Tarptautinė įmonė „Accenture“ turi padalinių 50 pasaulio šalių, joje dirba per 569 tūkst. darbuotojų. Artimiausias biuras iki šiol veikė Latvijoje, jame šiuo metu dirba apie 1,8 tūkst. IT specialistų. Nuo 2002 m. kaimyninėje šalyje veikianti įmonė tapo vienu didžiausiu darbdaviu IT sektoriuje.
„Accenture“ apyvarta Latvijoje praėjusiais finansiniais metais buvo 80,1 mln. eurų, o pelnas – 3,8 mln. eurų. Skelbiama, kad per pastaruosius metus „Accenture“ tapo viena didžiausių IT paslaugų eksportuotojų Latvijoje, didindama šalies eksporto rodiklius ir kurdama naujas ir gerai mokamas darbo vietas. Įmonės atstovai tikina, kad to paties bus siekiama ir Lietuvoje.
Vilniuje pažangiųjų technologijų centras vystys ir teiks platų pramonės šakų technologinių sprendimų spektrą, taip pat individualias technologijų inžinerijos, infrastruktūros ir debesijos paslaugas klientams visame pasaulyje.
Nors Lietuvoje nuolat kalbama apie darbuotojų trūkumą, ypač IT srityje, „Accenture“ tai neatrodo didelė problema. Per artimiausius dvejus metus čia planuojama išsiugdyti ir pasamdyti apie 350 darbuotojų, o per penkerius – iki 500.
Latvijos ir Lietuvos „Accenture“ įmonėms vadovaujantis Maksimas Jegorovas Delfi interviu papasakojo apie plėtros planus Lietuvoje.
– Pirmiausia šiek tiek papasakokite apie įmonės veiklą. Kuo užsiima „Accenture“ ir su kokiais klientais dirbate?
–„Accenture“ yra pasaulinė profesionalių paslaugų įmonė, daugiau nei 40 pramonės šakų siūlome strategijos ir konsultacijų, interaktyvių technologijų ir operacijų paslaugas. Mūsų 569 tūkst. darbuotojų aptarnauja klientus daugiau nei 120 pasaulio šalių. „Accenture“ tiekia paslaugas tokioms kompanijoms kaip BMW, BBC, „Discovery Networks“, „Henkel“, „Roche“, „Vodafone“ ir kt.
Mes padedame kompanijoms suprasti, kaip formuoti jų ateitį, kokia turi būti jų strategija. Pavyzdžiui, prieš 10 metų buvo didelis pokytis žiniasklaidoje, kai popierinė spauda ėmė nykti, ir niekas nežinojo, kas laukia ateityje. Taigi „Accenture Latvija“ pradėjo vystyti pirmuosius mokamo turinio sprendimus žinomiausiems laikraščiams pasaulyje. Pradėjome vystyti idėją, kaip atrodys laikraščiai skaitmeninėje erdvėje. Šiandien turime žiniasklaidos portalus, naujienų programėles, sprendimus „iPad“. Visa tai buvo suformuota mūsų įmonės Latvijoje bei konsultantų iš Londono ir JAV pastangomis. Prieš 10 metų buvo problema: numatyti, kaip pasikeis žmonių įpročiai, ką reiškia pereiti nuo popieriaus į skaitmeninę erdvę, kokių galimybių atsiranda.
Šiandien, kai „iPad“ atsidarote „New York Times“, jis šiek tiek primena Hario Poterio laikraštį: kažkas juda, tai nebūtinai reklama, tai gali būti ne tik paveikslėlis, bet ir trumpas filmukas, šalia tekstas. Prieš 10 metų mes visa tai pradėjome kurti didžiausioms pasaulio žiniasklaidos priemonėms.
– Kodėl tokia didelė tarptautinė įmonė nusprendė Vilniuje atidaryti padalinį?
– Pirmiausia, manau, čia yra daug talentingų žmonių. Mes jau žinome, ką Baltijos šalių gyventojai sugeba. Mūsų dabartinis padalinys Latvijoje tai įrodė mūsų klientams. Pavyzdžiui, klientai skandinavai tiki, kad mes galime sukurti visai ką kita nei bet kurios kitos šalys pasaulyje. Lietuva – didžiausia rinka tarp Baltijos šalių. Jos švietimo sistema per pastaruosius penkerius ar dešimt metų vystėsi gana gerai, ši sritis yra valdžios ir visuomenės prioritetas, ir todėl tai mums svarbi rinka.
Manome, kad laikui bėgant Lietuvoje galime sukurti tokį patį didelį padalinį, kokį šiuo metu turime Latvijoje, ir aptarnauti panašius klientus, kokius šiandien turime kaimyninėje šalyje. Latvijoje dirbame su maždaug 400–500 klientų.
Mūsų strategija Latvijoje buvo sukurti komandas – nuo 100 iki 150 žmonių grupes, kurios būtų konkurencingos visame pasaulyje. Pavyzdžiui, jei Latvijoje turime komandą, kuri kuria mobiliąsias programėles, tai bus geriausia „Accenture“ komanda visame pasaulyje. Šie specialistai – labiausiai kvalifikuoti, sukūrę sudėtingiausias mobiliąsias programėles, kurias „Accenture“ vystė visame pasaulyje. Taigi, galima sakyti, kad mūsų rinka, kurioje konkuruojame, yra pasaulinė. Ir tai – labai svarbu, tikimės, kad Latvija ir Lietuva nebus pigiausios vietos Europoje ir pasaulyje. Mes to visai nenorime, siekiame sukurti erdvę bei galimybę tobulėti. O tai reiškia, kad turime būti geriausi.
– „Accenture“ turi padalinį ir Rygoje. Ten veikiate jau apie 20 metų. Kodėl Latvija buvo pasirinkta pirma šalimi įgyvendinant plėtrą tarp Baltijos šalių?
– Turėjome idėją sukurti Baltijos šalių klasterį, tad logiška buvo pradėti nuo vidurio – Latvijos, nes tada galime plėstis Estijoje ir Lietuvoje.
– Su kokiais klientais dirbsite Lietuvoje? Ar prieš žengdami į šią rinką jau dirbote su klientais iš Lietuvos?
– Mūsų tikslas nėra dirbti su Lietuvos klientais. Iš Lietuvos sieksime eksportuoti aukščiausios klasės IT paslaugas. Dirbame su klientais iš viso pasaulio. Pavyzdžiui, Latvijoje turime tik du vietinius klientus, taigi pačioje šalyje itin daug savo paslaugų neparduodame. Turime daug verslo klientų Skandinavijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, JAV. Taip pat turime tam tikrų projektų su labai tolimais regionais, pavyzdžiui, Indija. Tai rodo, kad mūsų teikiamos paslaugos yra geriausios pasaulyje, nes antraip Indijoje jų nepirktų.
– Kokių skirtumų matote, vystydami verslą ir žengdami į Lietuvą, lyginant su kitomis rinkomis?
– Manau, kad pradedant verslą naujoje šalyje svarbu neskubėti. Tai labai svarbu, nes šis sprendimas bus plėtojamas dar daugelį metų. Neįmanoma naujoje rinkoje greitai sukurti prekių ženklo. Tam reikia laiko, nes prekių ženklas yra žmonių pagarba. Jos neįgysi per dieną, mėnesį ar ketvirtį. Taigi, manau, kad tai yra svarbus aspektas mums žengiant į Lietuvos rinką. Suprantame, kad „Accenture“ – nauja žaidėja, tad turėsime įrodyti, jog Lietuvai suteiksime vertės. Lietuvos profesionalams įdomu dirbti su klientais, kurių pritraukiame. Turime investuoti į savo reputaciją. Laikui bėgant, pelnysime lietuvių pagarbą.
– Su kokiais iššūkiais ar problemomis susidūrėte, žengdami į šią rinką?
– Nepasakyčiau, kad susiduriame su didelėmis problemomis. Gana greitai sugebėjome įregistruoti įmonę. Mums pavyko gauti labai gerą aptarnavimą, rasti gerų partnerių, samdant vadovus. Mums pavyko gana greitai rasti biurą. Sakyčiau, problemų lyg ir nėra.
– O kalbant apie tokias problemas kaip darbuotojų trūkumas, ypač IT specialistų, ar tai jums nėra iššūkis?
– Tai nėra problema, tai reiškia, kad IT yra ekonomikos sritis, sukurianti daug darbo vietų. Vienintelis dalykas, kurį reikia daryti, – mokyti daugiau IT žmonių. Nemanau, kad per pastaruosius 20 savo aktyvaus ekonominio gyvenimo metų esu matęs šalį, kuri neturėtų bedarbystės.
Jei mums trūksta specialistų, tai reiškia, kad yra galimybė sukurti būdų žmonėms patekti į šią sritį. Pvz., Latvijoje tik 20 procentų absolventų, baigusių IT, yra moterys. Per pastaruosius 15 metų bandėme padidinti šį skaičių, bet niekas nepasikeitė. Prieš trejus metus supratome, kad savo tikslo bendradarbiaudami su universitetais nepasieksime, todėl sukūrėme mokymo platformą. Rezultatas – jau dvejus metus samdome apie pusę savo darbuotojų moterų.
Yra daug protingų žmonių, kurie norėtų imtis šio darbo. Tačiau problema – ne tik lytis, kiekvienoje šalyje yra regionų, kuriuose galimybių nedaug. Pavyzdžiui, Latvijoje tai būtų regionas prie sienos su Rusija.
– Pastaraisiais metais Lietuvoje atlyginimai auga itin sparčiai. Ar tai „Accenture“ nebus iššūkis?
– Manau, kad tai – iššūkis visiems. Man jis šiek tiek lengvesnis, nes turiu patirties su 2008–2009 m. krize. Tarp 2005 ir 2008 m. Lietuvoje ir Latvijoje darbo užmokestis augo apie 35 proc. Tai reiškia, kad, jei darbo užmokesčio infliacija tokia didelė, labai greitai pasiekiamas taškas, kai klientai nebeperka paslaugų, nes jos tampa tiesiog per brangios. Manau, kad darbo užmokesčio infliacija, jei ji per didelė, ilgainiui nėra naudinga sistemai. Jei ekosistema negali suvaldyti per didelės darbo užmokesčio infliacijos, iš to verslo nebus.
Taigi jei darbo užmokestis smarkiai šokteli, tai nepadeda, nes vėliau ištinka kritimas ir dėl to prarandamas laikas. Geriau, kai darbo užmokesčio augimas per ilgą laiką būna nedidelis, nes, tarkim, po 10–20 metų tai lems didesnius atlyginimus. O staigus šuolis gali sukelti nuosmukį.
– Štai kodėl to klausiu: Lietuvoje turėjome „Barclays“ operacijų centrą, kuris atėjo į šią rinką dėl žemų kaštų. Prieš kelerius metus matėme to rezultatą – jiems tapo per brangu laikyti ir vystyti savo verslą, todėl išsikėlė į Indiją. Ar toks scenarijus nenutiks ir „Accenture“?
– Pirmiausia mes čia ateiname dėl talentų. Kitas dalykas tas, kad esame konsultacijų įmonė. Mes Indijoje taip pat turime biurą, kuriame dirba apie 200 tūkst. žmonių. Taigi kiekvieną vaidmenį, kurį šiandien atliekame Latvijoje arba kurį atliksime Lietuvoje, visada galime atlikti Indijoje. Jei yra 10 žmonių projektas, visada renkamės tarp Indijos ir Lietuvos bei Latvijos.
Su Latvijos, Lenkijos ir Slovakijos padaliniais įrodėme, kad artimose Europos šalyse, ne tokiose brangiose kaip Jungtinė Karalystė, Švedija, Norvegija ir Suomija, paklausa didžiulė. Bet negalime telktis į šalį vien dėl to, kad ten pigesnė darbo jėga, nes rytoj ji tokia nebebus. Reikia orientuotis į talentus ir atstumą iki būstinės. Jei ji yra Kopenhagoje, o paslaugų centras Vilniuje, visada kitą dieną gali nuskristi į susitikimą su komanda. Jeigu yra problemų arba jei komanda pasiekė ką nors neįtikėtino, kitą dieną arba tą patį vakarą gali susitikti su komanda pasikalbėti arba atšvęsti. Tai labai svarbu, nes tik taip galima sukurti visai kitokį vystymosi procesą; kai šalys ir komandos arti, jos gali dirbti kaip viena.
Latvija, Lietuva, kaip ir Bulgarija ir Rumunija, nors šios šalys dirba daugiau Pietų Europai, yra talentų telkiniai ir kartu stiprina Europą. Kalbant apie dirbtinį intelektą, JAV ir Kinijoje labai stiprių dirbtinio intelekto kompanijų, Europoje – šiek tiek mažiau. Taigi mums, Europos Sąjungos narėms, svarbu stiprinti šią sritį ne tik kaip atskiroms šalims, bet ir kaip Europos klasteriui.
– Kaip sekasi ieškoti darbuotojų? Kiek jų ketinama įdarbinti?
– Jau du žmonės pradėjo dirbti, iš viso pasirašėme penkias darbo sutartis. Per 12 mėnesių turime tikslą pasamdyti 100 žmonių. Tačiau nenorime, kad tai taptų lenktynėmis. Pirmiausia siekiame įsitvirtinti. Norime įsitikinti, kad sukursime čia prekių ženklą, tvirtą rinkodarą; per daug skubėti gali būti šiek tiek nesveika. Per ateinančius dvejus ar trejus metus pasamdysime nuo 200 iki 350 žmonių. Po penkerių metų tikimės užaugti iki 500.
– Kokių konkrečiai specialistų ieškote?
– Tai – daugybė specialistų. Vieni pirmųjų darbuotojų buvo projektų vadovai. Rugsėjį turėsime asmenį, atsakingą už Vilniaus biurą, ir asmenį, atsakingą už įdarbinimą. Samdome kūrėjus įvairių skirtingų programavimo kalbų, pavyzdžiui, „Java“, „Microsoft“ srityje, „Front-end“ kūrėjus, dirbtinio intelekto analitikus.
– Kaip tikitės tiek jų surasti? Viliosite iš kitų didelių kompanijų?
– Pirmoji bendradarbiavimo sutartis, kurią pasirašėme Lietuvoje, buvo su vienu iš universitetų. Nuo pirmos dienos skiriame dėmesio ne tik žmonėms įdarbinti – ketiname dirbti su visais ekosistemos nariais, kad padaugėtų dirbančių IT specialistų, žmonėms atsirastų galimybių užsiimti šia profesija.
– Ką gi „Accenture“ siūlo tokio, ko neturi kitos kompanijos, dirbančios Lietuvoje?
– „Accenture“ yra tarptautinė kompanija, siūlanti žmonėms dirbti su įdomiausiais klientais iš viso pasaulio. Dirbame su įmonėmis nuo Baltijos šalių iki Jungtinės Karalystės, Skandinavijos ir kt. „Accenture“ siūlo žmonėms dirbti su įvairiais sektoriais – nuo žiniasklaidos ir aukštųjų technologijų iki popieriaus pramonės, bankininkystės, draudimo, automobilių gamybos, dizaino, gamyklų valdymo. Įmonė siūlo įvairių karjeros galimybių. Tai išskirtinė galimybė tapti vienu iš pirmųjų ir pagrindinių darbuotojų įmonėje, kuri per 20 metų taps, sakykime, didžiausia įmone Lietuvoje.
– Atlyginimas taip pat svarbus aspektas, renkantis darbovietę. Ar „Accenture“ atlyginimai – didesni nei kitų rinkos dalyvių?
– Apie pinigus kalbamės su kiekvienu darbuotoju individualiai. Tai konfidencialu. Žinoma, išnagrinėjome rinką, taigi žinome tuos skaičius. Tačiau šie skaičiai išbandomi su kiekvienu samdomu žmogumi. Dirbsime su tokiais rinkos atlyginimais, kurie yra dabar.
– Kur bus įmonės biuras? Kokie buvo jūsų reikalavimai jam?
– Šiuo metu turime laikiną biurą. Norime, kad biuras būtų patogus, kad jame būtų įvairių tipų erdvių. Pavyzdžiui, vieta, kurioje galite būti vieni, vieta, kurioje galite diskutuoti, vieta, kurioje galite sportuoti. Svarbu, kad biuras būtų šalia parduotuvių, kirpyklų, kitų esminių dalykų, kurių reikia darbuotojui, jei šis ilgiau užsibūna biure.
– Ar šiais laikais biuras iš viso reikalingas? Per pandemiją itin pasikeitė darbo įpročiai, ritmas. Ar jūsų būsimiems darbuotojams jo reikės?
– Mūsų tyrimai rodo, kad darbuotojai nori būti biure du tris kartus per savaitę. Taigi žmonės planuoja ateiti į biurą. Mes siekiame, kad darbuotojai nuspręstų patys pagal savo projektus, kaip jie tai organizuos. Tai nebus privaloma. Mūsų tikslas – sukurti tokias sąlygas, kad darbuotojams galėtume sugrąžinti apie pusę jų kelionės laiko į darbą, jei jie, sakykime, į darbą keliautų keturis kartus per savaitę. Ir prieš pandemiją neliepėme dirbti vien tik biure. Grafikas visada buvo lankstus. Taigi dabar tai, ką turėjome ir anksčiau, bandysime įtvirtinti daugeliui.
