtrą skatinančios agentūros „Versli Lietuva“ generalinė direktorė Daina Kleponė teigė, kad Vyriausybės sprendimas padėtų kurtis startuoliams.

„Tai yra puikus sprendimas, nes mes stengiamės pritraukti į Lietuvą startuolių, ir paprastai startuoliams, kuriuos norima prisitraukti iš užsienio šalių, reikia kažkokių specifinių kompetencijų, tačiau tų kompetencijų specialistų sąraše nėra“, – sakė D. Kleponė.

Ji pridūrė, kad sąrašo išplėtimas labai pagerintų IT sektoriaus vystymąsi.

„Lietuvoje mes turime didelį trūkumą, didelę skylę IT specialistų, ir tai net šiek tiek stabdo IT ir ICT sektorių vystymąsį. Kadangi tai vienas iš greičiausiai augančių ir pažangiausių sektorių, tai šis sprendimas būtų nuostabus sprendimas“, – teigė D. Kleponė.

Pasak jos, valstybių – iš kurių galėtų būti kviečiami specialistai – sąrašas, labai platus.

„Jeigu kalbame apie IT profesiją, tai nėra kažkokios vienos šalies. Jeigu specialistas puikiai moka anglų kalbą, jis gali būti iš bet kurios šalies – Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, Turkijos ir kitų“, – sakė D. Kleponė.

Opozicijos atstovas, Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas palaiko Vyriausybės sprendimą, tačiau sako, kad Vyriausybė turi spręsti žemos kvalifikacijos darbuotojų iš trečiųjų šalių klausimą.

„Aukštos kvalifikacijos darbuotojams, pavyzdžiui, programuotojams, apribojimų turi būti kuo mažiau, tačiau Vyriausybė jau yra padariusi klaidų su darbo jėgos imigracija iš trečiųjų šalių ir turi jas išspręsti“, – teigė G. Paluckas.

Anot jo, žemos kvalifikacijos darbuotojai iš trečiųjų šalių, dirbdami prastesnėmis sąlygomis už mažesnį atlyginimą, stabdo Lietuvos darbo užmokesčio augimą.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino Ūkio ministerijos siūlymą šalyje trūkstamų profesijų sąrašą išplėsti nuo 27 iki 49-ių. Iš 22 į sąrašą siūlomų naujų profesijų devynios yra susijusios su informacinių ir ryšių technologijų verslu.

Ūkio ministerijos teigimu, „Investuok Lietuvoje“ atliktos apklausos duomenys rodo, jog šalyje numatoma tolesnė informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus plėtra – jame 2018–2023 metais ketinama sukurti 4,33 tūkst. naujų darbo vietų.

„Investuok Lietuvoje“, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro ir asociacijos „Infobalt“ pernai atliktas tyrimas parodė, kad daugiau kaip 80 proc. informacinių ir ryšių technologijų įmonių iki 2020 metų jos numato įdarbinti beveik 1,2 tūkst. aukštos kvalifikacijos specialistų.

Į sąrašą ketinama įtraukti kompiuterių sistemų specialisto, tinklo administratoriaus, ryšių ir duomenų bazių programuotojų, programinės įrangos kūrėjo ir projektuotojo, multimedijos programų kūrėjo ir kitas profesijas.

Sąrašą taip pat siūloma papildyti ir kai kuriomis gamybos srities profesijomis – mechanikos technologo, chemijos, automatikos elektros inžinierių, medienos apdirbimo technologo, laivo mechaninės įrangos, laivų statybos inžinierių profesijas.

Vyriausybė trūkstamų 27 profesijų sąrašą patvirtino pernai vasarį. Šių specialybių žmones yra lengviau įdarbinti – jiems paprasčiau išduodami leidimai, o darbdaviams nebeliko prievolės mokėti tris kartus didesnį nei vidutinis darbo užmokestį, pakanka pusantro karto didesnės algos. Šios nuostatos galioja atvykėliams iš ne Europos Sąjungos šalių, pačioje bendrijoje visi piliečiai gali dirbti kitoje šalyje be leidimo.

Ūkio ministerija, remdamasi Migracijos departamento duomenimis, nurodo, kad 17 proc. iš visų pernai į Lietuvą atvykusių dirbti aukštos kvalifikacijos specialistų atvyko pagal sąrašo profesijas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

CoST siūlo Lietuvai infrastruktūros plėtros valdymo sprendimus

Lietuvoje įgyvendinamai maždaug 1,3 mlrd. eurų vertės Valstybės investicijų programai (VIP),...

Vyriausybė spręs, kaip didinti konkurenciją prekyboje (1)

Vyriausybė trečiadienį svarstys priemonių paketą, kaip didinti prekybos tinklų konkurenciją ir...

Tarptautiniame kontrabandos tinkle įsipainiojo lietuviai: genialus planas apeiti Rusijos sankcijas (85)

Šeštame aukšte esančiame bute Sankt Peterburgo Lenino prospekte Nastia Loškina ant virtuvės...

Dar vienas perspėjimas: ECB turi „išvalyti“ bankus, jei norime išgyventi ateinančią finansų krizę (1)

Europos centrinis bankas ( ECB ) turi sutvarkyti euro zonos bankininkystės sektorių, jei norime...

Eurokomisarė: ES prekybos sutartys Lietuvai naudingos

Už prekybą atsakinga Europos komisarė Cecilia Malmstrom sako, kad Europos Sąjungos prekybos...

Top naujienos

Tarptautiniame kontrabandos tinkle įsipainiojo lietuviai: genialus planas apeiti Rusijos sankcijas (85)

Šeštame aukšte esančiame bute Sankt Peterburgo Lenino prospekte Nastia Loškina ant virtuvės...

Gyventojai prezidentei už darbą surašė pažymius: kokia Grybauskaitė liks atmintyje? (211)

Per beveik dešimt metų prezidentės Dalios Grybauskaitės populiarumo kreivė nukrito daugiau negu...

Lustų rinka smigo žemyn: 400 mlrd. dolerių vertės pramonės klestėjimas eina į pabaigą (15)

Nuostoliai lustų gamintojų rinkoje praėjusią savaitę tęsiasi, ypač po to, kai JAV...

Dvejus metus nelaiminčios rinktinės vedlys posto palikti neskuba: ne laikas apie tai kalbėti specialiai DELFI iš Belgrado (32)

Pirmas Tautų lygos turnyras lietuviams prisvilo: C divizione 4 grupėje Lietuvos futbolo rinktinė...

Juozaičio pranašystė: jei taip toliau, po 20 m. nebebus lietuvių kalbos ir tautos (1693)

„Niekada taip nebuvo, kad lietuvis taip ėstų lietuvį. Po bet kurio straipsnio tokių keiksmų...

Monikai Šalčiūtei nenusisekė romanas su Donatu Motiejūnu: buvau apgauta, buvo daug melo (62)

Daugeliui vis dar yra paslaptis, kaip žmonės uždirba pinigus socialiniuose tinkluose dėdami savo...

Naujo „Mercedes-Benz G63 AMG“ testas: kam rūpi bekelė – kalbame apie įvaizdį už 180 tūkst. eurų (14)

Garsiausia „ Mercedes-Benz “ gamos ikona galima laikyti G klasę. 39-erius metus gaminamas...

Darbe – kaip namuose: kas turi užtikrinti gerą savijautą dirbant biure

Ekspertai vieningi: šiuolaikiniai darbdaviai, norintys pritraukti ir išlaikyti talentus savo...

Studentų gyvenimas tarpukariu: „karvė ar studijos?“, išradingi „versliukai“ ir noras maištauti

Studentų gyvenimas visuomet buvo apaugęs mitais ir stereotipais. Nuo mamos kotletų, įdėtų į...

Su Nekrošiumi dirbusios aktorės vos tramdo ašaras: taip netikėta, taip staiga (43)

Antradienio rytą Lietuvą žaibiškai apskriejo liūdna žinia – mirė garsus teatro režisierius...