„Lietuvos ekonomikai itin svarbi verslo šaka – tekstilės pramonė – visame pasaulyje išgyvena neregėtą sukrėtimą. Kartu su paslaugų, turizmo ir maitinimo sektoriais tekstilės verslas patyrė vieną didžiausių smūgių, kurio pasekmės bus juntamos dar daug mėnesių, – sako Aurimas Kačinskas, „Creditinfo Lietuva“ vadovas. – Deja, artimiausiu metu tekstilės sektoriuje optimizmo nematyti – tai yra ženklas, kad šio sektoriaus verslo partnerius ilgą laiką teks laikyti po padidinamuoju stiklu.“
Jei pasaulis neišsivaduos iš karantino, prognozuojamas dar 30 proc. kritimas
Prieš keletą dienų paskelbtoje naujausioje „Coface“ pasaulio ekonomikos analizėje vieninteliam tekstilės sektoriui Vidurio ir Rytų Europoje prognozės buvo pablogintos, o pats sektorius, kaip ir visame pasaulyje, iš aukštos rizikos klasės perkeltas į labai aukštos rizikos klasę. Tai reiškia, kad iki šių metų pabaigos tekstilės sektoriuje nenumatoma atsigavimo ir priartėjimo prie ikipandeminio lygio.
Anot „Coface“, optimistiškiausiu atveju, jei pasaulyje nebebus skelbiami nauji karantinai, tekstilės pramonės smukimas sustos šių metų pabaigoje. Tačiau, jei pasaulyje bus toliau taikomi judėjimo ir socialinių kontaktų ribojimai, šiemet numatomas tolesnis tekstilės pramonės susitraukimas iki 30 proc., palyginti su sunkiaisiais 2020 m.
Statistikos departamento duomenimis, tekstilės pramonę Lietuvoje sudaro įmonės, veikiančios drabužių siuvimo, tekstilės gaminių bei odos ir odos dirbinių gamyboje.
Odos dirbinių įmonėse darbuotojų sumažėjo beveik trečdaliu – 31 proc.
„Creditinfo“ duomenimis, iš viso minėtas veiklas kaip pagrindines pernai pavasarį nurodė 949 įmonės, šiemet – kiek mažiau, 942. Nors įmonių skaičius krito neženkliai, tikrąją pandemijos įtaką atskleidžia jose dirbančių darbuotojų skaičius: pvz., drabužių siuvimo bendrovėse darbuotojų per metus sumažėjo nuo 15142 iki 13364 (arba 11,7 proc.), o odos ir odos dirbinių įmonėse – nuo 684 iki 472 (31 proc.).
„Creditinfo“ atlikta analizė parodė, kad palyginti su 2019 m. pernai tekstilės gamybos bendrovių pajamos traukėsi 3,1 proc. (nuo 470,4 mln. Eur iki 455,8 mln. Eur), drabužių siuvimo įmonių pajamos sumažėjo 19,9 proc. (nuo 457,1 mln. Eur iki 365,9 mln. Eur), o odos ir odos dirbinių gamybos bendrovių pajamos krito 30,2 proc. (nuo 23,1 mln. Eur iki 16,2 mln. Eur).
„Pastebime, kad labiausiai nukentėjo vidutinės ir smulkios įmonės, veikiančios tekstilės sektoriuje, o didesnės bendrovės dar turėjo užsakymų, – komentuoja kredito biuro vadovas. – Tačiau gali atsitikti, kad tekstilės rinkai toliau traukiantis, šiemet užsakymų mažės ir stambiose įmonėse. O tai reiškia, kad dar daugiau darbuotojų gali būti priversti palikti darbą šiame sektoriuje.“
Šeštadalis patenka į aukštą ir aukščiausią rizikingumo klasę
Kredito biuro vertinimu, šiuo metu net 17 proc. drabužių siuvimo įmonių bei 15 proc. tekstilės gamybos bendrovių pateko į aukštą ir aukščiausią bankroto rizikos klases.
„Anksčiau tekstilės verslas ilgą laiką augo ir įmonių kreditingumas gerėjo, tačiau dabar jos pagal rizikingumą priartėjo prie tokių rizikingesnių sektorių, kaip statybos ir transportas“, – aiškina A. Kačinskas.
Be to, kredito biuro atstovai pastebi, kad iki gegužės pradžios tik ketvirtadalis tekstilės sektoriaus įmonių pateikė finansines ataskaitas už 2020 m.
„Panašu, kad pateikti finansinę atskaitomybę suskubo tik įmonės, kurios kreipėsi dėl subsidijų ar kitų pandemijos metu taikomų lengvatų, todėl privalėjo pateikti ataskaitas, – komentuoja A. Kačinskas – Kviečiame visas bendroves laiku deklaruoti finansinę situaciją – tai leis visai rinkai objektyviau įvertinti tekstilės sektoriaus būklę, o verslo partneriams priimti tikslesnius sprendimus.“
